Kapitalo rinkos. Griūties belaukiant

Nežinau, kas labiau linksmina šiomis dienomis? Brexitynė ar centrinių bankų baltos vėliavos iškėlimas? Japonijos patirtis rodo, kad intensyvus pigių pinigų įliejimas į rinką nebūtinai naudingas šalies ekonomikai, o keinsizmo efektyvumas kelia klausimų. Atrodo, FED ir ECB pakibo ant to pačio kabliuko.

O kur dar Šveicarija, Danija, Švedija su neigiamomis palūkanomis bei mažėjančia metinio BVP augimo tendencija. BVP, kaip mes visi žinome, daro ne pinigų pasiūla rinkoje.

 

 

Praėjusią savaitę Islandija nepakėlė palūkanų normų ir sustojo ties 4.5%; FED nepakėlė ir sustabdė ties 2.5%; Bahreino CB sustojo ties 2.75%; Brazilija jau metus laiko ties 6.5%, Indonezija paliko galioti 6%; Šveicarija vis dar laiko -0.75%; Filipinai vėl paliko galioti 4.75%; Taivanas jau seniai laiko 1.375%; Anglijos bankas paliko galioti 0.75% palūkanas; Mongolija sustabdė kėlimą ties 11%, o Rusija ties 7.75%; Kolumbija metus jau laiko 4.25%, Indonezija jau kuris laikas palūkanas laiko ties 6%.

O va Paragvajus palūkanas nuleido iki 4.75%. Ir tik Norvegijos centrinis bankas pasiryžo palūkanas pakelti iki 1%.

Bet toks įspūdis, kad to nežino centriniai bankai. Žymioji praėjusio amžiaus ekonomisto Irving Fischer formulė:

MV = PT

parodo, kad BV augimas proporcingas pinigų kiekiui rinkoje ir tų pinigų apyvartos greičiui. Taip pat ekonomistas darė prielaidą, kad V=const., t.y. nekinta.

Iš kur jis, vargšas, galėjo žinoti, kad po nepilno šimto metų rezerviniai pinigai nekainuos nieko.

Žodžiu, nors lėtai besisukantys labai dideli pinigai ir sukuria vis augantį BVP, tačiau gerbūvio sukuria vis mažiau, o gal ir visai nesukuria. BVP nėra gerbūvio rodiklis. Pinigų apyvartos greitis yra.

Juodosios gulbės

Pirma juodoji gulbė yra Brexit. Nieko apie komentuoti nesinori, nes kad šalis įlipo į didelį šūdą, jau buvo aišku ir po referendumo.

Na, įlipo ir įlipo… Kam nepasitaiko… Bet kurių galų tame šūde voliotis, vaidinti didelį darbą darant it dar kitas ES šalis mėginti įtraukti. Laimei, lig šios Briuselis parodė kieta stuburą.

Kita juodoji gulbė yra JAV vyriausybės obligacijų pajamingumų kreivės inversija. Ji vyksta jau seniai, bet dabar tai aktualu, kaip niekad.

JAV VVP pajamingumų kreivė dabar ir prieš 4 metus:

Inversija reiškia, kad trumpesnės trukmės obligacijų pajamingumas darosi didesnis už ilgesnės trukmės obligacijų pajamingumą rinkoje.

Normaliu atveju, ilgesnės obligacijos turi didesnę riziką, todėl ir grąža yra aukštesnė. Bet kai rinka sako, kad rizika trumpuoju periodu padidėja, mes reikalaujame aukštesnės grąžos, tai kalba jau eina apie šalies ekonomikos recesiją.

Populiariausias indikatorius inversijai skaičiuoti yra skirtumas tarp 10 ir 2 metų trukmės obligacijų pajamingumų. Šiandien jis yra 0.118. Tai matosi iš grafiko.

Bet skaičiuojami ir kitų obligacijų pajamingumai. Portale Tradingview galima pamatyti pasirinktų obligacijų skirtumo dinamiką. Ir jau rasite neigiamus rezultatus, kad irgi matosi iš pajamingumų kreivių.

Štai 3-1 metų trukmės obligacijų skirtumo dinamika. Skirtumas jau neigiamas. Viskas, Karlai, recesija!!!

JAV 3-1 m. trukmės VVP pajamingumų skirtumas

Jei jau prakalbom apie pinigų rinką, tai tikrai įdomu pasižiūrėti, kaip laikosi dolerio ir svaro indeksai.

Jei dolerio indeksas savaitiniame grafike bando laikytis aukštumose ir šturmuoti (kol kas nesėkmingai) pasipriešinimą ties 98,

Dolerio indeksas

tai svaro indeksas bando atšokti nuo dugnų, bet sunkiai. atskirose pozicijose jam sekasi išlaikyti aukštas vietas, bet Brexit dar ilgai gali laikyti svarą žemumose.

Svaro indeksas

Akcijos

Mūsų vargšą indeksą Dow Jones Transportation Average visi skriaudžia. Per savaitę jis nukrito net -2.55% ir yra down trende, kai S&P 500 vis bando šturmuoti naujas aukštumas.

Bet, panašu, kad penktadienį visi indeksai gerokai paraudonavo. O DJTA mes vadinam mūsų, nes jį labai stebim ir laikom ekonomikos indikatoriumi: nėra pervežimų, nėra BVP augimo. Indeksas rodo, kad rinkos lūkesčiai tokie ir yra.

DJITA, 1W

Apple pozicijoje stopą keliam iki @190.77. Čia gali būti ir sell short signalas.

AAPL

Amazon pozicijoje stopą keliam iki @1763.10.

AMZN

American States Water Company pozicijoje stopą keliam iki @70.96.

AWR

Cisco Systems pozcijoje stopą paliekam @54.24.

CSCO

Facebook pozicijoje nuimam buy long orderį ir statom sell short orderį @159.27.

FB

General Motors pozicijoje stopą leidžiam iki @37.95.

GM

Lockheed Martin pozicijoje sell short signalas @293.26.

LMT

Tesla sell short signalas @263.45.

TSLA

Žaliavos

Kai, atrodytų, kad akcijų rinkoje vyraujant korekcinėms nuotaikoms, makrorodikliams rodant ekonomikos augimo tempo mažėjimą, aukso kaina turėtų kilti.

Tačiau nieko panašaus rinkoje nestebim. Aukso ateities sandorių kaina net nesugebėjo pakilti iki stipraus pasipriešinimo ties $1 370. Kol nebus prakirstas šis pasipriešinimas, tol aukso kaina nekils.

Auksas

Su sidabro kaina yra dar blogiau. Kaina koreguojasi jau beveik 3-us metus.

Sidabras

Tai jei Gold-Silver ratio kyla šių metalų kainai krentant, tai sidabrą reikia shortinti.

Gold-Silver ratio

Vario ateities sandorių kaina penktadienį krito -2.11%. Dar vienas indikatorius, kad rinkos dalyviai nelabai tikisi pasaulinės ekonomikos spartaus augimo.

Varis

Lygiai taip pat kyla klausimas dėl paladžio kainos tolimesnio augimo. Jei ekonomika lėtėja, autotransporto gamintojų akcijų kainos tą parodo iš karto.

Tą matome ir Tesla, ir General motors pozicijoje. Ford kaina nekyla. O paladis naudojamas būtent čia. Tai jei jo paklausa nustos augti, bet vis tiek išliks stipri, tai korekcija pozicijoje tikrai galima.

Paladžio ateities sandorių pozicijoje sell short signalas @1511.9

Paladis

Žodžiu, stiprios korekcinės nuotaikos rinkose. Bet nereikia labai jau išsigąsti. Gal mes paprasčiausiai klystame? Gal artimiausiu metu pamatysime naujas aukštumas akcijų rinkoje?..

Bet dar pabaigoje pasižiūrime į lavų frachtų kainų indeksą Baltic Exchange Dry. Ir čia situacija bloga:

Kapitalo rinkos. Griūties belaukiant
BDY
Šaltinis: Bloomberg.com
Facebook Komentarai
%d bloggers like this: