Kas, po velnių, vyksta rinkose?
Įdomūs dalykai vyksta rinkose. Apskritai, gyvename labai įdomiais laikais jau 14 su viršum metų, nuo pasaulinės finansinės krizės. Pati krizė kaip krizė, ne pirma ir ne paskutinė. Tačiau ji išprovokavo precedento neturintį „kiekybinį palengvinimą”, mažas bazines palūkanas ir net neigiamas palūkanas tiek LIBOR, tiek kai kurių vyriausybių obligacijų pajamingumo.
Rašymo metu Italijos, Vokietijos, Prancūzijos iki metų trukmės pajamingumas vis dar išliko neigiamas, O Japonijos neigiami iki 5 metų trukmės obligacijų pajamingumai. Bet jau vyksta procesai, kai neigiamos palūkanos traukiasi iš rinkos. LIBOR 6 mėn. jau yra teigiami. Žodžiu, ekonomikos vadovėlių perrašymo laikas.
O šiandien mes gyvename ypatingais laikais. Besibaiginėjantis pandeminis lockdown’as (Kinijoje tik neseniai pasibaigė), karas Rytų Europoje, kuris pavirto savotišku šaltuoju WWIII. Akivaizdu, kad rinkų dalyvius veikia daugybė emocijų: baimė ir godumas, viltis ir nusivylimas. Visu savo gražumu. Šiandien baisiausias žodis yra Infliacija.
S&P 500 analizė
Šiais metais S&P 500 indeksas nuo ATH jau pasikoregavo apie -14%. Turime akivaizdžią meškų rinką:
Šiomis dienomis beveik visų S&P 500 fjūčerių bazė pasidarė teigiama, kas suponuoja prielaidą, kad rinkos dalyviai monetarinės politikos griežtinimą supranta kaip rinkos „normalizavimąsi”. Tai kai bazė teigiama, trumpalaikės palūkanų normos viršija dividendinį pajamingumą. Tokiu atveju sakoma, kad investuotojų grąža yra neigiama – Negative Carry.
Ir tokiu atveju akcijų kainos yra linkusios kristi. Priedo pridedam baimę dėl augančios infliacijos, neaiškių pasaulinės ekonomikos perspektyvų dėl tiekimo grandinės dvigubo sutrikimo. Todėl akcijų kainų kritimas gali trukti dar kurį laiką.
Nafta
Paskutiniu metu naftos kaina tapo geopolitinių veiksnių įkaite, o nafta – politinių sprendimų įrankiu. Situacija pasaulyje kelia naftos kainas. Kaip įrodymas yra aukšta JAV dolerio indekso ir naftos kainos teigiama koreliacija. Normaliu atveju koreliacija yra neigiama: doleriui kylant, naftos kainos mažėja ir atvirkščiai. Tą aiškiai matome kainų grafike:
Tačiau priimtas politinis sprendimas padidinti naftos gavybą OPEC šalyse, siekiant sumažinti kainą. Kam reikia tokio sprendimo? Visų pirma, naftos kaina yra pagrindinis veiksnys, lemiantis infliacijos dydį. Šalims kovojant su aukšta infliacija reikia siekti, kad naftos kainos pradėtų kristi. Tokį susitarimą pasiekė JAV ir OPEC+.
Visų antra, Rusija karą Ukrainoje finansuoja pardavinėdama žaliavas. Todėl norint taikos Ukrainoje, siekiama, kad Rusijos armijai sumažėtų finansinis palaikymas. Čia vėl vyksta politiniai žaidimai: embargas ir naftos pasiūlos didinimas. Tai grynai politiniai žaidimai, nieko bendra neturintys su pasiūlos-paklausos dinamika. Bet toks dabar gyvenimas ir tai visiškai suprantama.
Tačiau nesitikime greito naftos kainos mažėjimo. Vis dėlto yra objektyvūs faktoriai, laikantys kainas aukštumose. Tai naftos tiekimo grandies perbalansavimas. Atsisakius rusiškos naftos ir dujų, žaliavas reikia gabentis iš kitur. Yra iš kur gabentis, tačiau logistika dar nesutvarkyta. Tas įtakoja naftos kainas šiandien, t.y. jas kelia.
Logistika vyksta rinkose
Kalbant kariniais terminais, pėstininkai laimės mūšį, bet karą laimės logistika. Pasaulinėje ekonomikoje dabar yra panašiai. Žlugus sovietų sąjungai, prasidėjo globalizacija, kuri atvėrė naujus tarptautinės prekybos kelius. Ir tai buvo labai gerai. Laisva prekyba laisvais keliais yra itin efektyvi priemonė infliacijai mažinti, gyventojų gerovei didinti.
Putinui užpuolus Ukraina, o Kinijai norint okupuoti Taivaną ir dominuoti Ramiojo vandenyno regione, globalizacijai iškilo realios grėsmės. Šios dvi šalys be jokių kaukių demonstruoja priešiškumą demokratinėms pasaulio jėgoms. Ir geriausios globalizacijos dienos jau praeityje. Traukimasis nuo globalizacijos arba suskaidyta globalizacija potencialiai sukels didesnę pasaulinę infliaciją, nes bus pažeistas efektyvumas ir laisva prekyba.
Todėl rinkų „normalizacija” gali greitai pasibaigti. Ir nežiūrint infliacijos grėsmių, FED prasitarė, kad palūkanų kėlimas gali būti laikinai sustabdytas, nes visiškai neaišku, kas rudenį pasaulyje dėsis. T.y. gali būti tokia situacija, kad kelti bazines palūkanas gali būti pavojinga.
Panašu, kad karas Ukrainoje nepasibaigs iki žiemos. Atsiranda ekonomikos recesijos grėsmė su augančia infliacija – stagfliacija. Todėl FED ir kitiems centriniams bankams iškils didelis klausimas: kovoti su infliacija ar gelbėti ekonomiką. Šiandien rinkų dalyviai dar ramiai žiūri į situaciją arba dar nemato grėsmių. Tačiau artėjant šių metų pabaigai, baimės rinkos išaugs dar labiau.
Taurieji metalai
Kai yra neaišku, kas čia vyksta, investuotojai gali atsisukti į auksą ir sidabrą, kaip investicinio kapitalo apsaugos priemones. Stagfliacijos aplinkoje FED, greičiausiai, pirmiausia kovos su recesija, o tik paskui su infliacija. Todėl metalų kainos pradės kilti. Tačiau be tauriųjų metalų investuotojai ir spekuliantai kels vario, urano, gamtinių duju ir net naftos bei anglies kainas.
Šiandien auksu ir sidabru prekiaujama su nuolaidomis. Tai pats geriausias metas papildyti savo investicinius portfelius. Visada sakėme, kad investuojantys į tauriuosius metalus turi būtinai naudotis nuolaidomis rinkoje. Dabar tai jūsų metas!
Išvados
Mes visada čia sakėme, kad centrinių bankų kalbos apie „laikiną” (tranzitinę) infliaciją yra iš piršto išlaužtos kalbos. Kad, greičiausiai, jie nežino ką kalba ir tai blogai baigsis. Taip ir atsitiko. Infliacija išlieka aukšta, augimo rizika taip pat lieka. O Pasaulio bankas pasaulinio BVP augimo prognozę sumažino nuo 4.1% iki2.9%. Pasauliui gresia stagfliacija.
Iš kitos pusės, grynai statistinis infliacijos modeliavimas mums prognozuoja jos sumažėjimą. O Kinijos Nacionalinis bankas, Japonijos Bankas ir Šveicarijos Nacionalinis bankas vis dar laiko istoriškai žemas bazines palūkanas ir net nesiruošia jų keisti artimiausiu metu. Jų manymu, situacija rinkose yra sąlyginai kontroliuojama.
Tačiau svarbiausia ekonomikoje yra vartotojų ir verslo pasitikėjimas ir pinigų apyvartos greitis. Pasitikėjimas labai nukritęs ir pesimizmas vyrauja tarp verslo vadybininkų.
O pinigų apyvartos tempas nuolatos mažėja. Ir tokia tendencija vyksta jau seniai ir, panašu, kad nelabai priklauso nuo pasaulinės ekonomikos konjunktūros.
Taigi, situacija rinkoje tikrai sudėtinga. Ir tokia ji tapo ne vakar ir ne šiandien. Pandemijos ir karai yra tik katalizatoriai, paspartinantys procesą, tačiau ir be šių faktorių pasaulinės ekonomikos augimo tempai bus labiau neigiami nei teigiami.
Todėl būtina investuoti ir investuoti daug. Nes būtent šios investicijos gali jus apsaugoti nuo ateities turbulencijų, kurios gali būti daug sudėtingesnės ir gilesnės nei šių dienų situacija ekonomikoje ir rinkose.