Kaip kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? Decentralizuotas Finansavimas. 9 dalis

Kas tas Decentralizuotas finansavimas ir kaip jis veikia? Ir ar veikia iš tikrųjų? Kriptovaliutose skolinimasis ir skolinimas turi trejopą problemą. 1. Ar apskritai taip gali būti, nes kripto atėjo pakeisti finansinį pasaulį, kuris ir remiasi palūkanomis už kreditus? Per tai reguliuojama finansų rinka ir ekonominis augimas. Čia moralinis klausimas

2. Tokios valiutos kaip bitcoin yra ribotos pasiūlos. Todėl palūkanų šiame tinkle negali būti. Nes jei pasiskolini 21 mln. bitcoin’ų, tai palūkanas jau turi mokėti kita kriptovaliuta ar net fiat. O jei palūkanos neimamos, tai vis tiek atsiranda skolos administravimo mokesčiai. Bet ir šiuo atveju išeinama už DeFi rėmų. Kas praranda „finansų pasaulio pakeitimo” prasmę.

3. Ir ne ką mažiau svarbesnis klausimas: Ar pavyks išvengti klasikinės komercinės bankininkystės paslaugų? Juk žinome, kad atsiskaitymas kriptovaliutomis sudėtingas dėl vis dar aukštų komisinių ir nėra masinio pripažinimo. Nors bitcoin galima atsiskaityti daug kur.

Maža to, į finansų pasaulį ateina CBDC (Central Bank Digital Currency). Egzistuoja teorija, kad atsiradus CBDC, komerciniai bankai pasidarys nereikalingi, t.y. įprasta bankinė sistema nustos egzistavus, nes kreditus galės išdavinėti pats centrinis bankas. Blockchain technologija tą laisvai leidžia.

Finansų – fiat finansų – sistema monopolizuota. Tokiomis liks ir CBDC. Tačiau skaidrumas turėtų išlikti: blokų grandinės sistemos skaidrumą garantuoja. Taip pat garantuoja ir saugumą. Bet čia jau kita tema ir apie ją pakalbėsime vėliau.

Lagarde on cryptocurrencies: We are looking into the feasibility and merits of a central bank digital currency that would ensure that people can continue to use central bank money even if the use of physical cash eventually declines. We want to play an active role (5/6)

— European Central Bank (@ecb) January 8, 2020

Principiniai DeFi ir CeFi skirtumai

1. Pasitikėjimas

CeFi sistemos gyvybingumą lemia pasitikėjimas. Piliečių pasitikėjimas vyriausybe, iš to seka investuotojų į VVP pasitikėjimas bei klientų pasitikėjimas bankais ar konkrečiu banku. Vadinasi, viskas priklauso nuo grupelės politikų, o banko atveju, nuo vyr. finansisto sprendimų. Sunku tą pripažinti, bet piliečiai visur yra įstatymdavinės ir vykdomosios valdžios įkaitai.

DeFi pasitikėjimas priklauso nuo protokolo patikimumo, kriptografijos metodų ir išmaniųjų kontraktų tikslumo. Bitcoin ir ethereum protokolai jau pilnai užsitvirtino kaip patikimiausi blokų grandinės tinklai. DeFi čia realiai gali veikti ir veikia.

2. Kaip pateikiama paraiška kreditui?

CeFi sistemoje jūs einate į banką, pildote prašymą, anketą ir pan. Bankas tikrina jūsų kredito istoriją, turtą, pajamas, sumokėtus mokesčius, gyvenamąją vietą ir daug kitų dalykų, nuo kurių priklauso, gausite kreditą ar ne, ir už kokias palūkanas gausite.

DeFi sistema skiriasi tik tuo, kad visi jūsų duomenys jau yra blokų grandinėje. Juk tai yra paskirstytasis registras, kuris ir sudaro kriptoekonomijos pagrindą. Žinoma, kol kas jūs jokių duomenų nepateikinėjote, nes nesinaudojate Defi nei kriptovaliutų perkate. Tai tik ateities klausimas.

3 Kreditingumo įvertinimas

O čia reikalas subtilus. Maža to, kad reikia įvertinti daugybę duomenų, būtina dar atsižvelgti į ekonominį ciklą. O jis labai paprastas – kilimas iki bumo; kritimas iki depresijos.

Kilimo ir bumo metu kreditai dalijami į kairę ir į dešinę, pasiūla net viršija paklausą. Ekonomikos kritimo metu kreditai neišduodami net pakankamai patikimiems klientams. Žodžiu, jaučiamas subjektyvumo arba logikos stokos elementas.

Juk būtų logiška, kad ekonomikos kilimui įsibėgėjus, kreditų išdavimas mažėtų, o depresijos gale jis didėtų. Daug mažiau bankų bankrutuotų sunkiais jiems laikais.

Kaip tą spręs DeFi, dar nežinia. Bet decentralizavimas leidžia daryti prielaidą, kad subjektyvumo faktorius bus apeitas. Tokiu atveju mes grįžtame prie protokolo ir išmaniojo kontrakto patikimumo.

CeFi ir įgaliojimai

Komerciniai bankai „nesilaiko nekaltumo prezumpcijos”. Jiems kiekvienas kredito gavėjas yra potencialiai nemokus. T.y. jie yra labai atsargūs. O po 2007-2008 metų pasaulinės finansų krizės išaugo centrinių bankų reikalavimai komerciniams ir šie tapo dar atsargesni. Todėl milijonai žmonių visame pasaulyje, tikėję gauti paskolas, sakysim verslui pradėti ar vystyti, liko už borto. T.y. nebeliko jokio priėjimo prie bet kokių pinigų.

CeFi taip pat yra ribota geografiškai. Komerciniai bankai paskolas gali duoti tik savo šalies ar bendros ekonominės zonos (ES, JAV) ribose. Iš čia didžiulis žmonių nepasitikėjimas fiat sistema. Ir šis nepasitikėjimas įrašytas net į pirmąjį bitcoin blokų grandinės bloką.

DeFi sprendžia geografijos klausimą. Paskolą gali gauti bet kur, kur tik yra internetas. Tai reiškia, kad ekonomikos su didele kreditų pasiūla gali kredituoti regionus su aukšta paklausa. Iš principo, tokiuose regionuose, kur komerciniai bankai yra retas reiškinys.

Didžiausias DeFi trūkumas

CeFi atsirado dėl to, kad pinigai nesikauptų kažkokioje vietoje – nebūtų užkasti, sukišti į kojinę, sumesti į ‘kiaulę-taupyklę’ -, o suktųsi ekonomikoje. Jei pinigai ekonomikoje nedirba, tai ekonomika patiria itin sunkius laikus. Pinigai turi dirbti. Tą komerciniai bankai ir daro. Klientų pinigus skolina verslui ir vartojimui. O šie daro taip vadinamą Bendrą vidaus produktą.

Decentralizuotas finansavimas veikia šiek tiek kitaip. Komerciniame banke jūs savo indėlį galite pasiimti bet kada. Kreditą paėmęs verslas to net nepastebės. DeFi yra priešingai, jūsų ‘indėlis’ yra užrakinamas iki bus grąžintas kreditas. Palūkanas jums tenai generuoja išvestinis projekto žetonas. Kartais būna labai sunku rasti informaciją, kam jūs skolinate, kokiam laikotarpiui, ir kodėl reikia to išvestinio, palūkanas duodančio žetono.

Žodžiu, paprastam vartotojui DeFi paslauga gali būti sunkiai suprantama ir dėl to nenaudojama. O ir toliau aptarinėti dabartinės DeFi nėra prasmės – šią industriją krečia skandalai po skandalo. Bet tokiu būdu rinka valosi ir tobulėja.

DeFi privalumai

Decentralizuotas finansavimas veikia kaip vienas didelis bankas, tačiau tai nėra bankas, o globalus tinklas, kuriame atitinkama informacija ir lėšos keliauja tokiu pat greičiu, kaip ir elektroninis paštas.

Pirmas. DeFi realiu laiku apdoroja didžiulius duomenų kiekius sudėtingais algoritmais, nuolat balansuodamas save, ir tai primena labai likvidžią pasaulinę valiutų rinką.

Antras. Decentralizuotas finansavimas gali pakeisti daug laiko reikalaujančių kreditorių atliekamų asmens pakankamai brangų išsamų patikrinimą. Jei esate kreditorius, jums net nereikia žinoti, kas yra jūsų skolininkas.

Trečias. DeFi leidžia kreditoriams ir investuotojams patikėti savo pinigus patikrintomis išmaniosioms sutartims (Smart Contract), o tada tie pinigai sujungiami į skolininkų likvidumo fondą.

Ketvirtas. Decentralizuotas finansavimas patikimai kaupia lėšas pasauliniame paskirstytame registre, kurį gali peržiūrėti visi, kas turi internetą.

Penktas. DeFi gali palaikyti efektyvesnę skolinimo rinką. Palūkanų normos nesikeičia dėl didelių skirtumų / komisinių tarpininkams. Jiems taip pat nedaro įtakos centrinių bankų sprendimai ir/ar intervencijos rinkoje. Normos tiesiog nustatomos pagal algoritmus, kurie automatiškai koreguoja palūkanų lygį pagal pasiūlą ir paklausą.

Decentralizuotas finansavimas sukurtas siekiant išspręsti svarbiausią ir sudėtingiausią problemą, susijusią su turto paskirstymu. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje, Japonijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse pajamingumas yra žemiausias, o besivystančiose rinkose padėtis geresnė. Tačiau net ir turtingiausiose šalyse daugelis paprastų piliečių negali gauti būsto paskolos būstui įsigyti.

Šeštas. DeFi rūpinasi sklandžiu paskolų paskirstymu. Jei norite paimti paskolą iš DeFi protokolo, savo aktyvus pateikiate sudarydami išmanųjį kontraktą. Jūsų turtas, kaip užstatas, suteiks jūsų lėšas. Tačiau jei negalite sumokėti paskolos, protokolas automatiškai suteiks jūsų įkeistą turtą kreditoriui. Žmogus į šį procesą nesikiša, o apgauti išmanųjį kontraktą yra labai sudėtinga.

O taip buvo galima?

Kol kas tik teoriškai. Realiai veikiančių tokių globalių paskirstytų registrų dar nėra, nors visi blockchain tokią funkciją ir turi. Bet tai nereiškia, kad tai nėra kuriama. Ir dar kaip kuriama. DeFi idėja gyva, industrija didelė, tik ji dar toli nuo aprašytosios.

Iš principo, decentralizuoto finansavimo idėja gerokai atitolsta nuo bitcoin ir kriptovaliutų idėjos. Tai jau ne valiuta, tai jau visas globalus finansinis servisas. Tačiau išlaiko Nakamoto viziją: bankų valdytojus pakeis automatiškai veikiančios decentralizuotos taisyklės. Vadinasi, dingsta ‘žmogiškasis faktorius’: klaidos ir subjektyvumas paskirstant kapitalą.

Kažką panašaus jau kuria MELD. Tai bankas su DeFi funkcija. Jie ir skelbiasi, kad blockchain decentralizuotas (naudoja Cardano) ir, panašu, kad atitiks visus šešis kriterijus, aprašytus aukščiau. Galima tikėtis, kad tokių bankų bus vis daugiau. Verta paminėti, kad šis bankas lygiaverčiai dirbs ir su fiat valiutomis.

Goldman Sachs jau išduoda paskolas, kurioms užstatas yra bitcoin. Kol kas tai nėra decentralizuotas finansavimas, tai tik pusiau oficialus pripažinimas, kad kriptovaliutos – šiuo atveju dar tik bitcoin ir ethereum – yra pripažintos turto klase. GS yra pirmas bet jau ne vienintelis JAV investicinis bakas, teikiantis tokias paslaugas. Tik nežinia, kaip bankas reaguoja/reagavo į bitcoin kainos kritimą po DeFi skandalų.

Turėtumėte tai kruopščiai įvertinti.

DeFi rizikos

Technologijų rizika. DeFi yra programa, programinė įranga, o tai reiškia, kad joje gali būti klaidų ar spragų kode, kurios gali būti išnaudotos, net jei jos nėra tyčinės. Daugelis žlugusių DeFi projektų buvo pradėti naudojant neaudituotą kodą, todėl buvo patirta nuostolių, pvz., YAM kodo klaida. Tikėtina, kad pramonė ateityje pati susireguliuos, kad patikrintų bet kokią programą prieš įkeldama ją į blokų grandinę.

Likvidumo rizika. Kriptovaliutų rinka yra labai nelikvidi, todėl kiekvienas nedidelis šio turto pirkimas ar pardavimas gali turėti didžiulį poveikį jo vertei. Neįvertinus šios rizikos ir netinkamai įvertinus DeFi programą, net ir patyrę investuotojai gali patirti didelių nuostolių.

Produkto rizika. Kaip ir bet kuriame gaminyje ar paslaugoje, svarbu yra patikimumas ir skaidrumas. O DeFi dar labai nesubrendusi pramonė, kuri dar turi sukurti savo prekės ženklą ar reputaciją. Kiekvienas gali sukurti kriptovaliutą ar DeFi programą, todėl gali būti sunku išanalizuoti, kas rimta, o kas – pokštas.

Išklausykime priežiūros institucijų nuomonę

Tarptautinis valiutų fondas mato DeFi privalumus ir trūkumas. Tačiau sako, ei, pala, pala, mes visus tuos privalumus tame pačiame ethereum tinkle su tais pačiais smart contract’ais galime pasileisti ant savo centralizuoto registro. TVF įsitikinęs, kad gerai valdomas centralizuotas registras būtų efektyvesnis už atvirąjį registrą.

Tuo labiau, kad tyrinėdami DeFi, jie rado centralizuotų projektų, ir projektų, kurie yra decentralizuoti, bet didžioji dauguma balsavimo teisių (token’ų) sukoncentruota vienose rankose, kas yra ne ‘deep’ centralizavimas.

Žodžiu, šiandien fondas nemato, kuo decentralizuotas finansavimas geriau už CeFi, tačiau mano, kad ši idėja verta dėmesio, tik nauja industrija turi įveikti dar daug iššūkių, kad pretenduotų pakeisti CeFi. O čia laukia dar daug darbo.

Pricewaterhousecoopers, be viso kito, mano, kad DeFi ateityje turės įtaką centralizuotiems finansams, nes turi potencijos būti aktualesniais, greitesniais ir pigesniais. Tačiau didelis dėmesys turi būti skiriamas industrijos teisiniam reguliavimui. Bet kaip reguliuoti decentralizuotą, po visą pasaulį pasklidusį subjektą? Šioje apžvalgoje kompanija įdomiai dalijasi apie DeFi rinkos reguliavimą. Tikrai verta paskaityti.

Federalinė Rezervų Sistema (FED) pragmatiškai žiūri į naują reiškinį finansų sistemoje – tai natūralus reiškinys, natūraliai atsiradęs po bitcoin sukūrimo. Ir šioje industrijoje galimas proveržis:

Pirmas, blockchain paslaugos įgyja didesnį suderinamumą su esama mokėjimų ir finansų sistema (pavyzdžiui, vystosi taip, kad nekilnojamasis turtas būtų susietas su viešosiomis blokų grandinėmis).

Antras, riptovaliutų turtas gali išsivystyti į atskirą, lygiagrečią finansų sistemą, kuri teikia paslaugas realiajai ekonomikai.

Pagal bet kurį scenarijų tiek CeFi, tiek DeFi gali kelti finansinio stabilumo riziką, kurią dar labiau padidina tai, kad šiuo metu iš esmės nepatenka į riziką ribojančio reguliavimo perimetrą.

Ir Vitalik Buterin…

Jis mano, kad decentralizuoti finansai yra ta kategorija, kuri pradėjo labai drąsiai ir sėkmingai, bet virto ribota, šiek tiek perteklinio kapitalo pabaisa, kuri rėmėsi netvariomis ‘yield farming’ formomis. Dabar jie yra dar ankstyvoje stadijoje, kad taptų stabilia terpe, didinančia saugumą; galėtų sutelkti dėmesį į keletą ypač vertingų programų.

Decentralizuotos stabilios monetos yra ir tikriausiai amžinai bus svarbiausias DeFi produktas, tačiau yra keletas kitų, kurie turi svarbią nišą:

Numatymo rinkos (Prediction markets): tai buvo nišinis, bet stabilus decentralizuoto finansavimo ramstis, atsiradęs 2015 m. Nuo tada jos tyliai populiarėjo. Numatymo rinkos parodė savo vertę ir apribojimus 2020 m. JAV rinkimuose, o dabar tampa vis plačiau naudojamos.

Kitas sintetinis turtas: stablecoin formulė iš esmės gali būti atkartota su kitu realaus pasaulio turtu. Įdomūs natūralūs kandidatai yra pagrindiniai akcijų indeksai ir nekilnojamasis turtas. Pagrindinis klausimas yra tai, ar kas nors gali sukurti tinkamą decentralizacijos ir efektyvumo pusiausvyrą, kuri suteiktų vartotojams prieigą prie šio turto už pagrįstą grąžą?

Lipnūs sluoksniai (Glue layers), kad būtų galima efektyviai prekiauti kitais turtais: jei grandinėje yra turto, kurį žmonės nori naudoti, įskaitant ETH, centralizuotas ar decentralizuotas stabilias monetas, pažangesnius sintetinius išteklius ar bet ką kitą, sluoksnis bus naudingas, kad būtų lengva tai padaryti. kad vartotojai galėtų prekiauti turtu.

Kai kurie vartotojai gali norėti turėti USDC ir mokėti operacijų mokesčius USDC. Kiti gali turėti tam tikrą turtą, bet nori turėti galimybę akimirksniu konvertuoti, kad sumokėtų tam, kuris nori gauti išmoką kitu turtu. Taip pat yra vietos naudoti vieną turtą kaip užstatą, norint imti paskolas kitam turtui, nors tokie projektai greičiausiai bus sėkmingi, jei jų svertas bus labai ribotas (pvz., ne daugiau kaip 2 kartus).

Pabaigai

LUNA ir Three Arrows Capital skandalas susprogdino DeFi burbulą 2022 metais. Nuo to laiko DeFi užrakintų kriptovaliutų suma doleriais sumažėjo nuo 164 mlrd. iki 46,6 mlrd, rašymo metu.

Tuo pačiu metu geresnės reputacijos DeFi sistemos atsilaikė geriau nei centralizuoti skolintojai pasaulinės finansų krizės metu. Nors jų apimtys ir pajamingumas smarkiai sumažėjo, tokios sistemos kaip Uniswap, Aave ir DAI stablecoin ir toliau sklandžiai veikė. Svarbiausia, kad sistemos nebuvo destabilizuotos dėl didžiulių nuostolių dėl paskolų įsipareigojimų nevykdymo ar mažėjančių turto kainų, kurios buvo lemtingos centralizuotiems skolintojams.