Penktadienis, 13 gruodžio, 2024
Mokomieji Straipsniai

Kas tai yra maržinė prekyba ir kaip ji vyksta?

Maržinė prekyba yra tai, jog klientas, įnešdamas minimalią nustatytą sumą (depozitą), turi galimybę operuoti nepalyginamai didesnėmis sumomis nei jo įneštos (nuosavos) lėšos. Skirdamas iš savo pinigų maržinį garantą – būtiną užstato sumą vienam sandoriui, klientas gali pirkti arba parduoti vieną iš prekiaujamų instrumentų rūšių standartine, bet pakankamai didele apimtimi.

Tokią galimybę jam suteikia brokeris, teikiantis ne tik įvairaus pobūdžio informaciją apie rinką, prekybą valiuta ir pan., bet ir kreditinę liniją – stambias sumas, užtikrinančias „išėjimą” į rinką, kuriomis investuotojas gali laisvai operuoti įnešdamas tam tikrą savo užstatą.

Paprastai, maržinėje prekyboje naudojami lot`ai – fiksuota, standartinė, konkrečios valiutos suma. Mažmeninėj maržinėj prekyboj tai gali būti 100 000 lot’as arba 10 000 lot’as. Kredito suteikimo už fiksuotą užstato sumą sistema vadinama prekybos alkūne arba svertu (angl. leverage);

Praktinis pavyzdys Nr. 1

Klientas atsidarė prekybinę sąskaitą ir įnešė į ją 1 000 USD. Brokeris suteikia klientui svertą, leidžiantį prekiauti 100 kartų didesnėmis pozicijomis, nei jo turimas kapitalas. Vadinasi, klientas galės prekiauti 100 000 USD dydžio pozicija, realiai įnešęs tik 1 000 USD. Dalis šios sumos tarnaus užstatu (garantu) (angl. margin requirement), reikalingu atviros pozicijos palaikymui.

Praktinis pavyzdys Nr.2

Jei anksčiau mūsų paminėtas klientas nusprendžia atsidaryti 100.000 USD poziciją, iš jo yra paimamas (užšaldomas) maržinis garantas, tarkime – 500 USD. Vadinasi, klientui spekuliacijai lieka 500 USD. (1000-500=500). Jei jo prekybinė rizika taps didesne nei 500 USD, prekyba bus sustabdyta, nes pasiekta maržinės garantijos riba, o jo praradimai fiksuoti (angl. margin call).

Tai reiškia, kad klientas prarado 500 USD ir dabar jo sąskaitoje liko tik ta suma, kuri buvo užšaldyta kaip maržinis garantas. Ką klientas gali daryti toliau? Kadangi jam liko 500 USD, jis gali prekiauti mažesnėmis pozicijomis (mini lot’ais – 10 000). Tuomet situacija atrodys taip: Klientas turi 500 USD depozitą, atsidaro 1 mini lot’ą, kuriam maržinis reikalavimas yra, tarkime, 50 USD. Vadinasi, klientui liko 450 USD rizikos fondas. Jei klientas praras tuos 450 USD, tuomet pasikartos aukščiau minėta situacija ir jo prekyba bus sustabdyta, o sąskaitoje liks tik tie 50 USD, kurie buvo užšaldyti kaip pozicijos maržinis garantas.

Kam to reikia?

Gali kilti klausimas, kam apskritai yra reikalingas maržinis reikalavimas? Tai brokerio, suteikiančio galimybę Jums prekiauti rinkoje, garantinė zona. Jei tokio reikalavimo nebūtų, tuomet iškiltų pavojus brokerio fondams. Tarkime, Jūs turite 1 000 USD depozitą, atsidarote 100 000 EUR/USD poziciją ir rinka eina prieš Jus (patiriate nuostolius). Tokios pozicijos vieno punkto kaina yra lygi 10 USD. Kad prarastumėte visus pinigus, reikia jog rinka pajudėtų prieš jus 100 punktų (tai gali įvykti kad ir per vieną akimirką). Jei nėra jokio maržinio užstato reikalavimo, o rinka staiga krenta 150 punktų, kas sudaro 1500 USD (500 USD daugiau nei Jūs turite pinigų sąskaitoje) ir brokeris nespėja jūsų pozicijos uždaryti, tie 50 punktų, viršijantys Jūsų sąskaitos dydį, yra brokerio prarasti pinigai ir patirti nuostoliai.

Pagrindiniai maržinės prekybos principai ir sąvokos

Toliau glaustai aptarsime esminius maržinės prekybos principus, tačiau prieš tai Jums siūlome, visų pirma, susipažinti su pagrindinėmis Forex sąvokomis.

Kotiruotė

Tai paslankūs rinkos valiutos kursai, išreikšti sutartiniais vienetais – punktais. Pilna kotiruotė apima valiutos pardavimo kursą (paprastai aukštesnį) ir valiutos pirkimo kursą (paprastai žemesnį). Pavyzdžiui, EUR/USD 1.2741/43, kur 1.2741(Bid) reiškia kainą už kurią dileris nupirks iš jūsų bazinę valiutą, šiuo atveju EUR, o 1.2743 (Ask) reiškia kainą, už kurią dileris parduos jums EUR.

Egzistuoja du kotiruotės tipai – tiesioginė ir netiesioginė.

Tiesioginė kotiruotė – tai vietinės, nacionalinės valiutos kursas, išreikštas užsienio valiutos vienetais. Tradiciškai tiesioginė kotiruotė naudojama Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kotiruotėse Amerikos dolerio atžvilgiu. Pavyzdžiui, 1 GBP = $1.4237/40. Tai reiškia, kad vieną Didžiosios Britanijos svarą sterlingą galima parduoti už 1.4237 Amerikos dolerių ir pirkti už 1.4240 Amerikos dolerių.

Netiesioginė kotiruotė

Atvirkštinė arba taip vadinama netiesioginė kotiruotė – tai užsienio valiutos kaina, išreikšta vietine, nacionaline valiuta. Dažniausiai atvirkštinė kotiruotė naudojama valiutos kotiruotei bazinės valiutos – Amerikos dolerio – atžvilgiu (Nuo praėjusio amžiaus vidurio Amerikos doleriui teko valiutos-prieglobsčio vaidmuo, ypatingai karų ar politinių kataklizmų laikais, be to, iki šių dienų, ne mažiau kaip 50% pasaulio prekybos vyksta atsiskaitant JAV valiuta. JAV doleriai sudaro apie 60-75% pasaulio užsienio valiutos atsargų, apie 70% kreditų pasaulyje yra suteikta būtent šia valiuta. Nepaisant visų svyravimų, šios valiutos stabilumu yra suinteresuota daugybė tarpusavyje susijusių partnerių).

Tiesioginė kotiruotė (tik svarams sterlingams ir eurams):

1 GBP = 1.4250 USD

1 EUR = 1.2750 USD

Netiesioginė kotiruotė:

Šveicarijos frankas – 1 USD = 1.1665 CHF

Japonijos jena – 1 USD = 96.50 JPY

Kanados doleris – 1 USD = 1.2720 CAD

Punktas

Kotiruotė išreiškiama punktais (angl. point arba pip). Punktas – tai minimalus galimas valiutos kainos pokytis. Vienas punktas Didžiosios Britanijos svarui sterlingui (ir atitinkamai minimalus galimas jo kainos pokytis) sudaro 0,0001; EUR – 0.0001; USD – 0.0001; Kanados doleriui – 0,0001; Šveicarijos frankui – 0,0001; Japonijos jenai – 0,001.

Valiutų kotiruotės pakeitimui egzistuoja dar viena sąvoka – tikas (angl. tick). Tikas – tai staigus kotiruotės pokytis tam tikru skaičiumi punktų palyginti su buvusia kotiruote – kartais vienu punktu, kartais daugiau. Vadinasi, jei kitas sandoris sudaromas esant 5-8 punktais žemesnei ar aukštesnei kotiruotei nei buvusioji, tai šiuo atveju vienas tikas sudaro atitinkamai 5 ar 8 punktus.

Vienas valiutos punktas turi savo vertę, išreikštą doleriais. Vieno punkto valiutos vertė apskaičiuojama pagal nustatytas formules. Vienintelis skirtumas – tai tiesioginė ir netiesioginė kotiruotė. Tiesioginės kotiruotės valiutos – Didžiosios Britanijos svaro sterlingo ir bendros Europos Sąjungos valiutos – euro – vieno punkto standartinio loto (100 000) vertė yra pastovi ir visada sudaro 10.00 $.

Atvirkštinės kotiruotės valiutos (Šveicarijos franko, Japonijos jenos ir t.t.) vieno punkto vertė keisis priklausomai nuo kotiruotės.

Vieno punkto vertės apskaičiavimo formulė tiesioginės kotiruotės valiutoms yra tokia:

1 punktas = [(kursas + 1 punktas) – kursas] * lot`o (kontrakto) dydis
1 GBP = (1.4365 – 1.4364) * 100,000 = 10.00 USD
1 EUR = (1.2795 – 1.2794) * 100,000 = 10.00 USD

Vieno punkto vertės apskaičiavimo formulė atvirkštinės kotiruotės valiutoms yra tokia:

1 punktas = [(1 / kursas) – (1 / kursas+1 punktas) * lot`o (kontrakto) dydis]
1 CHF = (1/1.1690 – 1/1.1691) * 100,000 = 7.39 USD

Spredas

Prekybos terminalo ekrane nurodoma kartu ir pirkimo, ir pardavimo kaina. Bankai bei įvairios finansų institucijos nustatytą skirtumą tarp valiutos pirkimo ir pardavimo kainos naudoja kaip papildomą pajamų šaltinį. Skirtumas tarp siūlomos valiutos pirkimo ir pardavimo kainos vadinamas spredu ir sudaro nuo 0,5 iki keleto punktų (paprastai 3-5, rečiau 7 arba 10 punktų).

Labai retais atvejais spredas sudaro 0 punktų, t. y . pirkimo ir pardavimo kainos sutampa. Dar rečiau pasitaiko kotiruotės, kai spredas sudaro 10-20 punktų ir daugiau. Tokio dydžio spredai liudija banko (brokerio) nenorą sudaryti sandorį arba jo norą apsidrausti situacijose, kai rinkoje stebimi jokių konkrečių priežasčių nesąlygoti staigūs ir žymūs kainų svyravimai, kai rinka nenuspėjama arba kai laukiama intervencijos ar kokių nors svarbių įvykių.

Pvz. Šveicarijos franko kotiruotė bus: 1 USD = 1.1690/95 CHF (netiesioginė kotiruotė). Vadinasi, Šveicarijos franko pardavimo kaina bus 1.1695, pirkimo kaina – 1.1690. Banko (brokerio) spredą sudarys 5 punktai; Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kotiruotė bus: 1 GBP = 1.4365/70 (tiesioginė kotiruotė), pardavimo kaina – 1.4365, o pirkimo kaina – 1.4370. Banko (brokerio) spredą sudarys taip pat 5 punktai.

Kitaip tariant, esant tiesioginei kotiruotei viskas vyksta labai paprastai: bankas parduoda klientui bazinę valiutą brangiau, o priima (superka) iš kliento pigiau. Netiesioginės kotiruotės atveju viskas atvirkščiai: pagal kotiruotės skaičius, bankas, bazinę valiutą, parduoda klientui mažesniąja reikšme (mažesniu skaičiumi), o perka didesniąja reikšme (didesniu skaičiumi).

Esant tiesioginiei kotiruotei, pardavimo kaina (angl. sell) visada bus kairėje, o pirkimo kaina (angl. buy) visada dešinėje:

1 GBP = 1.4365/70 USD, kur – 1.4365- pardavimo kaina, 1.4370 – pirkimo kaina;

Esant netiesioginei kotiruotei, pardavimo kaina visada bus dešinėje, pirkimo kaina – visada kairėje:

1 USD = 95.80/84 JPY, kur – 95.80 – pirkimo kaina, 95.84 – pardavimo kaina.

Marža. Kritinė sąskaitos padėtis

Norint pradėti operacijas valiutų rinkoje, būtina investuoti tam tikrą minimalią sumą kaip mokumo garantą. Pirminio įnašo minimali suma, kuria galima atidaryti pozicijas valiutų rinkoje angliškai yra vadinama initial margin arba initial deposit. Pozicijos atidarymui Jūs galite naudoti tiek dalį lėšų, esančių sąskaitoje, tiek ir visą sumą. Tačiau garantinio užstato – maržos – suma visada turi sudaryti brokerio nustatytą sumą. Ši suma privalo būti Jūsų sąskaitoje.

Maržos dydis , taip pat kaip ir sverto dydis, nustatomas konkrečios brokerinės kompanijos taisyklėse. Atidaryti poziciją, esant nepakankamai maržai (užstato sumai už lot`ą) griežtai draudžia taisyklės (toks atidarymas angliškai vadinamas overtrading). Jei pozicija atidaroma esant nepakankamai maržai (overtrading) – ji bus tuoj pat uždaryta, pelnas, jei toks ir gautas, pervestas į kompanijos sąskaitą, o nuostoliai bus pervesti į jūsų sąskaitą. Tačiau dalies Jūsų lėšų praradimas automatiškai neuždaro sąskaitos – initial margin / deposit, kaip tam tikra suma, reikalinga tik prekybos rinkoje pradžiai.

Tęsti prekybą jūs galite bet kokiu atveju, jei sąskaitoje yra maržinio garanto suma, būtina padengti vienam lot`ui.

Spekuliacija skolintu kapitalu už tam tikrą užstato sumą gali atnešti didžiulį pelną, bet neatmetama ir didelių nuostolių galimybė. Tas pats svertas, dėl kurio investicijos tampa labai patrauklios, gali tapti žymios lėšų dalies ar net visų lėšų praradimo priežastimi. Todėl brokerinės kompanijos įvedė nemažai apribojimų, galinčių garantuoti jų suteikiamų kreditų lėšų saugumą. Esminė šio draudimo sąvoka – tai sąskaitos kritinės padėties sąvoka.

Kritinė sąskaitos padėtis:

– nepakankama marža (angl. short margin) – susidaro tuomet, kai būtinosios maržos suma, atsižvelgiant į einamuosius nuostolius, sudaro mažiau kaip 100% reikalaujamos sumos;
– ypatingieji nuostoliai (angl. overloss) – susidaro tuomet, kai būtinosios maržos suma, atsižvelgiant į einamuosius nuostolius, sudaro 25% reikalaujamos garantinio užstato sumos.

Toliau aptarsime kiekvieną iš jų.

Maržos nepakankamumas (angl. short margin arba margin call)

Marža – garantinio užstato suma už tam tikrą kontrakto dydį. Suma yra fiksuojama ir „užšaldoma” arba pervedama iš sąskaitos automatiškai tik atidarius poziciją. Kartu su pozicijos atidarymu ir maržos pervedimu į sąskaitą, nedelsiant pradedamas skaičiuoti einamasis pelnas arba nuostoliai (angl. floating profit / loss).

Lėšų likutis sąskaitoje gali būti naudojamas kitų pozicijų atidarymui, tačiau tik atsižvelgiant į einamųjų pelno ar nuostolių bendrą sumą. Iki pozicijos uždarymo momento, bet kokie valiutos svyravimai atsispindės sąskaitoje kaip einamieji pokyčiai ir, tik uždarius poziciją, tai atsispindės sąskaitos balanse kaip realus pelnas arba nuostoliai (angl. actual profit / loss). Bet kokie einamieji ar realieji nuostoliai pirmiausiai atsispindės sąskaitos lėšų likutyje. Maržinis garantas privalo likti nepažeistas. Tačiau gali iškilti situacijų, kai einamieji nuostoliai viršija lėšų likučio sąskaitoje sumą. Šiuo atveju einamieji nuostoliai yra išskaičiuojami jau iš maržinio garanto – paskutiniojo rezervo.

Tuo atveju, kai einamieji nuostoliai viršija lėšų likutį sąskaitoje ir marža tampa mažesnė nei taisyklėse nustatyta suma – tai maržos nepakankamumo situacija (angl. short margin/margin call). Maržos nepakankamumo situacija (nepainioti su naujos pozicijos atidarymu su nepakankama marža (angl. overtrading) – tai pirmasis pavojaus signalas, įspėjantis, jog Jūsų sąskaitai gresia pavojus. Todėl, dažniausiai, first in first out principu yra uždaromos visos pozicijos, viršijančios maržinės garantijos reikalavimus.

Pavyzdys:

Initial margin 5 000 USD – pirminis įnašas 5 000 JAV dolerių;

Open BUY EUR/USD 1.2780 2 lots – pirkta euras 2 lot’ai po 1.2780;

Floating loss – 4100 USD – einamieji nuostoliai – 4 100 JAV dolerių;

Necessary margin 1 000 USD – reikalaujama marža yra 1 000 JAV dolerių;

Short margin 100 USD – maržos stoka sudaro 100 JAV dolerių.

Ypatingieji nuostoliai (angl. overloss)

Kai kada rinka juda taip sparčiai, jog kompanija netgi nespėja blokuoti pozicijos. Tuo atveju, jei iš būtinosios maržos sumos lieka tik 50%, sąskaitoje atsiranda ypatingieji nuostoliai. Šiuo atveju kompanija turi teisę uždaryti visas pozicijas neįspėjusi kliento iš anksto ir nepareikalavusi papildomai įnešti pinigų.

Kritinės sąskaitos padėties sąvoką daugiau ar mažiau naudoja visos kompanijos. Ji numatyta kiekvienos kompanijos prekybos operacijų vykdymo taisyklėse.

Šaltinis: www.forex.lt

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.