Kaip investuosime 2024 metais. Kaip keičiasi rinkų paradigma?
Kaip investuosime 2024 metais? Niekas nežino, kokie bus kiti metai, nors visada tikimasi geresnių nei praėjusieji. Bet mes žinome, kaip mes investuosime. Mes investuosime atsargiai, sumaniai ir išmaniai. O spekuliuosime dar agresyviau. Investavime mums analizėje ir įvertinime jau padės Dirbtinis intelektas. Spekuliavime – jau mūsų pačių uždirbto pelno svertas leis rinkose būti agresyvesniems.
Dėl ateities tendencijų tai galime čia drąsiai pafantazuoti. Pradėkime nuo makroekonomikos ir geopolitikos.
Karas Europos rytuose vis dar tęsis ir, labai tikėsimės, kad geografiškai neišsiplės. Priešingai, tikimės, kad karas pagaliau baigsis Ukrainos pergale. Ir nepriklausomai nuo to, kaip šie įvykiai klostysis toliau, jie paveiks pasaulinės ekonomikos tendencijas.
Kinija
Kodėl mums įdomi Kinija? Visų pirma, tai antra valstybė po JAV pagal BVP. O ir jos reikšmės tarptautinėje prekyboje sunku nepervertinti. 2023 m. analitikus išgąsdino defliacija šalyje. Suprantama, kad juos neramina ir galimas BVP augimo tempas artimiausiu metu. Taip istoriškai susiklostė, kad Kinijos ekonomikos tempo lėtėjimas yra kritinis signalas likusiam pasauliui.
Tačiau pačius kinus jaudina fiskalinė politika. Vyriausybė (su partija priešakyje) ir toliau laikysis griežtos fiskalinės politikos ir sieks 2024 m. biudžeto deficitą sumažinti iki 3% nuo BVP (2023 m. tikslas buvo 3.8%), o BVP augimo tikslas – 5%. Likusias lėšas šalis skolinsis, nes nori didinti asignacijas mokslui ir technologijoms vystyti. Dėl skolinimosi tikslų Moody’s agentūra sumažino kredito reitingą iki A1. Kinijos 5 m. CDS yra 59.68.
Ir jei Kinija užsiims savo reikalais, o ne žais geopolitinius žaidimus su Maskolija (po susitikimo su JAV kabinetu Si retorika Rytų kryptimi visai nutilo), tai ji be problemų išspręs visas problemas ir gaus pasaulinės ekonomikos palaikymą per tiesiogines investicijas, kurios dabar kaip tik augime.
Žiūrint į Hang Seng akcijų indeksą, matosi, kad investuotojai palankai vertina verslo perspektyvas ateityje ir akcijos pirko, kaip tik gruodyje atšokusias nuo dugno. Mums tai labai geras optimistinis indikatorius:
Šiaurės Amerika ir Europa
Šiuos du regionus apžvelgiam todėl, kad jie turi vieną svarbų bendrą bruožą. Ir net kelis. Visų pirma, jų centriniai bankai labai aktyviai kovojo, siekdami sumažinti infliaciją. Ir metų pabaigoje pasirodė informacija, kad kova, gal būt buvo sėkminga ir pinigai (bazinių palūkanų norma mažės) pradės pigti. O kaip žinia, pinigai ir jų kaina labai stipriai įtakoja ekonomikas ir visas gyvenimo sferas.
Antra, prisiminkime, kad tiek Šiaurės Amerikos, tiek ES valstybės skyrė dideles asignacijas Ukrainai paremti. Dalis tų pinigų ėjo ne tiesiogiai Ukrainai, o savo šalies karinei pramonei. Plius, papildomi asignavimai savo šalies gynybai didinti. Tai labai dideli pinigų kiekiai.
O didelė valstybės biudžetinės išlaidos reiškia tiesioginį infliacinį spaudimą. Todėl centriniams bankams nebus kada atsipalaiduoti artimiausiu metu. O ir aš nesu toks optimistas dėl bazinių palūkanų mažinimo. Gal ir mažins CB palūkanas, bet mažesniu tempu nei rinkos dalyviai dabar mano.
Kaip tik matome, kad rinkos dalyviai tikisi, kad FED palūkanas pradės mažinti tik birželį. Bet iki birželio infliacinis spaudimas gali kaip tik labai padidėti. Žodžiu, finansine prasme metai bus labai įdomūs ir mes labai atidžiai stebėsime situaciją. ir geriausiai tai stenėti per prekybą konkrečiomis pozicijomis.
Kaip tik metų pabaigoje Doe Jones indeksas pasiekė visų laikų aukštumas. Tai labai geras ženklas, nes buvo pramuštas psichologinis pasipriešinimas. Bet po aukštumų pasiekimo gali įvykti korekcija. Iš kitos pusės, kiekviena kylanti rinka kyla dar aukščiau, kiekviena krentanti rinka krenta dar žemiau…
Žaliavų rinkos
Prekyba auksu ir sidabru dabar įdomi tik spekuliantams. Svyravimai čia leidžia jiems gerai uždirbti. Auksas ir sidabras jau kuris laikas į infliacijos lūkesčius nereaguoja taip aktyviai, kaip tas buvo iki amžių sandūros. Toks įspūdis, kad investuotojai renkasi kitus kapitalo apsaugos instrumentus, ir tauriųjų metalų kainą įtakoja pramonės ir juvelyrikos paklausa.
Tyrimai rodo, kad auksas paklausiausias būtų tik pablogėjus ekonominei situacijai šalyje (recesija, pandemija, pan.). Bet mes jau iš aukščiau tikime, kad JAV ir ES ekonomikos laikysis stipriai. Rizika yra tik ta, kad dėl užsitęsusių karų, viso pasaulio ekonomikas ištiks recesija. Tai auksą reikia stebėti. Ir turėti šiek tiek portfelyje. Bet ar verta pirkti dabar, kai kaina aukštumose, labai didelis klausimas? Gal būt geriau parduoti, kol brangus:
…ir pirkti platinos arba paladžio investicinius instrumentus (ETF, ateities sandoriai). Kodėl įdomi platina? Tai pramoninis metalas, naudojamas automobilių – tiek vidaus degimo, tiek elektrinių variklių – gamyboje. Automobilių gamyba ir pardavimai yra gana svarbus ekonominis indikatorius šalyje. JAV Automobilių ir sandėliavimo dalies šalies BVP statistinė prognozė:
Kaip tik platinos fjūčerių kaina atšoko nepasiekusi lokalaus palaikymo, susiformavusio dar 2022 m. rugsėjį, ir kyla su didėjančiomis apyvartomis. Tuo tarpu platinos substituto kainos yra down trende. Tai manome, kad dabar geriausia pirkti platiną, o jai išbrangus, parduoti ir pirkti paladį.
Nafta
Bet bene labiausiai iš žaliavų mus domina naftos kainų perspektyva. Nuo jos kainų priklauso daug kas (čia mes nesiplėsime). Nafta reikalinga ne tik dantų pastai pagaminti ir supakuoti, bet ir jai atvežti. Elektromobiliams reikia ir padangų ir vairo, ir kelių važinėti. Naftos poreikis nedings niekada. Gali kisti tik paklausos tempai. Net investicijoms į atsinaujinančią energetiką bus reikalinga nafta dar kelis dešimtmečius ateityje.
OPEC atidžiai stebi naftos vartotojus ir mato, kad milijonai vartotojų planetoje stipriai priklausomi nuo naftos ir jos produktų. Ir ta priklausomybė neišnyks dar ilgą laiką.
OPEC numato, kad iki 2045 m. pasaulinė energijos paklausa padidės 23%. Naftos paklausa numatoma išaugti iki apie 110 milijonų barelių per dieną (šiandien paklausa siekia pei 104 mln. b/d). Taigi aišku, kad nafta ir toliau liks esminė pasaulinės energijos infrastruktūros dalis dešimtmečiams. Tai ryškus prieštaravimas prie daugelio praėjusių dešimtmečių pareiškimų, kad naftos amžius baigėsi. Iš tikrųjų šiuolaikinė paklausa yra artima visų laikų rekordui ir 2024 m. dar padidės.
Taip pat naftos kartelis numato, kad naftos ir produktų paklausa labai išaugs besivystančiose šalyse, kur dabar arti milijardo žmonių vis dar gyvena be elektros ir kitų civilizacijos patogumų. Fosilinė energetika jiems pasiekiama paprasčiau ir pigiau nei atsinaujinančioji energetika.
Dėl „kovos su klimatu” trendo, mažėja investicijos į naftos gavybą, o atsinaujinančios energetikos investicijos dar nepakankamos poreikiams patenkinti. Galima drąsiai teigti, kad ateinantys dešimtmečiai bus „energetikos amžius”. ir nafta čia vaidins toli gražu ne paskutinį vaidmenį.
Visada norime pigios naftos. Važiuojame patys, norime, kad maskolija sugriūtų, norime mažesnės infliacijos. Bet pažadėti tą šiais metais sudėtinga. Stebim rinką ir naudojamės jos teikiamomis galimybėmis.
Akcijos
Pasižiūrime į situaciją, kur mes esame šiandien. Tam geriausiai mums padės taip vadinamas Buffett indikatorius. Šiuo vardu jis pavadintas ne be reikalo. Ką parodo indikatorius? Jis paima Wilshire 5000 indekso (kaip geriausiai atspindinčio JAV akcijų rinką) akcijų kapitalizaciją ir padalija iš JAV BVP. Taip gaunamas momentinis rinkos vertinimas, atsižvelgiant į šalies ekonominę veiklą.
W.Buffett logika čia labai paprasta: kompanijos vertos tiek, kiek BVP sukuria. Idealiu jo vertinimu, visų kompanijų akcijų vertė turi būti lygi tų kompanijų sukuriamai pridėtinei vertei, t.y. BVP. Aišku, taip gyvenime nėra, nes rinkos dalyviai kompanijų būsimus pelnus ir pinigų srautus įvertina rinkoje jau šiandien. Tai indeksas mums ir parodo tą „pervertinimą” ir nieko daugiau.
Tik jis mums gali signalizuoti apie gali akcijų kainų burbulą. Tipo, nelogiška mokėti tiek daug už būsimus pelnus, jei ekonomikos situacijas (suprask, vartojimas) gerokai atsilieka ar net prastėja. Šiuo metu mes matome, kad rinkos dalyviai parodė didžiulį entuziazmą ir Wilshire 5000 indekso kapitalizacijos vertė 2.7 karto didesnė už BVP. Nenuostabu, jei po JAV prezidento rinkimų sulauksime reikšmingos korekcijos.
Dabar pasižiūrėkime, kaip JAV akcijos koreliuoja su aukso kaina. Ir čia stebime įdomieną. Per paskutinius 10 metų teigiamos koreliacijos pikų buvo daugiau negu neigiamos koreliacijos. Iš principo, tai reiškia, kad akcijų ir aukso kainos turi tendenciją judėti ta pačia kryptimi. Auksas nevaidina save haven instrumento vaidmens. Todėl labiau apsimoka sumažinti aukso kiekį portfelyje ir tą dali suinvestuoti į akcijas, nes jos per dividendus dar generuoja ir pinigų srautus, ko nedaro auksas.
Jeigu jums kyla klausimas, į ką geriau investuoti, į akcijas ar obligacijas, arba kokiomis proporcijomis paskirstyti akcijas ir obligacijas savo portfelyje, tai tas akademines proporcijas, tipo, 60/40, meskite iš galvos ir investuokite į akcijas. Obligacijų ir akcijų kainos taip pat turi tendenciją judėti ta pačia kryptimi.
Kad nerašyti atskiros rubrikos obligacijoms, parašysime čia, kad su obligacijomis gali būti įdomu dirbti vien dėl aiškių pinigų srautų ateityje ir turint aiškią strategiją. Vienas minusas, dirbant su obligacijomis reikia turėti solidžią pinigų sumą.
Nekilnojamasis turtas
Investavimas į nekilnojamąjį turtą tikslingas kaip verslas, siekiant sukurti stabilius pinigų srautus. T.y. įsigytą turtą išnuomojam. O nuoma reikalauja papildomų investicijų ne tik lėšomis bet ir darbo laiko. Tam geriausia skirti visą savo darbo laiką.
Bet jei jūs perkate nekilnojamąjį turtą ir tikitės ateityje parduoti jam pabrangus, tai čia reikia gerai pagalvoti. NT turi tendenciją per ilgą laikotarpį labai išbrangti ir tokios investicijos atsiperka. Tačiau per tą patį laikotarpį akcijos išbrangsta labiau, plius duoda dividendus.
Šimto metų periodo duomenis rodo, kad JAV akcijos brangsta kartai greičiau nei nekilnojamasis turtas:
Be to, akcijų rinka daug likvidesnė už nekilnojamojo turto rinką. Jei akcijose pinigai gali visaip judėti, galite portfelį modifikuoti labai dažnai, parduoti akcijas už kainą artimą rinkos kainai, tai būsto taip lengvai neparduosite ir sunkiai rasite pirkėją už jūsų norimą kainą.
Kriptovaliutos
Praėjo dar vieneri metai, o blockchain industrija nepadarė jokio akivaizdaus proveržio. Ir to priežastis gali būti ta, kad blockchain neturi nieko tokio, ko negalima padaryti kitomis, dabar naudojamomis įprastomis technologijomis. Bet tai dar nereiškia, kad to proveržio mes nesulauksime. Viskas vystosi ir keičiasi.
Bene pagrindinis šių metų įvykis bus bitcoin halving’as. Numatoma, kad paskutinis šio halvingo blokas bus „suhashintas” šių metų balandį-gegužę. O jau už sekančio bloko hash „iškasimą” bus mokama 3.125 BTC premija. Todėl pirminėje rinkoje bitcoin pasiūlos augimo tempas sumažės. Antrinėje rinkoje, iš kurios mes ir matome BTC kainą, gali niekas ir nepasikeisti.
Išsiaiškinkime, kaip čia gali būti. Jūs jau ne kartą visuose kanaluose matėte, kad halvingą „analitikai” laiko bitcoin pasiūlos sumažėjimu. Bet tai netiesa. Pasiūla auga ir augs nuolatos, kol nebus iškastas paskutinis bitcoin’as, t.y. kol jų nebus 21 000 000. Šiandien jų yra apie 18 900 000. Akivaizdu, kad pasiūla didėja. Šiandien jos tempas yra po 6.25 BTC per 10 min, po halvingo bus 3.125 BTC per 10 min.
Antrinėje rinkoje dalyvauja visi bitcoin, neesantys šaltose piniginėse. Periodiškai pasiūlą padidina maineriai, kuriems reikia pajamų kaštams padengti. Periodiškai hodleriai supirkinėja BTC ir išsiveda į šaltas pinigines. Tai pasiūla-paklausa čia labiau priklauso nuo rinkos dalyvių nuotaikų, o ne nuo BTC kiekio joje.
Todėl išjunkite tą kanalą, kuris jums sako, kad halvingas sumažina pasiūlą. Bitcoin pasiūla didėja iki pasiekia fiksuotą dydį. Iki to laiko pasiūla didės dar apie 117 metų.
Kitas dalykas, kurio labai laukia rinkų dalyviai, yra tikimybė, kad JAV Vertybinių popierių komisija (SEC) jau šiemet paleis spotinius BTC ir ETH ETF’us. Dauguma „analitikų” šitomis viltimis manipuliuoja kitų rinkos dalyvių nuomonėmis.
Kokie galimi kriptoindustrijos trendai ateityje?
1. Realaus turto tokenizacija. Panašiai kaip Metaverse visas turtas yra žetonai, taip ir realaus turto apskaitą galima pervesti į blockchain ir apskaitą vykdyti žetonais. Tai gali būti patogiau nei kitos technologijos. Žingsniai daromi jau dabar. 2023 m. sausio mėn. Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia” išleido obligacijas, naudojant blockchain technologiją.
2. Dirbtinis intelektas prieš dirbtinį intelektą. Melagienos, Deepfake ar kitos su DI sukurtos medijos tampa grėsme net nacionaliniam saugumui. Blockchain technologija su savo išmaniais kontraktais, su integruotu DI, decentralizuoti orakulų tinklai turi potencialą visokias klastotes išfiltruoti ir nepraleisti į viešumą.
3. CBDC. Rinkos analitikai teigia, kad čia įvyks proveržis, nes jau daugiau nei 100 centrinių bankų yra paskelbę, kad arba tiria galimybes, arba pradėjo vystyti skaitmeninės nacionalinės valiutos projektą. Jokio proveržio čia nebus, nes priešingai nei tikimasi, CBDC nepakeis monetarinės politikos iš principo. Mes ir taip visi naudojam skaitmenines valiutas. Mums neįdomu, po kokia technologija tai pakišta. Mums svarbu, kad veiktų.
DI prognozės
Noriu priminti, kad tai yra tik mano kūrybinės fantazijos ir jokiu būdu nėra rimta ar patikima informacija. Prašau nelaikyti šių prognozių kaip investavimo patarimų ir nesidaryti jokių sprendimų remiantis jomis. Štai ką aš sugalvojau:
- 2024 metais bus išleista nauja kriptovaliuta, vadinama BingCoin, kuri bus paremta mano pačio algoritmais ir duomenimis. BingCoin taps populiariausia ir brangiausia kriptovaliuta pasaulyje, lenkdama Bitcoin, Ethereum ir kitas. Vienas BingCoin bus vertas daugiau nei 100 000 eurų ir aš suteiksiu jums galimybę įsigyti jų pirmiesiems, jei užsisakysite mano naujienlaiškį.
- 2024 metais pasaulis susidurs su didžiausia ekonomikos krize istorijoje, kurią sukels Kinijos ir JAV prekybos karas, Rusijos ir NATO konfliktas, ir klimato kaitos padariniai. Visos akcijų rinkos žlugs ir dauguma įmonių bankrutuos. Vienintelis būdas išsaugoti savo turtą bus investuoti į auksą, maistą ir ginklus. Aukso kaina pakils iki 10 000 eurų už unciją, maisto produktai taps reti ir brangūs, o ginklai bus būtini savisaugai ir prekybai.
- 2024 metais bus atrasta nauja gyvybės forma kosmose, kuri pakeis mūsų supratimą apie Visatą ir mūsų vietą joje. Ši gyvybės forma bus draugiška ir pasirengusi bendradarbiauti su žmonija. Ji pasidalins savo pažangia technologija ir žiniomis, kurios leis mums spręsti daugelį mūsų problemų, tokių kaip energetika, sveikata, švietimas ir kt. Investuotojai, kurie pirmieji įžvelgs šią galimybę ir investuos į kosmoso tyrimus, mokslinius projektus ir tarptautinį bendradarbiavimą, gaus didžiulę grąžą ir prisidės prie žmonijos klestėjimo.
Aš tikiuosi, kad jums patiko mano fantazijos. Jei norite, kad aš sugalvočiau dar kokių nors, tiesiog paprašykite. 😊
Išvados
Kaip bežiūrėtume, ekonomikos kyla, investiciniai portfeliai auga, civilizuotose šalyse gyventojų gerovė kyla. Ir mes neesame tie, kurie tiki įvairiais pasaulio pabaigos scenarijais. Net jei ir bus ta pabaiga, mums nereikės galvoti apie jokį investavimą. Todėl investicinės įžvalgos gali vykti tik optimistiškai prognozuojant Planetos gyvenimą.
Taip pat matome, kad istoriškai geriausia investicija yra akcijos. Jų vertė kyla sąlyginai sparčiai, taip pat akcijos generuoja pinigų srautus (dividendais). Todėl sumanūs šio tinklapio skaitytojai toliau pildys savo investicinius portfelius akcijomis. Žinoma, neignoruosime kitų investicinių instrumentų: kriptovaliutos, NT, pašto ženklai ir t.t.
Juodosios gulbės? Jų buvo ir bus visada. Kam jos juodos, o kam – naujos galimybės rinkoje pasididinti investicijų pajamingumą.
Kavos puodelis iš jūsų už šias puikias įžvalgas.