Kaip investuosime 2022 metais? Po Laikinos infliacijos ženklu
Kaip investuosime 2022 metais, kai pandemija vis dar nepasibaigė, o jos padarinių mastą šiandien dar sunku būtų įvertinti. Žadėtojo „Great Reset” 2021 metais dar neįvyko. Nebursime, ar įvyks kitais ir dar kitais, ir dar kitais metais. Mes tokiomis nesąmonėmis netikime. Patariame ir jums žiūrėti faktams į akis, o ne Youtube’ą.
Kalbant apie faktus… Pasaulis labai dinamiškas ir faktai keičia vieni kitus beprotišku greičiu. Visko ir nesužiūrėsi. Bet svarbiausia yra tai, kad viskas praeina. Praeis ir didelė infliacija, ir hiperinfliacija, ir defliacija, jei tokia nutiktų. Tai šia prasme FED ir ECB prezidentai yra teisūs, teigiantys, kad 2021 m. antroje pusėje padidėjusi infliacija yra laikina. Jiems aktuali ji tik tuo, kad jai suvaldyti reikės papildomų atviros rinkos operacijų.
Žodžiu, mūsų laukia vis dar tie patys iššūkiai, bet jau naujai. Kaip ir kiekvieną dieną. Tad tenka pasikartoti, kad pasikeičia tik kalendoriaus lapelis, o visa kita lieka savo dinaminiame stabilume arba stabilioje dinamikoje.
Butelio kaklelis
Tos „laikinos infliacijos” sukėlėju laikomas tiekimo grandinės sutrikimas ir aukštos žaliavų (naftos produktų) kainos. Šioms pradėjus mažėti, infliacija nemažėjo. Todėl akivaizdu, kad didžioji dalis tenka tiekimo grandinei. O kas ta tiekimo grandinė yra? Tai tarptautinė prekyba. Ir didžiausia dalis tarptautinės prekybos tenka laivams.
Ir čia analitikai įžvelgia naujas grėsmes. 2021 metais spaudimas logistikos vadybininkams buvo didelis. Logistikos komandos patyrė nuolatinius ir sisteminius pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimus, rekordines uostų spūstis, krovinių vėlavimus, nuolatinį pajėgumų trūkumą, laivybos sutarties įsipareigojimų pažeidimus arba beveik nesilaikančius įsipareigojimų, o krovinių vežimo vandenynais tarifai išaugo iki ekstremalių lygių.
Ir kas baisiausia, šie, jau fundamentaliais tapę sutrikimai, vis dar išliks ir kitais metais. Tačiau prie viso to dar gali prisidėti:
- Ginčas tarp ILWU sąjungos ir JAV Vakarų pakrantės uostų darbdavių 2021 m. antrąjį ketvirtį ir galbūt vėliau.
- Pandemija silpnina papildomas pasaulinės konteinerių gabenimo sistemos dalis.
- Jūrų transporto ir atitinkamų profesinių organizacijų ir sąjungų nesutarimai.
Išeities greitos nėra. Logistikos sprendimus reikia priimti čia ir dabar. Laiko planuoti nebėra. Vienintelė išeitis – dirbti su itin patikimais partneriais.
Todėl infliacinis spaudimas bus didelis dar ir kitais metais. Ir jei tikėsime centrinių bankų įžvalgomis apie pasaulinės ekonomikos atsigavimą, kurį laiką „butelio kaklelis” gali dar labiau susiaurėti. Todėl pereinam prie pinigų rinkos, t.y. prie palūkanų klausimo…
Bazinės palūkanos arba pinigų kaina
Dabar negalime, kaip kelis metus prieš tai, pasakyti, kad monetarinėse politikose ir vėl niekas nepasikeitė. Šį kartą pasikeitė. Kol kas nežymiai. Bazines palūkanas pagaliau pakėlė Anglijos bankas. Eilėje kiti didžiausių ekonomikų centriniai bankai. Kol kas tik ECB nedavė signalų, kad kels palūkanas. Tačiau 2022 metais ir čia gali pasikeisti retorika. O FED sumažino kiekybinio palengvinimo tempą.
Rinkoje visus 2021 metus egzistavo lūkesčiai, kad greitai pradės kilti JAV bazinės palūkanos. Bent jau FED galvos visus metus tokiais lūkesčiais į kairę ir dešinę drabstėsi. Per paskutinį metų FOMC susirinkimą irgi labai aptakiai pažadėjo. Todėl visus metus stebėjome JAV dolerio indekso stiprėjimą, nežiūrint padidėjusios infliacijos.
Tarptautinė prekyba greitai nesusireguliuos ir „butelio kaklelio” efektas darys įtaką infliacijos tempams. Reikia įtarti, kad tempai dar kurį laiką nemažės. Todėl tikimės, kad centriniai bankai kels palūkanų normas, t.y. didins pinigų kainą. O koks bus šio proceso tempas, mums tikrai sunku prognozuoti.
Tiesa, gal būt 2022 metais pavyks jau pamatyti kokią nors realiai veikiančią CBDC…
Nafta
Naftos kainos ateities sandorių rinkoje vėl nustebino. Šį kartą ne kritimu iki neigiamų kainų, o jų kilimu net 77%. Tai irgi prisidėjo prie infliacinio spaudimo. Nors visą 2021 m. gruodį naftos kainos sparčiai kilo, naujų aukštumų mes jau nebesitikime.
Bet OPEC prognozuoja naftos pasaulinės paklausos augimą iki 2045 metų. Kris tik anglies paklausa. Sparčiai augs alternatyvių energijos šaltinių paklausa. Kaip šie šaltiniai įtakos infliaciją, teorija ir praktika dar neturi vienareikšmiško atsakymo. Mes tik žinome, kad energetika yra infliacijos sudedamoji dalis.
Iš naftos pasiūlos pusės nesitikima tokio augimo. Tikimasi, kad pasiūla daugiau mažiau bus tolydi ir panaši į dabartinę. O iš principo, dar labai daug kas priklauso nuo pandeminės situacijos pasaulyje…
Auksas ir taurieji metalai
O va čia mes pamatėme tikrą kapitalo tvermės dėsnio „paradoksą”: infliacijos akivaizdoje aukso ateities sandorių kaina nebuvo linkusi kilti. O per visus 2021 metus aukso fjūčerių kaina laikėsi down tendencijoje ir sumažėjo -3.51%. Ir tokią investuotojų reakciją galima pilnai paaiškinti.
Iš vienos pusės, auksas yra apsauga nuo infliacijos. Jos akivaizdoje investuotojai perka auksą ir čia jo kaina turi palaikymą 1 760 USD/Tr.oz. lygmenyje. Iš kitos pusės, centriniai bankai žada kelti bazines palūkanas. Ir pinigai linkę palikti „bepalūkaninius” metalus ir eiti į augančių palūkanų sferą.
Tai obligacijos ir akcijos. Procesas nėra greitas, jis inercinis ir didelių bei greitų pokyčių čia nepamatysime. Bet savo portfeliuose rekomenduojame turėti ir aukso, ir sidabro, ir platinos, ir paladžio. Gal dar ko nors, pagal jūsų skonį. Kiekius portfelyje galima keisti pagal situaciją rinkoje. Labai gerai tam padeda Gold Silver ratio:
O rinkų dalyviai savo pinigais prognozuoja net 7 bazinių palūkanų pakėlimus šiais metais…
Akcijos
Kaip ir visais laikais, taip ir šiemet, didžioji dalis investuotojų pinigų plauks į akcijas. Vienintelis dalykas, kuris tam gali sutrukdyti – juodosios gulbės: krizės ekonomikose, pandemijos ir kiti nenumatyti globalūs neigiami faktoriai (spjaukim tris kartus per kairį petį).
| Indeksas / P/E | 2021 m. gale | Prieš metus | Prognozuojamas |
|---|---|---|---|
| S&P 500 Index | 29.33 | 40.40 | 22.82 |
| NASDAQ 100 | 39.63 | 39.45 | 30.25 |
| Dow Jones Industrial Average | 22.90 | 29.90 | 18.76 |
Daug perspektyvų turi Japonijos akcijos. Ten infliacija kol kas yra labai maža. Ir jos augimas gali būti netgi sveikintinas rinkoje. Tai reikštų, kad 40+ metų vykdomas kiekybinis palengvinimas pasiteisino. Investuotojai tai įvertintų teigiamai – Japonijos kompanijų akcijų pirkimu.
Kokie sektoriai mums gali būti įdomūs?
EV ir Žalioji energetika
Du tarpusavyje susiję sektoriai. Ir jau nuo 2020 metų šie du sektoriai generuoja neblogą grąžą investuotojams. Bet yra konkurencija sektorių viduje. Kaip ir sakėme pernai, investuotojai rinksis kompanijas, kurios parodo pinigus, o ne tik gražius pažadus. Todėl NIO kaina -42%, o TSLA +55% per metus.
Kol dar važinėjame su vidaus degimo varikliais, JAV prezidentas Biden ruošiasi kuro sunaudojimo efektyvumą pakelti nuo 43 mpg iki 55 mpg iki 2026 metų. Tai iššūkis autopramonei. Ir geriausios bus tos, kurios sugebės konkuruoti vis labiau reguliuojamoje rinkoje.
Gali būti, kad gamintojams bus paprasčiau pereiti prie elektromobilių, nei didinti variklių efektyvumą, bei mažinti CO2 išmetimą. Nors čia galima būtų sulaukti ir visai neblogų atradimų. Nafta yra labai geras kuras. Kas ras būdą, kaip 100% jos energijos paversti naudinga ir neužteršti aplinkos, tas milijardieriumi taps akimirksniu.
Taip pat reikia nepamiršti, kad JAV į EV infrastruktūrą artimiausiais metais investuos trilijonus dolerių. Manau, kad ir mes čia neturėtume atsilikti.
Iš kitos pusės, prasidėjus „kovos dėl klimato kaitos” bumui, atsirado didžiulė problema. Politikai labai intensyviai puolė įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, visiškai pamiršdami patį svarbiausią dalyką: ekonomiką. Kad žaliojo energetika pilnai pakeistų fosilinę energetiką, reikalingas didelis įdirbis: technologijos, infrastruktūra ir masiškumas. Tai ilgalaikis procesas.
Tuo tarpu, iškastinio kuro verslovės, matydamos jų sektoriaus veiklos pabaigą, neskuba investuoti į savo verslą, t.y. pasiūlos padidėjimo čia nebus, bus mažėjimas. Bet va šioje vietoje atsiranda praraja. Žalioji energetika dar nespėja, o fosilinė jau nebeskuba. Tokią energetinę krizę jau matėme pernai rudenį Kinijoje. Ir tai gali būti tik pradžia…
Be to, tradicinis iškastinis kuras turi didelį energijos tankį (energijos kiekį tūrio vienete), lengviau saugomas ir pigesnis. Šiuolaikinis pramoninis pasaulis nebūtų toks, koks dabar be šio kuro. Tačiau perėjimas prie atsinaujinančios energijos yra brangesnis (padidėjęs infliacinis spaudimas) ir ne retai mažiau patikimas (atominė energetika).
Skaitmeninis pasaulis
Naują toną pernai šiam sektoriui uždavė Facebook valdanti kompanija persivadinusi į Meta Platforms. Investuotojai stato ant metaverse. Virtuali, papildančioji realybė plius realios prekės ir paslaugos – nauja investavimo kryptis keleriems metams į priekį. Manau, šitą temą mes išplėtosime tinklapyje. Užsukite dažniau.
Nors tai visiškai atskira sfera, tačiau blockchain technologijos šioje nišoje irgi bando rasti sau vietą. NFT jau atvirai „užsirezervavo” vietą metavisatoje, nes tai labai realus pretendentas susieti realų turtą su virtualiu. Tuo pačiu turtas metavisatoje gali būti išreikštas NFT forma.
O tęsiant kriptovaliutų temą, reikia pasakyti, kad jos laukia labai dideli lūkesčiai. Pati technologija, niekas neabejoja, yra labai perspektyvi, tačiau joks projektas per 10+ metų neparodė solidaus ir pastovaus pinigų generavimo (spekuliavimas kriptovaliutomis ir NFT nėra pinigų srautų generavimas).
Įvairiose platformose sukurti dApps’ai kol kas neranda masinio pritaikymo. Kol kas jie nėra geresni už paprasčiausius Apps. Todėl instituciniai investuotojai neskuba čia investuoti – vystytojai pralaimėjo lenktynes su laiku.
Išgelbėti kriptorinką gali dApps’ai, kurie palaiko ne vieną, o du ar daugiau blockchain. Ir čia Ethereum 2.0 su savo sidechain’ais bei panašūs projektai turi labai daug perspektyvų.
Beje, vėl atsiradęs nepasitikėjimas centriniais bankais gali atgaivinti susidomėjimą pačiu bitcoin…
Perkam tik atpigusias akcijas. Kaip ir visur kitur, mokėti brangiai nėra jokios prasmės.
Ekonomikos perspektyvos
Ekonomikos paradigmos pernai labai pasikeitė. Pasaulinė ekonomika bendrai ir kiekvienos šalies atskirai dar nėra pakankamai atsigavusi, dar tik „moderate” augimas, o centriniai bankai jau didina bazines palūkanas, tarsi reiktų ekonomikas stabdyti nuo perkaitinimo.
Čia bus panašiai, kaip su kiekybinio palengvinimo tempais. Sprendimas daryti QE buvo savalaikis, kai reikėjo skubiai atstatyti rinkos likvidumą. Tai pasiteisino, bet liko problema, ką daryti su centrinių bankų balansais. O su palūkanomis tas pats. Stabdyti infliacijai – tai patikrinta priemonė. Tačiau kelti palūkanas kai ekonomika yra silpna, labai rizikinga. Mes nežinome, kokie tai bus padariniai…
Taigi, infliacija neabejotinai bus svarbiausias 2022 m. ekonomikos rūpestis. Pasitikėjimas centriniais bankais sumenkęs, FED prezidentas J.Powell buvo priverstas atsisakyti „tranzitinės infliacijos” termino, nes kaip ir aišku, kad ta infliacija ne tokia jau ir laikina, jei reikia kelti palūkanas.
Be to, pinigų pasiūlos augimas laikomas ir infliacijos simptomu. Šį kartą žinome, kad 12 metų QE infliacijos jokios nesukėlė. Tą sukėlė pandemijos padariniai. O jie, drauge su QE butelio kaklelį gali apsukti ir ir paversti raketos varikliu. Prie visų jau žinomų faktorių, infliacinį spaudimą sudarys ir politikų sprendimai. Kitaip tariant, stebim energetikos sektorių.
MSCI pateikia Global Equity Model for Long-Term Investors koreliacijas su CPI:
