Kaip investuosime 2016 metais?

2016 m. kapitalo rinkose prasidėjo taip, kad, pagalvojus, gal geriau su investavimu palaukti…

Ateinančių metų kryptis diriguos trys pagrindiniai faktoriai: FED, ECB, Paryžiaus susitarimas. O nafta ilgai išliks kone pagrindine kapitalo rinkų tema.

2015 m. buvo įdomūs ir turiningi įvykiais, be didesnių sukrėtimų kapitalo rinkose. Pagrindiniai įvykiai daugiau ar mažiau buvo laukti ir tikėti.

Bene pagrindinis metų įvykis (o gal net ir pati geriausia naujiena finansų rinkose) buvo JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimas pradėti bazinių palūkanų normų kėlimo ciklą.

Tiesa, jo buvo laukta dar pirmame pusmetyje, bet sulaukėme tik gruodžio mėnesį.

Per visus 2015 m. OMX Vilnius indeksas pakilo +7,42%. Beveik tiek pat, kiek per 2014 m., kai pokytis siekė +7,31%.

Vilniaus akcijos labiausiai kilo pirmą pusmetį. Paskui matėme korekciją ir horizontalų kanalą nuo rugsėjo mėnesio.

Per 2015 metus Baltijos Reguliuojamos rinkos kapitalizacija padidėjo net +11,61%, o First North Baltijos akcijų sąrašo kapitalizacijos padidėjimą +21,58% lėmė bendrovių K2 LT ir Linda Nektar akcijų įtraukimas į sąrašą.

Tuo tarpu senbuvės Baltic Telekom kapitalizacija per metus sumažėjo net 91,62%.

Iš Vilniaus biržos pasitraukė AB Anykščių vynas bei AB Įmonių grupė ALITA; bankrutuojančia paskelbta AB Lietuvos jūrų laivininkystė; AB LESTO ir AB Lietuvos dujos tapo viena kompanija AB Energijos skirstymo operatorius; į Varšuvos akcijų biržą traukiasi City Service SE.

Bendra NASDAQ Baltic apyvarta siekė 268 092 992,61 EUR (2014 m. – 223 704 147,57 EUR).

Labiausiai pakilo JSC Ventspils nafta akcijų kaina – +303,54%.

Labiausiai krito AB Lietuvos jūrų laivininkystė akcijų kaina – -95%.

JAV akcijoms 2015 m. buvo pakankamai sunkūs, rinka pasižymėjo dideliais svyravimais. S&P 500 indeksas per metus sumenko -0.74%. Korekcijos ir tikėjomės, o metų gale laukėm kilimo.

Bet paspartėjusi korekcija tęsiasi ir šiais metais.

Krito beveik viso pasaulio akcijų indeksai MSCI World indeksas 2015 m. sumenko -2.74%. Tad patarimas nedidinti akcijų portfelio pasiteisino.

Vyriausybių obligacijų kainos 2015 m. pradžioje jau nustojo kilti ir pradėjo lėtą kitimą. Laukiam jo ir šiais metais.

Bendrai

Šia metai nusimato taip pat įdomūs. O gero kol kas žadama nedaug. Pasaulinis bankas toliau mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes: nuo 3,3% iki 2,9%. Priežastis, kaip nekeista, ta pati – kylančios rinkos išlieka ekonomikos stabdžiu.

Tarptautinis valiutų fondas prognozuoja 3,8% pasaulinės ekonomikos augimą.

Man patiko PwC International Dennis Nally vadovo mintis, kad BVP, kaip ekonomikos augimo vertinimo rodiklis gali prarasti prasmę.

Prie naujų technologijų atėjimo į gyvenimą, BVP nebeįvertina jų sukuriamos vertės. O būtent šiais (žinoma, ir ateinančiais) metais naujos technologijos gali tapti viena iš įdomiausių investicinių krypčių.

Jau šiandien į technologijų verslą investuojami milijardai dolerių. Naudą jau mato daugelis ūkio sektorių, įskaitant ir agroverslą. Greitai pamatysime grąžą.

Proveržio niekas nesitiki. Kaip nesitiki ir greito ekonomikos atsigavimo dar artimiausius dvejus metus.

Šitai laikome išeitiniu šių metų investavimo požiūrio tašku. Ir tikėkimės, kad blogiau nebus.

JAV FED, kaip manoma, toliau kels bazines palūkanų normas. Bet čia susidurs su kita, „šveicariška“ problema: stiprėjantis doleris pjaus JAV ekonomiką.

Todėl teks pasirūpinti, kad doleris pernelyg neišstiprėtų prieš eurą, jieną ir juanį. T.y. prieš valiutą tų šalių, su kuriomis daugiausiai prekiaujama.

Kai Kinijos valdžia imasi radikalių priemonių juaniui silpninti, FED turės dirbti pasiraitoję rankoves.

Žaliavos

Naftos klausimas yra atskira tema ir net neverta čia kažko naujo tikėtis. Naujienos eina kasdien, kas valandą vis kas nors naujo. Tai tiesiog jau rutina. Priprasim ir šiais metais.

Gal būt tik verta paminėti, kad OPEC nežada užleisti pozicijų naujoms technologijoms, ypač automobiliams be vidaus degimo variklių.

OPEC vertinimu, net 2040 m. elektra varomi automobiliai užims vos 1% rinkos.

Šiaip, nafta šiemet mums pateiks ne vieną siurprizą. Jos kainą lemia ne tik pasiūlos-paklausos balansas. Geopolitika daro įtaką irgi. Ir dar neaišku, koks veiksnys svarbiausias kainai…

Brangieji metalai pernai tarsi visiškai pasyviai „stebėjo“ kas vyksta aplinkui. Pinigai traukėsi ir iš čia. Tai savotiškas „Viskas gerai!“ indikatorius. Tačiau ar tikrai taip? Ne aš vienas jaučiu, kad ne viskas tvarkoj.

Naftos, aukso, sidabro ir platinos rinkose atsilaisvino milijardai dolerių. Dar nemaža dalis išeina iš akcijų biržų. Kur eina šie pinigai?

Per 2015 m. labai išsipūtė Šveicarijos, Kinijos, Japonijos vyriausybių obligacijų burbulai. Va čia ir yra keista. Bet tik iš pirmo žvilgsnio.

Nors nemažai vyriausybinių obligacijų pasaulyje yra su neigiamomis palūkanomis, investuotų apetitas joms nemažėja.

Turime štai tokią situaciją: investuotojai mielai renkasi neigiamas palūkanas, nei brangiuosius metalus, nuo seno laikomais „saugumo garantais“ su didesnė grąžos pažadu.

Obligacijos investuotojams žada stabilius pinigų srautus ilguoju laikotarpiu, kai auksas nieko negali pasiūlyti. Ypač brangsiant JAV doleriui.

Ta logika, kad kapitalas teka iš žemų palūkanų sferos į aukštų palūkanų sferą neveikia. Ir JAV dolerio indeksas kyla labai nenoriai, beveik visai nekyla.

Obligacijos

Šiais metais galima tikėtis nebent JAV VVP kainų kritimo. Bet ir čia yra bėda, vadinama A.Greenspan‘o „galvosūkiu“. Todėl didelė tikimybė, kad VVP pelningumai nekils dar ilgai.

Akcijos

Manau, kad akcijos šiais metais bus viena pelningiausių turto klasių. Pelningumo dydį reguliuos ekonomikos augimas. O dėl to yra daug abejonių.

Verslas jau pernai pradėjo skelbti apie būsimus masinius darbuotojų atleidimus. Įmonei darbuotojų atleidimas yra drastiškas sąnaudų mažinimas, kuris reiškia, kad verslas nesitiki greitu ekonomikos augimu, o kiti kaštų mažinimo resursai senka.

Tiesa, čia yra ir kita lazdos dalis. Kaštai mažinami siekiant išlaikyti pelningumo ir dividendų augimą. T.y. pamaloninti akcininkus ir investuotojus.

Labai daug kompanijų juk ir dirba tik akcininkams.Jei įmonės bijo galimos recesijos, kodėl savo uždirbtą pelną išdalina akcininkams dividendų pavidalu?

S&P 500 indekso kompanijų dividendai per metus padidėjo 19%. O pats indeksas nukrito -5.2%. Padidėjęs dividendinis pelningumas trauks investuotojus labiau.

Prieš FED FOMC pirmą bazinių palūkanų pakėlimą staigiai pradėjęs kilti 6 mėn. LIBOR USD jau sumažino kilimo tempą. Ir jei LIBOR kilimas šiais metais bus nuosaikesnis, Investavimo į akcijas pelningumas nemažės.

Aišku neigiamą, tiek ir teigiamą, poveikį akcijų rinkoms darys geopolitika. O per 2015 m. situacija pasaulyje nepasidarė stabilesnė. Priešingai, įvairios konfrontacijos išryškėjo ir sustiprėjo dar labiau.

Ir jei pernai tokius dalykus vertinome kaip karts nuo karto pasitaikančias „juodąsias gulbes“, tai šiemet šią riziką matome nuolatos.

Ir šiai rizikai jau nėra laiko „ruoštis“. Sprendimai jau turi būti priimti.

Forex

Vienareikšmiškai, šie metais pasižymės „valiutų karais“. Vieni centriniai bankai leis pinigus silpnindami nacionalines valiutas, kiti – stiprindami.

Nepamirškime, kad Kinijos juanis bus įtrauktas į TVF rezervinių valiutų krepšelį.

Pabaigai

Faktorių, įtakojančių visų turto klasių kainas yra apsčiai. Bet labiausiai kainas keičia ne objektyvūs rodikliai.

Šiais metais labiausiai bijoti reiktų masinės panikos. Įtampa ir šiaip jau didelė. Mažiausias stimulas gali sukelti didžiausias griūtis.

Būkite pasiruošę viskam. Pagrindinė investuotojo taisyklė: neprarasti kapitalo. Visos kitos taisyklės – prisiminti šią vienintelę taisyklę. Linkiu, kad 2016 m. būtų lengvi investicijų prasme.

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: