Kaip kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? Vertės idėja. Septinta dalis

Priartėjome prie idėjos, kad kriptovaliutos, ypač bitcoin geriau tinka vertės saugojimui, o fiat valiutos – atsiskaitymams ir kreditavimui. Bet tai tik idėja, sklandanti kažkur kriptovystytojų fantazijose.

Pradžia

Vertės idėja gyva tiek ekonomikos, tiek vadybos arba marketingo moksluose. Ten vertė kuriama ir mokami “vertės” mokesčiai.

Tačiau ką ta vertė reiškia realiame gyvenime, ką ji reiškia verslui? Ir versle mes randame tik kainas, kurias, kaip tikime, lemia pasiūla ir paklausa.

Bet koks verslininkas jums pasakys, kad daikto vertę reiškia jo kainą, kurią jis gautų esant nurodytoms aplinkybėms nustatytu laiku ir vietoje.

Kitaip sakant, vertė yra sandoris, kurio užbaigimo momentu ta vertė transformuojasi į kainą. Kad neatrodytų taip gudriai, pakartosim tai, ką pasakėm anksčiau ir paprasčiau:

Sandoris yra nesutarimas dėl vertės, bet sutarimas dėl kainos.

Tai, praktiškai, mums nereikia kažkokios atskiros vertės teorijos, nes nėra instrumentų išmatuoti vertei. Tuo tarpu kainą nustatyti galima labai ir labai tiksliai.

Todėl labiau panašu, kad vertė yra tik fantomas. Ir viskas, kam mes bandome priskirti kažkokią vertę yra tik bergždžias tarnavimas jam.

Vertės idėja ūkininkui

Arba kitam paprastam mokesčių mokėtojui… Jis visą dieną aria, kad galėtų apmokėti sąskaitas.

Ir kai gauna pinigus ir neša juos apmokėjimui, jam jokio skirtumo, kaip tie pinigai atrodo: popieriniai ar auksiniai.

Svarbu, kad žmogus užaugino derlių, jį pardavė ir taip galėjo apmokėti sąskaitas. Jis net barteriu jas gali apmokėti, jei ekonomika yra barterinė.

Tačiau civilizacija vystėsi ne todėl, kad ūkininkas galėjo išmaitinti daugiau ne ūkininkų. Civilizacija judėjo į priekį dėl darbo pasiskirstymo.

Ir barteriniai manai pasidarė sudėtingi arba visai neįmanomi. Jei dar mokytojas ar gydytojas gali dalyvauti barterinuiose mainuose, tai parlamento narys ir visa gvardija biuroktatų jau niekaip.

Jei bulvei gali suteikti kažkokią vertę per kainą, kaip apskaičiuosi vertę įstatymui; kokia vertė yra poįstatyminio akto sudarytojo darbui?

Tačiau tai turi kainą ir ji išreiškiama per darbo užmokestį. Ir vėl atėjome prie taško, kai vertė=kaina.

Vertės idėja pinigams

Ir va čia jau labai linksmas klausimas. Kadangi mums pinigų vis reikia, jų trūksta ir jų labai norim, tai jiems suteikiam vertę.

O ta vertė yra ne kas kita, kaip tik mūsų lūkesčiai ir fantazijos, nieko bendra neturinčios su pačiais pinigais.

Jau daugiau nei 100 metų apyvartoje nekursuoja auksinės monetos. 1907 metais civilizacija perėjo prie popierinių pinigų.

T.y. prie pinigų, neturinčių “vidinės vertės”, kaip pasakytų ekonomistai arba šiaip tūlas žmogelis.

Tiesa, iki praeito amžiaus aštunto dešimtmečio pradžios ant pinigų dar buvo užrašas, kad jų turėtojas juos gali išsikeisti į auksą. Bet paskui ir tas užrašas dingo.

Liko tik pažadas ir prievartinis susitarimas, kad už pinigus galima įsigyti prekes ir paslaugas, galima sumokėti mokesčius. Už juos galima parsiduoti.

Ar pažadas turi vertę? Ar kas nors kėlė tokį klausimą? Jei pinigai yra ‘pažadas’ ir ‘susitarimas’, kodėl jiems keliamas toks klausimas? Nežinau. Bet, akivaizdu, kad be reikalo.

Pinigai, kaip mainų priemonė, neturi jokios vertės ir nereikia čia ieškoti, ko nėra.

Vertės idėja bitcoin’ui

Klausimas būtų senas, kaip ir pats pasaulis, jei bitcoin’ui nestuktelėtų 11-ti metai. Taip klausimas įsisiurbęs į kaulą.

Bet čia tik tiems, kurie vaikosi paskui savo fantomus ir pagauti niekaip negali, nes nepagausi nepagaunamo, kaip neapglėbsi neapglėbiamo.

Juk tu, Karlai, nesi toks lengvatikis?

Ir čia mes susiduriam su “problema”, kuri egzistuoja ne tik kriptovaliutose, kas ta “vidinė vertė”?

Jei versle galima dar būtų rasti kažkokią “vidinę vertę”, tai bitcoin tokią vertę turi tik projekto vystytojų sąmonėje.

Ir tai tik tuo atveju, jei bitcoin nėra finansinė piramidė. O kad ji nėra tokia, dar niekam nepavyko įrodyti.

Sakai, kad pavyko, Karlai? OK, parodyk, kam?!

Pagalvokime, kas mums turi kažkokią vertę tiek investavime, tiek kasdieniniame gyvenime.

  • tai, kas generuoja pajamas;
  • kas turi potencialią ir/ar praktinę naudą;
  • kam sukurti naudojamas darbas;
  • jūs įvardinkit…

Dar aišku galima pridėti tokius dalykus, kuriuos marketingistai vadina “pridėtine verte”:

  • dizainas;
  • prekės ženklas, žymi pavardė.

Dar kažkas bando į vertę įpiešti ir savikainą. Bet jau klaidingas požiūris, nes savikaina apie daikto vertę nepasako absoliučiai nieko.

Bitcoin negeneruoja pajamų. Negaunate jokių dividendų. Sukūrimui ir palaikymui naudojama daug energijos, taip pat turi naudą.

Greičiausiai, ta nauda ir gali mums nustatyti vertę. Bet čia vėl yra subjektyvūs poreikiai ir objektyvios taisyklės.

Man ir tau, Karlai, pervesti pinigus bet kur ir nebrangiai geriau per bitcoin. Bankai mielai tuo naudotųsi kaštams mažinti, tačiau priežiūros institucijos į tai kreivai žiūri.

Tai tiems, kurie didžiausią naudą gautų ir sau, ir bitcoin tinklui dėl naudojimosi, negali, o gal dar ir nenori, naudotis bitcoin. Nauda negaunama, vertė nulinė.

Už bitcoin nestovi jokia ekonomika, nėra jokios prievartos jais mokėti mokesčius, yra tik…

…žmonių noras pirkti bitcoin, tikintis, kad vėliau jie kainuos brangiau.

Tai ne investavimas, tai dalyvavimas piramidėje. Tai ne naudojimas pagal paskirtį.

Tik 2019 m. bitcoin’ų už $100 mlrd. pralaikyta “matracuose” ir “kojinėse”.

Tu tik įsiklausyk į šį teiginį, Karlai. Šimtai milijardų dolerių pašalinti iš pasaulinės ekonomikos.

Tai labai didelė žala. Du Lietuvos BVP – šuniui po uodega.

Tikėkimės, kad per elektros suvartojimą ekonomikai grąžinama maždaug tam lygi suma… Bet naivu taip manyti…

Išvada

Kai prekės keičiamos į prekes, paslaugos į paslaugas ir vyksta įvairi šių verčių mainų kombinacija, mainų tarpininkas, t.y. pinigai yra būtini.

Esant darbo pasidalijimo produktams, barteris tapo ne tik kad nereikalingas, bet dar ir neįmanomas.

O darbo pasidalijimui būtina mainų priemonė. Ir pinigai, kaip mainų priemonė yra pagrindinė labai išsivysčiusio darbo pasidalijimo gaminių sąlyga.

Todėl esant verčių mainams nereikia, kad tarpininkas irgi būtų vertė. Verčių mainų priemonė yra vertė, vertės matas yra vertė – skamba labai absurdiškai.

Tai dedam čia tašką visiems laikams. Beverčiai popierėliai ne politikų išmislas, ne rokfelerių ir reptiloidų užgaida.

Tai ūkio poreikius tenkinanti būtinybė. Ir pinigai puikiai atlieka savo funkcijas būdami “beverčiais”.

Ir viskas susiveda tik į tai, kad prekių ir žaliavų turėtojai nori duoti kuo mažiau, o gauti kuo daugiau.

Tai vienintelė galima “vertė” bitcoin ir kriptovaliutoms – būti naudojamoms pagal tiesioginę paskirtį, t.y. atsiskaitymams.

Facebook Komentarai
Patinka turinys? Palaikykite turinio kokybę Apie Investavimą Paprastai Patreon!
%d bloggers like this: