Kaip atsirado Forexas

Forexas. 1967 metais Čikagos bankas atsisakė išduoti Miltonui Fridmanui, universiteto profesoriui, paskolą svarais sterlingų, nes jis ruošėsi valiutą parduoti. Profesorius įžvelgė, kad svarai per daug įvertinti dolerio atžvilgiu. Jis tikėjosi svarus parduoti ir vėliau atpirkti pigiau. Banko atsisakymas duoti paskolą buvo motyvuotas dar 1944 m. pasirašyta Bretton Woods sutartimi, kuri numato fiksuotą pasaulio šalių valiutų kursą JAV dolerio atžvilgiu, o pats doleris fiksuotas aukso atžvilgiu 35 USD už unciją.

Sutartis buvo pasirašyta siekiant palaikyti pasaulyje finansinį stabilumą, apriboti pinigų judėjimą tarp valstybių ir valiutines spekuliacijas. Iki šios sutarties, nuo 1876 m. iki Pirmojo Pasaulinio karo tarptautinėje ekonominėje sistemoje dominavo „aukso ekvivalentas“. Valiutos buvo prie ekvivalento pririštos, taip garantuojant stabilumą.

Trūkumai

Tačiau „aukso ekvivalentas“ turėjo ir trūkumų. Kai tik kokios šalies ekonomika sustiprėja, padidėja importas iš užsienio, iki nesumažėja šalies aukso rezervas, reikalingas valiutai padengti.

Rezultate sumažėdavo pinigų, palūkanų normos pakildavo ir sustabdydavo ekonomiką net iki jos griūties. Tada prekių kainos sumažėdavo iki minimumo, jos tapdavo patrauklios užsienio pirkėjams, prasidėdavo pirkimo bumas, auksas sugrįždavo, palūkanų normos krisdavo ir ekonomika atsigaudavo.

Tokie kilimai kritimai buvo dažnas dalykas iki Pirmojo Pasaulinio karo, kai buvo pažeistas laisvas prekių ir aukso judėjimas.

Bretton Woods sutartis

Bretton Woods sutartis leido tik labai mažus valiutų svyravimus. Šalims buvo uždrausta daryti devalvaciją, kad neįgytų privalumų prekyboje su kitomis šalimis. Didžiausia leistina devalvacijos riba buvo mažiau 10%.

50-taisiais padidėjo tarptautinės prekybos apimtys. Prasidėjo masinis kapitalo judėjimas tarp valstybių. Tai destabilizavo sutartimi numatytus valiutų kursus.

1971 m. Bretton Woods sutartis buvo galutinai atšaukta, JAV doleris nekonvertuojamas į auksą. Nuo 1973 m. pagrindinių išsivysčiusių valstybių pradėjo laisvai judėti, pagrinde kontroliuojamos tik paklausos ir pasiūlos lygiais tarptautinėje valiutų rinkoje.

Kainos ėmė kisti kasdien, prekybos apimtys ir greitis nuolat spartėjo. Prireikė naujų finansinių instrumentų, rinkos ir prekybos liberalizacijos.

Įtakojo technologijos

Atsiradus kompiuteriams ir naujoms technologijoms, devintame dešimtmetyje tarptautinis kapitalo judėjimas dar išaugo, dingo ribos tarp laiko juostų, prekybos apimtys valiutų rinkoje nuo 70 mlrd. USD pakilo iki 1.5 trln. USD per dieną. Pagrindinis Forex atsiradimo katalizatorius buvo eurodolerinė rinka: kai JAV doleriai laikomi ne JAV bankuose. Analogiškai ir su kitomis valiutomis, kai jos laikomos ne kilmės šalies bankuose.

Tokia rinka atsirado tada, kai buvusi Tarybų Sąjunga naftos dolerius pradėjo laikyti Europos bankuose. Taip pradėjo didėti pinigų kiekis, nekontroliuojamas JAV vyriausybės. Ši įstatymu, draudžiančiu teikti dolerius užsieniečiams, bandė kontroliuoti situaciją. Tačiau liberalesnė ir pelningesnė eurorinka traukte traukė dolerius.

Nuo 800-ųjų pabaigos JAV kompanijos pradėjo imti kreditus ir užsienyje. Ypač Europos šalyse, kur buvo patrauklu laikyti savo aktyvus, gauti trumpalaikes paskolas, finansuoti eksportą ir importą. Centru tapo Londonas, kai DB bankai pradėjo siūlyti dolerius, kaip alternatyvą svarui, kad išliktų finansų rinkos lyderiais.

Manoma, kad šiais laikais daugiausia sandorių Forex‘e sudaroma spekuliaciniais tikslais.

Parengta pagal užsienio žiniasklaidą.