Kapitalo rinkų apžvalga 2019-08-05. Miškais ateina krizė

Palengva ir nepastebimai. Nors dabar jau galima sakyti, kad centrinius bankus ištiko krizė: jie nebesuvaldė situacijos. Dar visai neseniai FED skelbėsi didinsiąs ir didinsiąs bazines palūkanas, t.y. “normalizuosiąs” finansų rinkas, turėjo atsisakyti šių ambicingų planų ir palūkanas kirpti.

Ir kas galėtų mums paaiškinti, kas čia vyksta, ko čia dabar ir investuotojams, ir, apskritai, vartotojams visame civilizuotame pasaulyje laukti?

Kur Nouriel Roubini? Kur Joseph Stiglitz? Kur yra Robert J. Shiller? Kur jūs visi ekonomikos mokslo šviesuliai, aiškinantys mums apie gyvenimą? Jei jūs gyvi – pienu puta…

Nouriel Roubini dabar užsiima labai rimtais reikalais:

Joseph Stiglitz? O jis šaunuolis! Paradigmų dinamikoje mato… dinamiką. Gal būt vienas iš nedaugelio ekonomistų, kuris pokyčius priima kaip pokyčius, o ne bando įspausti naujų faktų į kažkokio modelio rėmus.

Robert J. Shiller? Paskutinis postas Twitter’yje ir paskutiniai straipsniai buvo gegužę. OK, gal žmogui atostogos ir nesiruošia sau kvaršinti galvos dalykais, kurie prasilenkia su jo įsivaizdavimu.

Truputėlis faktų be interpratacijų

Palūkanų kėlimas JAV sustabdė BVP augimo tempą:


source: tradingeconomics.com

Euro zonoje situacija labai panaši:


source: tradingeconomics.com

Krizė

Panašu, kad 1971 m. pasirinktas pasaulinių finansų modelis nebeveikia taip gerai, kaip veikia iki Alan Greenspan laikų. Paskui velnias pakišo koją.

Nors šiandien Jerome Powell apie palūkanų sumažina kalba kaip apie rutinį dalyką, visiems akivaizdu, kad bankai žengia neištirtu ir gal net pavojingu keliu.

Atrodytų, kad JAV akcijų rinka turėtų teigiamai įvertinti kredito pigimą, tačiau indeksai rieda žemyn. Taip rinka sureagavo į FED vadovo pasakymą, kad dabartinis palūkanų sumažinimas nėra mažinimo ciklo pradžia, kaip to tikėjosi rinka.

Ir šiaip., JAV su savo teigiamos ir net, palyginus aukštomis palūkanomis atrodo kaip begemotas Gulbių ežero scenoje. Vokietija, Šveicarija, nekalbant apie Japoniją, jau seniai turi neigiamas palūkanas ir jų VVP vis dar yra pageidaujamas safe haven investuotojams ir bankams.

Centriniai bankai nesusitvarko. Ir metas valdžios organams perimti estafetę. Apie tai Mario Draghi kalbėjo jau seniai. Jis suprato savo darbo bergždumą ir kreipėsi į euro zonos vyriausybes pagalbos.

Ir kaip pavyzdį mes matome JAV vyriausybės veiksmus, kai buvo neseniai sumažintas korporatyvinis pelno mokestis. Akcijų rinka tai įvertino labai teigiamai.

Tai reiškia, kad centriniai bankai nėra nei gelbėtojai, nei formuotojai, nei kas nors panašaus. Norint ką nors pakeisti, turi būti suderinti rinkos formuotojų ir įstatymų leidimo institucijų veikla tam pačiam tikslui.

Jei Valstijose tas dar įsivaizduojama, tai Europoje sunkiai. Europos centrinis bankas susirinkimus daro kaip koks čigonų taboras, tai vienur, tai kitur, o kiekvienos valstybės vyriausybė turi savo tikslus.

Ir jei paimsime šios dienos Lietuvos “profesionalų” vyriausybę, tai geriausiu atveju tik bent kažkiek valgoma bybiėne gaunasi, o ne vartotojų gyvenimo pagerinimas. Kodėl vartotojų?

Nes vartojimas ir BVP augimo tempas yra absoliučiai tapatūs dalykai!

Šiandien įvairios šalys bando ieškoti kažkokių krizės išvengimo kelių, teoretikai siūlo savo būdus. Akivaizdžiai matosi, kai tai būdai kovai su simptomais, bet ne su priežastimis ar bandymas tobulinti sistemą.

Bet yra paprastas ūkiškas visų problemų spendimas esant šiuolaikinei finansinei politikai. Jis susideda iš vieno paprasto dalyko:

Vien Lietuvoje žmonės indėliais laiko 14 027 300 000 eurų. O tai apie ketvirtis šalies 2018 m. BVP. Tai jei bent pusė šių pinigų išeitų vartojimui, t.y. į apyvartą, krizės nematytume labai ilgai.

Šiandien tarpusavyje mušasi kelios ekonomikos mokslo doktrinos: Nuo John Keynes iki Milton Friedman ir Robert Lucas Jr. Ir panašu, kad monetarinės politikos formuotojai turėtų laikytis daugiadisciplininio požiūrio, apimančio tokius veiksnius kaip inovacijos, tarpvalstybiniai klausimai, valiutos, psichologija ir kitus. Taip pat turėtų pripažinti, kad kai kurie dalykai išeina iš jų kontrolės rėmų.

Rinkos

Akcijų indeksas S&P 500 per savaitę nusirito -3.10%. Statistinė prognozė sako, kad iki metų galo šis indeksas nukris iki 2 900 punktų. Ir tai reikštų tik nedidelę korekciją, tačiau ir kitais metais prognozuojamas kritimas.

Kapitalo rinkų apžvalga 2019-08-05. Miškais ateina krizė
S&P 500

Aukso ateities sandorių kainos kilimas irgi geras akcijų rinkos korekcijos indikatorius. Aukso pozicijoje stopą keliam iki @1412.

Kapitalo rinkų apžvalga 2019-08-05. Miškais ateina krizė
Auksas
Facebook Komentarai
%d bloggers like this: