Investuotojai ir žaidėjai turi nepamiršti, kas rinkoje dalina kortas

Investuotojai stebi skolos kainą. JAV akcijų indeksai vis dar laikosi rekordų mušimo politikos, tuo tarpu JAV obligacijų pajamingumas signalizuoja, kad investuotojų optimizmas gali būti visai be pagrindo. Kuri rinka teisi? Nuo seno laikoma, kad skolų rinka, tiksliau, vyriausybinių obligacijų pajamingumas apibūdina investicinę aplinką, jos galimybes.

Neretai obligacijų pajamingumas naudojamas investicijų į akcijas pelningumui palyginti; atskiros investicijos ar viso portfelio rizikai įvertinti. Todėl tai svarbus indikatorius tiek investuotojui, tiek spekuliantui.

Juk būtent palūkanų rinka ir yra tas krupjė, kuris kapitalo rinkos dalina kortas. Nes palūkanos, norit to ar nenorit, daro realią įtaką ekonominiame šalies gyvenime, vadinasi, ir jūsų investicijų pelningumui.

Palūkanos

Visų pirma. mes stebime centrinių bankų skelbimus apie vykdomą monetarinę politiką, ypač apie bazines palūkanų normas. Mes labiausiai sekam JAV FED FOMC ir ECB pranešimus. Šios institucijos turi leidimą leisti valstybės pinigus, reguliuoti jų kiekį rinkoje ir nustatyti jų kainą. Būtent šią kainą pirmiausia reaguoja tarpbankinės rinkos palūkanos, žinomos kaip LIBOR, EURIBOR ir pan.

Tai čia jau antra. LIBOR’e mus labiausiai domina 6 mėn. palūkanos. Nes tai yra pinigų kaina (neskaitant banko maržos) korporacijoms ir vartotojams. Akcijų portfelių valdytojams svarbu žinoti, kiek palūkanų sumoka bendrovės Veiklos pelno atžvilgiu (kiek lieka pelno?), ir kiek vartotojams lieka pinigų tų bendrovių prekėms ir paslaugoms įsigyti (kiek jos gaus pelno).

Kitos trumpalaikės, mums įdomios palūkanos yra vyriausybių 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas. Ir be abejo, paskui mes stebim visą spektrą obligacijų pajamingumų iki 10 ar 30 metų trukmės obligacijų pajamingumo. O šiais laikais jau pasirodė ir 100 metų trukmės obligacijos. Bet populiariausios stebėjimui yra 10 metų trukmės.

Tik priešingai nuo centrinių bankų, tarpbankinėje ir obligacijų rinkose pajamingumą ‘nustato’ pasiūlos ir paklausos dėsnis. Iš čia matome, kaip didžiausi rinkų dalyviai, analitikai vertina ekonomikos būklę, kiek pozicija skiriasi nuo centrinių bankų retorikos.

Bet kur paslėpti koziriai?

Kai turime palūkanas nuo labai trumpų iki labai ilgų, susiduriame su pakankamai didele informacijos sklaida ir nepatyręs ar mažai informuotas investuotojas gali suklupti savaip interpretuodamas situaciją.

Todėl mes naudojam obligacijų pajamingumo kreivę. Šiek tiek priminsiu. Obligacijų pajamingumas iki išpirkimo parodo investuotojų reikalaujamą kainą už paskolintus pinigus. O pajamingumų kreivė parodo tos kainos priklausomybę nuo laikotarpio. Normaliu atveju, kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnė rizika ir tuo didesnė kaina reikalaujama.

Tai logiška, nes numatyti kas bus po metų ar dviejų kur kas paprasčiau nei kas bus po 10 ar 30 metų. Ir čia dar ne viskas. Skaičiuodami 10 metų trukmės 2 metų trukmės pajamingumų skirtumą (10 YTM – 2 YTM), pamatysime, kokius kozirius krupjė slepia rankovėje.

Paimkime JAV pavyzdį:

2015 m. balandžio 15 d. šis skirtumas buvo 1.396. Dabar, kai rašomas šis straipsnis, skirtumas yra jau 0.986. Kreivė 2015 metais buvo statesnė nei kreivė dabar. Ir kaip jau mes žinome, statesnė kreivė reikškia sveikesnę ekonomiką ir geresnę investicinę aplinką. O tokia buvo prieš 2 metus, bet ne dabar. Iš principo tai ir norima pasakyti šiuo straipsniu.

Bet jei skirtumas yra neigiamas, tai tokia situacija vadinama inversija pajamingumų kreivėje, o ekonomika tokioje šalyje yra apverktina. Pvz. Rusijos pajamingumų kreivė:

Atkreipkite dėmesį į grafiką apačioje. Visos JAV recesijos vyko po to, kai 10 ir 2 metų trukmės pajamingumų skirtumas buvo neigiamas. Taip pat matome, kad dabar daug metų tęsiasi šio skirtumo mažėjimo tendencija. Jei niekas nesikeis, skirtumas taps neigiamas, po to –  JAV ekonomikos recesija. Ilgainiui tuo užsikrės kitos šalys ir, rezultatas bus dar viena pasaulinė finansų krizė.

Tokia pesimistine nata nesinori baigti straipsnio, o ir atrodo, kad iki to dar pakankamai toli. Bet šią riziką, investuojantys į akcijas, turėtų įvertinti jau dabar. O jei FED pakels palūkanas šiemet bent du kartus, 2 metų trukmės pajamingumas gali pakilti labiau ir greičiau nei 10 metų trukmės. Grėsmė dar labiau išaugs.

Ne taip viskas ir blogai.

Situacija šiandien vos ne kardinaliai skiriasi nuo situacijų anksčiau. Lig šiol neturėjome tokio dalyko, kaip ‘kiekybinis palengvinimas’. Būtent dėl jo situacijų sugretinimas pasidaro ne visai korektiškas. Kaip jau aukščiau minėjome, obligacijų pajamingumą lemia pasiūla ir paklausa. Ir šiandien mes turime milžinišką JAV VVP pasiūlą – FED laužo galvą, kaip į rinką išmesti per QE prisipirktas obligacijas.

Realiai tai instrumentas obligacijų pajamingumų kreivę padaryti statesne. Ir tikėsimės, kad būtent taip FED ir pasielgs. Tokiu atveju mūsų baimės be pagrindo.

Nors…

FED FOMC protokoluose šiemet jau du kartus buvo galima rasti nuomonę, kad JAV akcijų kainos yra brangios. ‘Brangu-pigu’ – reliatyvios kategorijos. Čia kaip pažiūrėsi. Taip vadinamas Shiller PE rodo, kad akcijų kainos ir bendrovių pelnų lygis yra ties ta riba, kokia buvo prieš Didžiąją Depresiją 1929 metais. Ar tai kriterijus? Gal…

Bet jau senovėje mums sakė, kad į tą pačią upę įbristi du kartus negalima. Čia jau patys įvertinkite Shiller PE rodmenis. Nors gerai, kad FED galvos perspėja apie galimą rimtą korekciją.

Obettačiau…

6 mėn. USD palūkanų norma liepos 7 d. buvo 1.46544%, S&P 500 indekso akcijų dividendinis pajamingumas 1.96%, t.y. didesnis už pinigų kainą. Todėl investavimas į akcijas dar išlieka patrauklus. Ir mums dar kažkiek laiko tikrai teks palaukti ženklesnės korekcijos JAV akcijų rinkoje.

Ir jei jūs žaidžiate grynai savo investicinį žaidimą, o ne einate lažybų su rinka kaip kazino, jaudintis tikrai nereikia. Priešingai, jums kaip tik reikia dabar pigesnių akcijų. Nes vienintelis dalykas, kurio jūs galite reikalauti, tai didesnio savo investicijų pajamingumo. Jį garantuoja pigios akcijos. Todėl reikalaukite tik pigių akcijų.