Kaip uždirbti investuojant? Obligacijos. 25 dalis
Kaip uždirbti investuojant į obligacijas? Kuo obligacijos gali būti įdomios investuotojams? Ar obligacijos yra gera investicija? Kas yra ta obligacija? Oficialiai tai skolos vertybinis popierius, fiksuotų palūkanų investicinis instrumentas. Aišku, kad kažkas skolinasi pinigus ir įsipareigoja (obligation) grąžinti pinigus po tam tikro laiko su palūkanomis.
O fiksuotos palūkanos reiškia, kad skolinat sutariama, su kokiomis palūkanomis suteikiama skola.
Obligacijas nusako trys pagrindiniai kriterijai:
- Trukmė.
- Palūkanų dydis.
- Platintojo patikimumas.
Obligacijų charakteristikos:
Nominali obligacijos vertė – iš anksto nustatyta suma, kurią investuotojas skolina emitentui (Nustatoma emisijos prospekte).
Išpirkimo data – data, kada emitentas turi grąžinti investuotojui jo paskolintą pinigų sumą; sumokėti paskutinį kuponą (Nustatoma emisijos prospekte).
Kuponas/Atkarpa – tai periodiškai mokama palūkanų norma, išreikšta procentais nuo nominalo ir nustatoma obligacijos išleidimo momentu (Nustatoma emisijos prospekte).
Palūkanų norma (dar kitaip vadinamas obligacijų pajamingumas) – tai mokamos palūkanos už pasiskolintas lėšas. Dažniausiai palūkanos išreiškiamos procentais skaičiuojant nuo nominalios vertės (Nustatoma rinkoje).
Manykim, kad 10 m. trukmės VVP kuponas yra 2,5%. Tai reiškia, kad obligacijos savininkui kasmet bus mokamas tokio dydžio kuponas. Jei obligacijos nominalas yra 100 EUR, tai nuo vienos obligacijos savininkas gaus 2.5 EUR per metus.
Todėl reikia atskirti kuponą nuo palūkanų normos. Kuponas visą laiką išlieka toks pats, o palūkanų norma kinta pagal obligacijos kainą (plačiau kituose straipsniuose).
O obligacijos kaina gali keistis dėl daugelio priežasčių. Va matėte, kaip investuotojai išpardavinėjo Graikijos vyriausybės obligacijas. O jei išpardavinėja, tai ir kaina krenta. O kai krenta obligacijų kaina, palūkanų norma kyla.
Trumpalaikės obligacijos, iždo vekseliai, taupymo lakštai kupono dažnai neturi.
Kaip veikia obligacijų rinka?
Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai ir kitokios obligacijos pradžioje platinamos pirminėje rinkoje. VVP pirminis platinimas vyksta aukciono principu. Aukcionui išstatomi investuotojų pasiūlymai.
Lietuvoje aukcionai vyksta NASDAQ OMX Vilnius biržoje.
Vyriausybė prieš aukcioną paskelbia, kada bus aukcionas, kokia trukmė, koks obligacijų nominalas, kokia maksimali vieno nekonkurencinio pavedimo apimtis. Investuotojai aukciono dieną išstato savo pasiūlymus:
Konkurenciniai pasiūlymai:
XX 000 000 LT, XX% palūkanomis.
YY 000 000, YY% palūkanomis.
Z 000 000 LT, ZZ% palūkanomis.
Nekonkurenciniai pasiūlymai:
X 000 000 LT.
Y 000 000 LT.
Y 000 000 LT.
Palūkanų normas nustato patys investuotojai, priklausomai nuo to, kiek jie pasitiki emitentu. Jei pasitikėjimas geras, tai palūkanos mažos, o jei blogas, tai palūkanos aukštos arba net visai nedalyvauja aukcione. Tai palūkanos ir parodo rizikos lygį.
Aukciono metu Vyriausybė susirenka geriausius pasiūlymus tiek, kiek jai reikia tuo metu pasiskolinti. Ir birža išplatina pranešimą, kad kur nurodo mažiausią ir aukščiausią siūlyta pelningumą, apskaičiuoja vidutinį svertinį pelningumą, išplatintą obligacijų kiekį.
Po to šias obligacijas galite pirkti ir Jūs. Galima pirkti banke, galima pirkti biržoje, jei obligacijos įtrauktos į kotiravimo sąrašus.
Antrinė rinka
Antrinėje rinkoje susiduriam su tokiais terminais, „Švari kaina“ ir „Nešvari kaina“. Švari kaina parodo obligacijos kainą, eliminuojant sukauptų palūkanų įtaką. Nešvari kaina yra švari kaina ir prie jos pridėtos sukauptos palūkanos. Ką tai reiškia?
Jei Jūs perkate iš investuotojo 10 m. trukmės obligacijas praėjus 5 m. po jų išleidimo (likus 5 m. iki išpirkimo), tai tą kuponą, kuris jau buvo sumokėtas ir kuris dar bus sumokėtas dalinatės su obligacijos pardavėju, Jūs gaunate dalį to, ko negavote, jis gauna dalį to, ko negaus.
Taip atsiranda Nešvari kaina. Bet tai reali kaina, kurią Jūs turite sumokėti. Nesistebėkite, kai pamatysite biržoje obligacijų kainą, kuri didesnė už nominalią kainą.
Realiai, nešvari obligacijų kaina yra suma, už kurią galima nusipirkti arba parduoti šias vertybines popierius biržoje. Ji priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant investuotojų nuotaikas, kompanijos kredito riziką ir rinkos palūkanų normas. Obligacijos gali būti pardavinėjamos su nuolaida (jei kaina mažesnė nei nominali vertė) arba su premija (jei kaina didesnė nei nominali vertė). Pajamingumas taip pat keičiasi priklausomai nuo kainos svyravimų: pavyzdžiui, jei obligacijų kaina nukrenta, pajamingumas padidėja. Taigi, nešvari obligacijos kaina yra dinamiškas dydis, kuris atspindi rinkos pokyčius ir investuotojų veiksmus.
Kurios obligacijos, turi didesnį pajamingumą?
Matyti, kad investicijų į obligacijas grąža yra maža. Paprastam investuotojui gali būti neįdomi. Didžiausias obligacijų pajamingumas gaunamas iš ilgiausios trukmės obligacijų. Trumpalaikės obligacijos, kaip jau atsitinka dabar pasaulyje su patikimomis obligacijomis, gali turėti neigiamą grąžą. Tai čia normaliu klasikiniu atveju. Esant neapibrėžtumui rinkose, gali būti ir būna atvirkščiai.
Tokioms investicijoms, kad jų nesuvalgytų komisiniai ir infliacija, reikia didelių sumų, o kuponą vėl perinvestuoti į obligacijas. Obligacijas geriausia laikyti iki jų išpirkimo laiko. O 5 ar 10 m. yra didelis laikas, jei suinvestuotos visos santaupos. Nes per tą laiką gali pasirodyti ir daug geresnių pasirinkimų investicijoms.
Tada galima pasirinkti obligacijų fondą, jam reikia mažiau investicijų, o grąža bus tokia pati arba didesnė.
Obligacijas arba obligacijų fondus verta turėti investavimo portfelyje. Jos truputį sumažina riziką ir dar gali duoti teigiamą ir už infliaciją didesnę grąžą. Tik reikia gerai pasirinkti ir obligacijas, ir fondus.
Išvada
Iš obligacijų uždirbama gaunat kuponą ir tikėtino obligacijos kainos padidėjimo. Investuotojams įdomios dėl saugumo. Tai gera investicija, po geros obligacijų pasirinkimo analizės.