Kas laukia Bitcoin ateityje? Mikroekonominis melas

Mikroekonominis melas. Kaip jau žinome, bitcoin, o ir kitų kriptovaliutų kainos yra linkusios labai svyruoti. Kol kas tai galima apibūdinti per pasiūlos ir paklausos faktorius.

Jau žinome, kad bitcoin pasiūla yra ribota, o jos didėjamas ir labai tiksliai prognozuojamas skaičius. Tačiau paklausa ne tokia nuspėjama. Ji labai kaprizinga.

Ir dėl to, kad bitcoin pasiūla yra žinoma, žinomas naujai iškasamų bitcoin greitis, kuris visiškai nepriklauso nuo kainos rinkoje, tai jo pasiūla yra labai neelastinga.

Būtent dėl šio pasiūlos neelastigumo galima paaiškinti pakankamai didelius kainos šuolius. Paveikslėlyje žemiau ir matosi, kad esant vienodam paklausos kiekiui Q2-Q1, kaina padidėja labiau, kai pasiūla neelastinga.

Dešinės pav. pusės P2-P1> už karės pusės P2-P1.

Panašiai ateities sandorių rinkoje elgiasi gamtinių dujų kaina. Jos jau seniai laikomos klasikiniu neelastingos pasiūlos ir paklausos pavyzdžiu.

Gamtinės dujos naudojamos šildymui, pramonėje, elektros generavime. Ir vartotojai pasiryžę mokėti už dujas rinkos kainą. Bent jau trumpuoju laikotarpiu. Todėl ir paklausa yra neelastinga.

Ir jei dujų kaina padvigubėja, kas šioje rinkoje nėra jau tokia retenybė, gamintojai trumpuoju laikotarpiu nėra pajėgūs patenkinti išaugusią paklausą. Iš čia pasiūlos neelastingumas.

Panašiai yra ir su naftos pasiūla ir paklausa. Tačiau ilguoju laikotarpiu energetinių žaliavų pasiūla ir paklausa demonstruoja tam tikrą elastingumo laipsnį.

Dideli gamtinių dujų kainų svyravimai:

Tuo ir skiriasi energetikai nuo bitcoin, nežiūrint to, kad bitcoin kainos kilimas paskatino rinkos dalyvius kurti alternatyvias bitcoin valiutas – bitcoin hard fork’us.

Ir trumpoje bitcoin istorijoje buvo momentų, kai metinė paklausa viršijo metinę pasiūlą. Ir žinome, kad pasiūla kasmet vis labiau mažėja. Todėl ir turėjome progos matyti staigius kainos kilimus.

Bitcoin savikaina

Bitcoin, kaip jau žinome, gaunamas kompiuteriams atliekant didžiulį darbą. Kompiuteriai sunaudoja energiją. Čia ir vėl galima sugretinti su kitomis ‘iškasenomis’.

Skaičiuojama, kad 2017 m. naftos gavyba buvo pelninga vidutiniškai prie $40 už barelį. Žemiau šios kainos išgavimas mažinamas.

O ir laikui bėgant, žaliavų iš Žemės gelmių iškasimas tampa vis sudėtingesnis. Savikainą tame pačiame lygyje gali palaikyti tik naujos technologijos.

(Ne į straipsnio temą: yra kompanijos, kuriančios technologijas ir iš to gerai uždirbančios, pvz. Aker Solutions.)

Skaičiuojama, kad XIX amžiaus antroje pusėje naftos gavybai sunaudotas energijos vienetas išgaudavo energijos santykiu 1:150; 1970 m. jau 1:30; 2000 m. vos 1:10.

Teigiama, kad šitas rodiklis ir judina energetikų kainą į viršų.

Su metalų savikaina yra kiek kitaip. Turime žinoti, kokia kaina turi būti, kad gamintojai galėtų pratęsti žaliavos išgavimą (cash costs). Auksui tai apie $700 už unciją.

Drauge dar skaičiuojami bendri kaštai (All-in sustaining costs), kurie parodo, kokia dabartinė ir ateities kaina turėtų būti, kad būtų galima investuoti į tolimesnę gavybą. Auksui tai apie $1 250 už unciją.

Akivaizdu, kad rinkos kaina lemia žaliavų iškasimo apimtis bei investicijas į naujų telkinių įsisavinimą.

Remiantis šia analogija, aiškinama ir bitcoin išgavimo sudėtingumo koreliacija su kainos augimu. Tipo, kuo sudėtingesnis išgavimas, tuo aukštesnė bitcoin kaina.

Ir kai bitcoin turėjo didesnes korekcijas, išgavimo sudėtingumo augimo tempas taip pat sulėtėdavo:

Ir jei bitcoin iškasimas sunkės, kasmet kompiuterio galia sumažėja arba užduotis pasunkėja 25%, tai kainos sumažėjimas gali nulemti iškasimo palengvinimą ir viso tinklo palaikymą.

Iš kitos pusės žiūrint, maineriai, turintys sukaupę didžiausią bitcoin kiekį, jo kainai užkilus, gali norėti turtą paversti grynais fiat pinigais.

Panašiai, kaip ir su tauriaisiais metalais, jų kainai išaugus, suaktyvėja atliekų perdirbimas ir platinos bei aukso pasiūla išauga (antrinė pasiūla).

Tokiu atveju, trumpuoju laikotarpiu pasiūla pasidaro elastingesnė ir kainų pokyčiai ne tokia dramatiški.

Bitcoin paklausa

Bitcoin paklausa nėra tokia skaidri, kaip pasiūla. Tačiau mes galime sužinoti, kiek bitcoin transakcijų atliekama per dieną, taip pat žinome, kad transakcijos kainos svyravimai turi įtakos bitcoin kainai.

Istorija rodo, kad augant transakcijų skaičiui, auga ir bitcoin kaina. 2011-12 m. transakcijų skaičius sumažėjo drauge su bitcoin kainos kritimu.

Nuo 2016 m. trasnakcijų skaičius jau beveik nebeauga, o kaina sparčiai kyla. Ir net pakilo iki $20 000. Po ko prasidėjo korekcija.

Ji dabar ir siejama su tuo, kad transakcijos skaičius neaugo/mažėjo, o jų kaštai labai išaugo. Bitcoin kainai pasiekus $10 000, didžiausia transakcijos kaina siekė $100.

O 2018 m. pradžioje buvo pranešimų, kad vidutinė transakcijos kaina siekia $65-80. Be abejo, kad tokie skaičiai gali būti dabar matomos korekcijos priežastimi.

Nes nesant paklausai (neauga transakcijos), o esant stabiliai pasiūlai, kainos korekcija yra savaime suprantamas dalykas.

Kainų koreliacijų istoriniai duomenys gerai parodyti grafikuose:

Taip pat mes žinome, kad didelė dauguma bitcoinų guli tiesiog piniginėse, kita didelė dalis sukasi kriptobiržose.

Ir būtent biržose nusilemia bitcoin kaina.

Tačiau, pagal apibrėžimą, birža yra labiausiai Tobulos konkurencijos rinkai artima institucija. O tobuloje konkurencijoje pasiūla ir paklausa yra elastingos.

Žiūrint iš šitos pozicijos, kainos šuolius lemia ne vertikali pasiūlos kreivė, o kaip ir visose kitose biržose – Lūkesčiai, Godumas ir Baimė.’

Nieko naujo žmogaus psichologijoje ir kripto technologijos jos nepakeis.

Tuo pačiu tarsi išsiaikškinome, kas sudaro bitcoin fundamentiką. Tai transakcijų skaičius, transakcijų kaštai, kasimo sudėtingumas.

Bet ir čia kyla klausimas: kur arklys, o kur vežimas? Ar bitcoin kaina yra priežastis, ar bitcoin kaina yra pasekmė.

Šiandien (straipsnio rašymo metu) matome, kad vidutinė bitcoin transakcijos kaina nukritusi į 2017 m. lygį. Praktiškai bitcoin kaina irgi tame pačiame lygyje.

Ir natūralus klausimas: ar transakcijos kaina lemia bitcoin kainą ar atvirkščiai? Aš labiau linkęs manyti, kad bitcoin kaina rinkoje nulemia visus su juo susijusius kaštus.

Su kasimo pelningumu lygiai tas pats. Jis nukritęs netgi žemiau 2017 m. lygio.

Nes kasimo sudėtingumas išaugęs:

Todėl klasikinių ekonomistų teiginys, kad kasimo sudėtingumas lemia kainą yra labai abejotinas. Na, bent jau trumpuoju laikotarpiu, kokį mes dabar stebim nuo metų pradžios.

Ir jei tikėti klasikais, iki metų galo bitcoin kaina rinkoje turės kilti. Tačiau mes žinome, kad bitcoin kainą lemia visai kiti faktoriai: vyriausybių siekis sureguliuoti, pats bitcoin programinis protokolas, insaiderių ir šiaip specų tweet’ai ir kitoks floodas socialiniuose tinkluose; godumą ir baimę paminėjome jau aukščiau.

O taip atrodo bitcoin kaina šiandien dieniniame grafike: