Kapitalo rinkos 2020-04-02. Po kiek Dow Jones indeksas šiandien?

Nors populiariausiu laikomas S&P 500 indeksas, aš įpratęs žiūrėti kiek Dow Jones pakito. Kaip sakoma, senas kuinas vagos negadina. Aišku, esminio skirtumo rinkos dinamikos vizaulizacijai tai nesudaro. Jei pirmame indeksas – geriausios, tai DJIA indekse – geriausiųjų flagmanai.

Nemėgstu kapstytis po kainų grafikų praeitį, bet šį kartą Dow Jones grafike pastebėjau įdomų dalyką. Pasižiūrėjau, ties kokiais Fibonacci lygiais akcijų indeksai atsigavo po 2000 m. ir 2008 m. griūties.

2000 metais Dow Jones indeksas krisdamas padarė rimtesnę pertrauką ties 0.236 lygiu, o atšoko ties 0.382 Fibonacci lygiu.

2008-2009 metais Dow Jones indeksas krisdamas padarė pauzes ties 0.236 ir ties 0.382 lygiais, o atšoko 0.500 Fibonacci lygio aplinkoje.

2020 m. Dow Jones indeksas pauzę padarė ties 0.382 Fibonacci lygiu. 0.236 lygį indeksas pasiekė per 4 savaitines žvakes; 0.382 lygį – tik per 5 savaitines žvakes.

Tokio greito kritimo niekas rinkoje neprisimena. Logika kužda, kad dugnas bus prie žemesnių Fibonacci lygių.

Dow Jones, 1W

Aišku, logika viena, o rinka yra visai kas kita. Ji padarys taip, kaip jai reikia…

Visada kalbėdavome, kad akcijų kainos yra lyderiaujantis makroekonominis rodiklis. Taip ir yra. Investuotojai penktuoju tašku jaučia artėjančius neramumus ūkyje.

2007 metais JAV indeksai pradėjo savo korekciją ar net griūtį. Tačiau apie krizę prakalbta gerokai vėliau, beveik po metų, kai griuvo bankas to-big-to-fail.

Šiandien, panašu, kad Kriziaus girnos sukasi kur kas greičiau. Nenuostabu, jei tu ir nepastebėjai nieko, tai tave, paprasčiausiai, uždarė į karantiną.

Ir tavo staklės sustojo, ir tavo kromelis užsidarė, ir tavo šukuosena sukiužo, ir tavo manikiūras nedarytas.

Tai čia, Karlai, dar tik tavo dalies komforto suvaržymas. O ką pasakytum, jei kalba eitų apie išgyvenimą? Užtektų tik elektrą išjungti…

Ekonomika stoja

Ir štai vien tik vakar buvo pilna tokiu pranešimų: gamybos indeksas istorinėse žemumose. Apie tai pranešė tokios šalys:

  1. JAV,
  2. Kanada,
  3. Brazilija,
  4. Vengrija,
  5. Danija,
  6. Jungtinė Karalystė,
  7. Šveicarija,
  8. Graikija,
  9. Norvegija,
  10. Čekija,
  11. Vokietija,
  12. Prancūzija,
  13. Italija,
  14. Turkija,
  15. Ispanija,
  16. Lenkija,
  17. Švedija,
  18. Kazachija,
  19. Rusija,
  20. Taivanas,
  21. Tailandas,
  22. Vietnamas,
  23. Filipinai,
  24. Mianmaras,
  25. Pietų Korėja,
  26. Malaizija,
  27. Indonezija,
  28. Japonija,
  29. Airija.

Gražus sąrašas. Pramonės aktyvumo indeksas kilo tik Australijoje ir… Kinijoje. Ir galim pasižiūrėti, kaip atrodo euro zonos Pramonės PMI:

Euro zonos Pramonės PM

Ir kaip matome, indeksas krenta jau nuo 2018 metų pradžios… Tačiau problema ne čia.

Viena iš karantino problemų yra ta, kad daugelis ūkio šakų patiria ne sulėtėjimą, kaip ir esant normaliai recesijai, o patiria visišką sustojimą.

Maitinimo, apgyvendinimo įstaigos visiškai praranda pajamas, o darbuotojai netenka darbo. Tokia situacija labai skiriasi nuo recesijos.

Bet štai Kinijos duomenys labai įdomūs. Epidemiją suvaldžius, pramonės aktyvumas palaipsniui sugrįžta į savo vėžes:

Kinijos Pramonės PMI

Ar taip sugebės JAV ir Europa? Didelis klausimas. Nes principai kiti.

Gelbėjimas

Vyriausybės šį kartą įjungė gelbėjimo programas verslui ir gyventojui. Tam skiriama milijonai eurų ir net trilijonai dolerių.

Centriniai bankai naudoja jau išbandytą metodą: absoliutų likvidumo palaikymą ir net gelbėjimo ratą bankams, jei vos tik paprašys.

Pinigų atspausdins tiek, kiek reikia, čia ne klausimas. Tu tik paprašyk.

Aišku….

Grėsmės

Esant beprecedenčiam pinigų kiekiui rinkoje, kyla infliacijos ir hiperinfliacijos grėsmė.

Tačiau situacija yra irgi neeilinė.

Visų pirma, 2008 metais pradėtas kiekybinis palengvinimas parodė, kad pinigų pasiūlos augimas infliacijos nesukelia.

Priešingai, pinigų spausdinimo mašina ir buvo įjungta tam, kad pasiekti infliacijos „targetą“.

Visų antra, dėl karantino smuko vartojimas. Tai reiškia, kad prekių ir paslaugų paklausa staiga pajudėjo kairėn, pasiūlai visiškai nepakitus.

O tai reiškia tik vieną – kainų mažėjimą.

Visų trečia, dėl Naftos karų naftos kaina istorinėse žemumose. O naftos kaina yra prekių ir paslaugų kainų svarbi sudedamoji dalis.

Infliacija? Ne, nieko negirdėjau…

Peršasi vienintelė išvada, kad esant tokiam defliaciniam spaudimui, kuris atsirado dėl vartojimo smukimo ir naftos kainų kritimo, infliacijos targetas gali būti nepasiektas, o hiperinfliacijos tikimybė labai sumažėja.

Rinkos dalyvių lūkesčiai yra panašūs šioms išvadoms, todėl auksas nėra masiškai perkamas.

Tiesa, fizinis auksas ir sidabras dingsta iš prekybos, bet čia labiau tualetinio popieriaus sindromas.

Tuo tarpu dideli pinigai pinigai šiandien pirkti aukso neskuba:

Aukso ateities sandoriai

Viena iš galimų priežasčių yra pramonės, juvelyrikos ir kalyklų veiklos sustabdymas…

O sidabro kaina yra, apskritai, meškų užspausta:

Sidabro ateities sandoriai

Ką daryti – tai po kiek Dow Jones?

Problema yra ne kiek pati pandemija. Problema yra ta, kad mes nežinome, kokio lygio bus poveikis ekonomikai ir kiek tas poveikis truks.

Ir instituciniai investuotojai tokiu metu yra linkę kaupti grynųjų pinigų atsargas. Cash is King.

Ir recesijos metu grynieji visada yra safe haven. O kai pinigai nieko nekainuoja, tai ir laikyti juos nėra skausminga.

Gal todėl ir neperkamas auksas?

Kol kas matome, kad visi pinigai keliauja į obligacijas tų šalių, kurių centriniai bankai pažadėjo tas obligacijas supirkti.

JAV 10 m. trukmės obligacijų pajamingumas

Tokiu atveju, dideli pinigai išlošia, net jei jiems pinigai ir kainuoja. Šiandien USD 6 mėn. LIBOR palūkanos yra 1.19525% – obligacijų kaina kyla sparčiau.

O mums smulkiesiems belieka tik laukti ir stebėti iš šalies (jei neshortinate). Tačiau jau galim į akcijas pasižiūrėti įdomiau.

Šiandien Dow Jones indekso akcijų dividendinis pajamingumas siekia 3.12%, kai prieš metus buvo 2.18%. Va taip staiga akcijos pasidarė pigios. ir gali būti dar pigesnės.

O ir šiaip, pinigų kaina yra daug mažesnė už akcijų dividendinį pajamingumą. Jau dabar. Jau šiandien. Recesijai tik prasidėjus.

Galima įtarti, kad ateityje dividendinis pajamingumas dar labiau išaugs. Tik su sąlyga, jei kompanijos mokės dividendus.

Kol kas tikimės, kad mokės. Juk jos sėdi ant didelio pinigų maišo. Kodėl gi nepamaloninti investuotojų?..

Facebook Komentarai
Patinka turinys? Palaikykite turinio kokybę Apie Investavimą Paprastai Patreon!

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: