Ketvirtadienis, 3 spalio, 2024
Mokomieji Straipsniai

Kas yra FJŪČERSAI, iš kur jie atsirado, kur ir kaip jie naudojami?

Kas yra fjūčersai? Labai trumpas įvadas apie ateities sandorius (toliau tekste paprastumo dėlei tiesiog fjūčersai). Nes apie tai yra parašyta ne viena labai stora knyga….

Iš kur jie atsirado?

Kai kas teigia, kad prekyba ateities sandoriais anksčiausia buvo pradėta Kinijoje maždaug prieš 1400 metų, jie taip pat buvo jau prieš kelis šimtmečius naudojami Japonijoje ryžių prekyboje. Bet dabartinės fjūčersų rinkos šaknys prasideda 1800 metais, kai tai buvo pradėta daryti Čikagoje.

Čikagos geografinė padėtis, geros transporto susisiekimo galimybės su visa JAV leido jai tapti vienu didžiausių JAV logistikos centrų. Fermeriai suveždavo savo derlių (medvilnę, grūdus, kukurūzus, mėsą) į Čikagą, kur jis buvo sandėliuojamas, perdirbamas ir paskirstomas. Tokiu būdu Čikaga tapo žaliavų ir jų produktų prekybos centru.

Bet fermeriai ir perdirbėjai dar nebuvo iki galo laimingi (tikriausia ir nebus, ypač fermeriai, bet tai jau kita istorija…). Dėl didelių kainų svyravimų: derliaus nuėmimo metu jos labai smarkiai nukrisdavo, ne sezono metu kildavo. Perdirbėjai norėjo geriau prognozuoti savo veiklą, t.y. kaip galima anksčiau žinoti, kiek kainuos jų produkcijos sudedamosios dalys. Todėl pradėti sudarinėti išankstiniai produktų pristatymo kontraktai.

Tačiau vis dar buvo atviras kontrakto dalyvių rizikos klausimas. Pvz. ką daryti jei derlius mažesnis, nei įsipareigojimai, arba jei tapo aišku, kad perdirbėjui iš anksto sutarto grūdų ar miltų kiekio gamyboje nebereikės? Tai buvo išspręsta 1849 m. sukuriant Čikagos prekybos rūmus („Chicago Board of Trade“, toliau CBOT) ir įvedant standartizuotą grūdų fjūčersų kontraktą.

Pagrindinė šių kontraktų išskirtinė savybė buvo ta, kad juos buvo galima laisvai parduoti. T.y. kontrakto dalyvis galėjo bet kada iš jo pasitraukti nepadarydamas žalos kitai kontrakto pusei. 1920 m. CBOT buvo sukurti atsiskaitymų rūmai („clearinghouse“) tapdama pagrindiniu kontrakto partneriu visiems – tiek perkantiems, tiek parduodantiems žaliavas. Iki šiol nebuvo nė karto, kad jie neįvykdytų savo įsipareigojimų.

Kas tie FJŪČERSAI?

Fjūčersų kontraktas, tai yra įsipareigojimas pirkti arba parduoti su jais susietą produktą už sutartą kainą sutartu laiku.
A futures contract is an obligation to buy or sell an underlying product at a specific price at a specific time in the future”. Lind-Waldock “The Complete Guide to Futures Trading”, John Wiley&Sons 2005.

…įsipareigojimas pirkti arba parduoti…

Raktinis žodis čia yra „…įsipareigojimas…“, kuris reiškia, kad jei Jūs neuždarote (ang. „offset“) savo pozicijos iki kontrakto galiojimo pabaigos (realiai beveik 100 proc. kontraktų yra uždaromi iki galiojimo pabaigos) jūs turite nusipirkti arba parduoti produktą iš anksto sutarta kaina, sutartu laiku.

Kadangi, kaip minėjau, beveik 100 proc. kontraktų yra uždaroma iki jų galiojimo pabaigos spekuliantus turėtų dominti tik tai, kaip tai padaryti. Esu 100 proc. tikras, kad tie, kas iš mūsų mėgins spekuliuoti fjūčersais nemėgins organizuotis 100 t grūdų pristatymo iš JAV 🙂 . Populiariausi ir paprasčiausi yra kontraktai, kur viskas sutvarkoma grynais (ang. „cash-settled contracts“), t.y. fiziškai nereikia nieko pristatyti (tokių yra absoliuti dauguma, net ir tais atvejais, kai kalbama apie pvz. žaliavas).

O jų tarpe, manau, įdomiausi yra kontraktai susieti su biržos indeksais (detaliau apie tai toliau straipsnyje). O dabar keletas pozicijos atidarymo/uždarymo pavyzdžių su S&P 500 indekso fjūčersais (E-mini S&P 500 futures simbolis ES, kuris toliau tekste ir bus naudojamas).

„Long“ pozicija. Tarkime Jūs perkate liepos ES kontraktą, kai jo vertė yra 1000. 1 taškas (ang „point“) ES yra vertas 50 USD, Jūsų pozicijos dydis yra 50*1 000=50 000 USD (atkreipkite dėmesį – svertas yra didžiulis, nes vienam kontraktui įsigyti brokeris paprastai reikalauja tik 2 000 USD Jūsų sąskaitoje. O kas bus jei kontraktas nukris 50 taškų nuo įsigijimo?

Kas yra FJŪČERSAI, iš kur jie atsirado, kur ir kaip jie naudojami?

Jei indeksas iki kontrakto galiojimo pabaigos pakyla 10 taškų Jums [realiai iš kito spekulianto sąskaitos] bus pervesta 500 USD (minus komisiniai ir kiti mokesčiai). Jei ES vertė nukrito 10 taškų ir Jūs neuždarėte pozicijos anksčiau (t.y. nepardavėte kontrakto kitam spekuliantui) iki trečios birželio savaitės pabaigos, Jūsų sąskaita sumažėja 500 USD.

„Short“ pozicija. Tarkime Jūs parduodate ES kontraktą (einate „short“) kai jo vertė yra 1 000 . Vėlgi jūsų pozicijos dydis yra 50 000 USD. Jei tuo metu indeksas kyla 10 taškų, Jūsų kontrakto vertė taip pat pakyla iki 50500. Jūsų balansas -500 USD. Jei indeksas krenta 10 taškų, Jūs uždirbate 500 USD.

Pažymėtina, kad prekiaujant indeksų fjūčersais negalioja „uptick“ taisyklė. Tai reiškia, kad Jums nereikia laukti bangos aukštyn tam, kad galėtumėte eiti „short“. Todėl galite įšokti į traukinį ir uždirbti (arba pralošti) iš kainos kritimo bet kuriuo momentu . Tokios galimybės dažniausia nėra prekiaujant atskiromis akcijomis (tačiau, dabar didėjant rinkos likvidumui biržų ir brokerių konkurencijai jau yra atskirų ir daugėja atskirų akcijų, kurias rimtesni brokeriai leidžia „short’inti“ kainai jau važiuojant žemyn).

…susietą produktą…

Pirmiausia fjūčersai buvo sukurti žemės ūkio produktams tokiems, kaip kukurūzai ir medvilnė. Tačiau aštuntam ir devintam praeito amžiaus dešimtmetyje sukurti nauji fjūčersų kontraktai susieti su valstybės obligacijomis (turima omenyje U.S. Treasury bonds) ir įvairių biržų indeksais. Naujausias išradimas yra atskirų akcijų fjūčersai (ang. „single stock futures“, toliau tekste SSF).

Dažniausia kontraktai yra standartizuoti ir atitinka tam tikrą kiekį kurio nors produkto. Pvz. ES kontraktas yra susietas su 500 akcijų esančių S&P 500 indekse. Standartizacija reiškia, kad Jums nereikia rūpintis niekuo išskyrus kainos pokyčius. Kaip tik tai, kas reikalinga spekuliantui.

…už sutartą kainą…

Fjūčersais yra prekiaujama viešai, valstybės reguliuojamuose forumuose, kurie vadinasi… biržos :). Prekyba vyksta arba elektroniniu būdu, arba tradicinėje biržoje („on the pit floor“). Kaina nustatoma, kaip ir visų VP – įvykus pirkimo/pardavimo sandoriui visam pasauliui yra paskelbiama, kad šiuo metu VP yra būtent tokios vertės.

…sutartu laiku.

Reiškia, kad kontraktas galioja iki tam tikro laiko. Pvz. gruodžio ES kontraktas reiškia, kad jį turite parduoti arba jis bus uždarytas iki kažkurios gruodžio dienos (priklausomai nuo biržos, kurioje prekiaujama kontraktu taisyklių). Pvz. ES kontraktai pasibaigia kovą, birželį, rugsėjį ir gruodį trečio penktadienio ryte. Vėlgi standartizuotas kontrakto pasibaigimas leidžia mums koncentruotis tik į kainos judėjimą.

Todėl jei prieš kontrakto galiojimo pabaigą neuždarėte pozicijos (specialiai, pamiršote, negalėjote dėl tech. kliūčių), tam tikru laiku paprasčiausia įvyksta atsiskaitymas, po kurio jei yra noras tereikia nepamiršti nusipirkti sekančio kontrakto, t.y. pereiti nuo gruodžio prie kovo kontraktų prekybos (ang. „roll over“). Net jei kontraktas yra priskiriamas „deliverables“ kategorijai, brokeriai labai nemėgsta, kai jie pasibaigia jų sąskaitoje.

Todėl ir šiuo atveju likus kartais net keliomis dienoms turėtumėte sulaukti skambučio su siūlymu uždaryti poziciją. Kaip jau minėjau, beveik 100 proc. fjūčersų kontraktų yra uždaroma prieš jiems pasibaigiant. Praktikoje tai reiškia, kad šis instrumentas yra naudojamas tam, kad sudalyvauti tam tikro produkto, indekso ar akcijos kainos judėjime, o ne tam, kad jį įsigyti.

Dabar trumpai su kuo nereikėtų painioti fjūčersų, kuo jie skiriasi nuo kitų finansinių instrumentų

Žinotina, kad tai susitarimai, o ne nuosavybė, kontraktai, o ne akcijos.

Pažymėtina, kad lėšos Jūsų fjūčersų sąskaitoje yra „sėkmės depozitas“ (ang. „Good-Faith Deposit“ arba dar „performance bond“), o ne išankstinis mokėjimas. Todėl žodžio „marža“ (ang. „margin“) reikšmė fjūčersų atveju yra kitokia nei akcijų. Akcijų atveju brokeris skolina pinigus už tam tikrą procentą, fjūčersų atveju tai yra tiesiog suma, kuri turi būti sąskaitoje, kad galima būtų vykdyti fjūčersų sandorius.

Todėl fjūčersuose marža dažniausia ir vadinama sėkmės depozitu, kurį paprastai nustato birža remdamasi rinkos sąlygomis ir svyravimais (ang. „volatility“), jis gali keistis bet kuriuo metu. Tai gali padaryti tiek birža, tiek Jūsų brokeris. Tikriausia nesunku atspėti, jog jis yra tam, kad iš Jūsų galima būtų paimti pinigus, jei kartais rinka pasisuktų prieš Jus. Atitinkamai ir dydis yra toks, kad esant maksimaliai nepalankiam rinkos judesiui Jūsų sąskaitoje pakaktų lėšų nuostoliams padengti ir kito spekulianto pelnui išmokėti…

Jei lyginti akcijų maržą ir fjūčersų sėkmės depozitą, dydžiai čia labai smarkiai skiriasi. Akcijų atveju FED reikalauja, kad marža būtų ne didesnė nei 50 proc. (t.y. maksimum +100 proc. prie jūsų jau turimų sąskaitoje lėšų). Tuo tarpu fjūsersų depozitas yra tik tarp 2 ir 15 proc. nuo kontraktų vertės. Dabniausia jis yra apie 5 proc.

SVERTAS tai yra fjūčersų išskirtinis bruožas ir visa esmė, ir, mums, spekuliantams, jis yra svarbiausias, jo dėka šis instrumentas yra išskirtinis. T.y. fjūčersų prekyboje skirtingai nei akcijų atvejų, nereikia mokėti visos kontrakto vertės. Kaip tai pasireiškia ž.r. pavyzdžius su ES aukščiau, jų bus dar keletas šiame straipsnyje.

Ne opcionai

Fjūčersai tai ne opcionai. Nors abu šie instrumentai mums dažnai atrodo panašūs. Bet vienintelis dalykas, kuris yra jiems bendras, tai, kad abu jie galioja ribotą laiką. Esminis skirtumas, kad fjūčersų atveju susiduriame su pareiga pirkti arba parduoti, o opcionuose įsigyjame teisę pirkti arba parduoti.

Fjūčersų kontraktas visada yra kažko vertas. Tuo tarpu opciono vertė priartėjus jo galiojimo pabaigai gali būti lygi nuliui (nebent jis yra „in-the-money“). Pvz. jei prieš kontrakto galiojimo pabaigą nusiperkate teisę įsigyti VP po 50 USD, o kontrakto pabaigos dieną VP vertė būna nukritusi iki 45 USD, Jūsų lėšos išleistos opcionui nueina vėjais. T.y. sandoris užsidarė bevertis.

Fjūčersų vertė tiesiogiai atsispindi rinkos kainoje. T.y. Jus domina tik kontrakto kaina. Ji visada juda kuria nors kryptimi, o Jums reikia nuspręsti, kuria kryptimi ji judės toliau ir priimti sprendimą. Tuo tarpu opcionų atveju reikia priimti daugiau sprendimų. Reikia nuspręsti ne tik pirkti ar parduoti, bet ir pirkti ar parduoti „put“ ar „call“ opcionus. Po to dar reikia pagalvoti apie „strike price“, galiojimo pabaigą, „volatility“, „premium“. Nekalbant jau apie alpha, beta, delta, gamma, vega ir kitus faktorius įtakojančius opciono kainą.

Rizika yra neribota

Labai svarbu žinoti, kad fjūčersų atveju rizika yra neribota (lygiai atvirkščiai nei opcionuose, kur tiksliai žinoma, kuo rizikuojama ir kurie patys yra visų pirma rizikos valdymo instrumentas). Grįžtant prie pavyzdžio su ES. Įsivaizduokite, kad einate „long“ su vienu ES kontraktu turėdami sąskaitoje 2 000 USD (pats minimumas). Kaina per kelias dienas ar savaites, o gal ir per vieną dieną nukrenta 100 taškų.

100*50USD=5 000 USD, 2 000-5 000=-3 000, t.y. rezultate Jūs esate skolingi 3 000 USD. Taip gali atsitikti ir per kelias valandas… Esminis skirtumas lyginant su opcionu čia yra tas, kad opciono pagalba jūs valdote riziką, tokia ir yra opciono pirminė paskirtis. T.y. visada žinote kiek maksimaliai galite prarasti. O prarasti jūs galite tik tas lėšas, kurias sumokėjote už opcioną. Žinoma, ir su opcionais galima riziką pasididinti iki begalybės pvz. naudojant „sell naked“ taktiką.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad opcionų atveju svertas dažnai yra didesnis. Straipsnio pabaigoje bus praktinis šių instrumentų palyginimas konkretaus sandorio atveju. Detaliau apie opcionus jau yra įdėta keletas straipsnių. Kilus klausimams siūlyčiau juos pirmiausia pasiskaityti, o po to galima dar pasiskaityti knygose, investopedijoje ir pan. Suprasti opcionus, kaip ir fjūčersus, bent jau pagrindinius principus svarbu, nes jie turi įtaką ir bendrai prekybai akcijomis. Pirmiausia tai pasireiškia likus kelioms dienoms prieš kontraktų uždarymą (fjūčersų atveju) ar pasibaigimą (opcionų atveju).

Tai ne ETF

Taip pat nereikėtų fjūčersų painioti su ETF’ais (ang. „Exchange Traded Funds“, t.y. fondai, kuriais prekiaujama tiesiogiai biržoje). ETF’ai investuotojams buvo pasiūlyti 1993 metais ir ilgainiui tapo labai populiariais investiciniais produktais. Dabar praktiškai kiekvienas svarbesnis indeksas turi savo ETF’ą leidžiantį Jums nusipirkti dalelę indekso, t.y. dalelę visų jį sudarančių akcijų. Populiariausi, labiausia žinomi yra šie ETF’ai: S&P 500 indeksas (SPDRs arba SPY), Dow Jones Industrial Average (DIA), Nasdaq-100 indeksas (QQQ).

Fjūčersai ir ETF’ai yra kažkiek panašūs. Abi rinkos yra labai likvidžios, juos abu galima naudoti „hedge“ tikslais, abiem atvejais negalioja „uptick“ taisyklė, JAV yra tam tikrų su mokesčiais susijusių privalumų, etc. Taip pat svarbu, kad abiem atvejais išvengiama market maiker’ių žaidimų, nuo kurių pradedantysis spekuliantas gali smarkiai nukentėti.

Tačiau išlieka svertų skirtumas. ETF’ams skirtingai nei fjūčersams galioja 50 proc. maržos taisyklė. Be to daugeliu atvejų fjūčersais, skirtingai nuo ETF’ų, galima prekiauti 24 valandas per parą. Taip pat ETF’ams nėra opcionų, kuriuos turi fjūčersai. Asmeniškai ETF’us priskirčiau, kaip gerą vietą pasitreniruoti prieš pradedant prekybą fjūčersais, gal net prieš prekybą atskiromis akcijomis. Pirmiausia dėl mažesnės rizikos. Nors ir fjūčersų atveju ją galima gana sėkmingai valdyti įveikus tam tikrus psichologinius barjerus, o tiksliau paprasčiausia išmokus disciplinos, laikytis išankstinio plano.

Kas prekiauja fjūčersais?

Šiuo metu yra labai daug asmenų ir institucijų prekiaujančių fjūčersais. Grubiai visus juos galima suskirstyti į dvi kategorijas: spekuliantai ir hedger’riai (hedgers).

Spekuliantai

Kaip mums yra gerai žinoma šios kategorijos tikslai apibrėžiami labai paprastai: pirk pigiai, parduok brangiai; arba parduok brangiai, atpirk pigiai. Kokia bebūtų spekuliantų motyvacija, jie (t.y. mes) yra alyva, kurios dėka sukasi rinkos. Fjūčesų rinkos šiandien egzistuoja dėl tų pačių ekonominių priežasčių kaip ir prieš 200 metų, t.y. jie suteikia galimybę paskirstyti riziką, apsisaugoti nuo nenumatytų kainos svyravimų. Spekuliantus dar galima suskirstyti į šias grupes:

  • Profesionalai.
  • Eiliniai spekuliantai arba investuotojai, kurie mato fjūčersus kaip galimybę užsidirbti.
  • Valdytojai, kurie prekiauja savo klientų naudai.
  • Įmonės, kurių pagrindinis verslas yra prekyba VP.

Smulkūs, kaip taisyklė prekiauja mažesniais kontraktų kiekiais ir trumpiau laiko pozicijas nei hedger’iai. Visiems rinkos žaidėjams galioja įstatyminiai kontraktų skaičiaus (pozicijos dydžio) apribojimai, kurie yra žinomi, kaip „spec limits“.

Hedger’iai

Jų tikslas yra perkelti dalį rizikos į fjūčersų rinką. Pvz. kepykla perka grūdų fjūčersus manydama, kad kai grūdai jai bus reikalingi gamyboje, jų kaina bus aukštesnė. Artėjant momentui, kada grūdus ji turės panaudoti gamyboje ji parduoda fjūčersus ir perka grūdus. Jai grūdų kainos per tą laiką pakilo, tai pabrango ir fjūčersai, ir jie parduodami didesne kaina. Jei grūdai pigo, tai įmonė bent jau žinojo, galėjo planuoti kiek kainuos jos produkcija ir galėjo iš anksto pasirašyti kontraktus su pirkėjais.

O dabar truputį daugiau konkretikos…

Kokia yra mūsų, smulkesniųjų niša, rizika ir galimybės fjūčersų rinkoje?

JAV 2005 m. buvo apie 25 milijonai akcijų sąskaitų maklerinėse, o fjūčersų tik 450 tūkstančių. Tai reiškia, kad šis instrumentas dar nėra labai išpopuliarėjęs. Tačiau dėl didžiulių svertų fjūčersų likvidumas yra žymiai didesnis nei akcijų, atitinkamai ir spredai mažesni, ir išeiti iš pozicijos yra daug paprasčiau. Be taip pat reikia atsiminti, kad prieš 100 metų taip pat ir investicijos į akcijas buvo laikomos labai rizikingomis ir skirtomis tik profesionalams. Todėl, manau, kad ir fjūčersų instrumentas bus kiekvieno mūsų kartos spekulianto portfelyje bent jau kaip papildoma galimybė.

Kiekvienas spekuliantas turi didžiulį pasirinkimą rinkų kuriose prekiauti. Galima rinktis pagal regionus (JAV, Europa, Emerging Markets), pagal sektorius (bankai, transportas, žaliavos), pagal instrumentus (akcijos, obligacijos, fjūčersai, opcionai). Pasirinkimas kur ir kuo prekiauti priklauso nuo kiekvieno mūsų asmenybės. Kai kam gal geriau seksis per metus keturis kartus suprekiauti obligacijomis (jei nemirs iš nuobodulio), kai kam gal 10 kartų per dieną prasukti 10 ES kontraktų.

Taip pat visais atvejais labai svarbu žinoti prieš ką prekiaujama. T.y. kas yra kitame laido gale kai jūs uždirbate/prarandate pinigus. Prieš ką jūs norėtume prekiauti? Prieš mėgėjus YM (Mini-sized DOW), prieš agresyvius profesionalus ES, ar prieš dėdulę, kuris linkęs užmigti darbo vietoje C (kukurūzų fjūčersai)? Nuo ko geriausia pradėti?

Taigi pradžiai pažiūrėkime į meniu…

Fjūčersuose yra tikrai labai didelis pasirinkimas kuo prekiauti. Spekuliantas gali rinktis kontraktus pradedant nuo vario, kavos, biržos indeksų, jau minėtų SSF iki, jautienos, aukso ir paladžio. Nebūtina žinoti viską apie visus fjūčersų kontraktus. Dažnai prityrę spekuliantai koncentruojasi į vieną ar kelis kontraktus. Pagrindinės kontraktų grupės yra šios:

+ dar yra daugybė visokiausių ateities sandorių ir jų skaičius auga.

Atkreipkit dėmesį, kad kai kurie kontraktai turi du variantus: pit ir electronic. Pit reiškia, kad kontraktais prekiaujama tiesiogiai biržoje (teko tikriausia visiems matyti per TV, tai vieta, kur visi rėkia vienas ant kito ir stumdosi 🙂 ) Electronic reiškia, kad tai elektroninis kontraktas. T.y. prekyba vyksta, kaip mūsų OMXe. Taip pat kai kurie kontraktai yra mini ir full-sized. Tarp tokių dar galima paminėti didžiuosius Dow (DJ), S&P 500 (SP), Nasdaq (ND). Tačiau jais yra prekiaujama pit, t.y. vietoje, kur brokeriai yra fiziškai susirinkę. Atitinkamai pozicijos atidarymas ir uždarymas užima daugiau laiko, taip pat ir likvidumas yra mažesnis. O pavedimas rinka („at the market“) laisvai gali baigtis paieškos orderiu… Todėl mums smulkiems geriausia koncentruotis į „electronic-mini“ tiek dėl dydžio, tiek dėl rizikos.

Dabar trumpai apie kiekvieną iš minėtų kontraktų ir keletą kitų.

Kas yra FJŪČERSAI, iš kur jie atsirado, kur ir kaip jie naudojami?

Mini-sized Dow (YM)

Šiuo kontraktu prekiaujama CBOT iki 5 p.m. (šioje vietoje ir kitur tekste naudojamas JAV Rytų kranto laikas (US Eastern Time Zone)) ir prekyba vėl atidaroma nuo 8.15 pm. Kontrakto mėnesiai žymimi: kovas – H, birželis – M, rugsėjis – U, gruodis – Z. YM juda po vieną tašką, kurio vertė yra 5 USD vienam kontraktui. Pagavus pvz. 30 taškų judesį uždirbama 150 USD. Paprastai reikalaujama minimum 2000 USD sąskaitoje, kad galima būtų prekiauti vienu YM kontraktu.

Šiuo kontraktu prekiaujama beveik 24 valandas per parą, tačiau geriausia orientuotis į oficialios sesijos prekybą (9.30 a.m. – 4.15 p.m.), kada rinka yra likvidžiausia, atitinkamai ir kainos judėjimas yra geriau suprantamas ir pagaunamas. TradeStation (toliau TS) 2007 metų birželio kontraktas žymimas YMM07 (YM – Mini-sized Dow, H – kovas, 07 – 2007 metai). Tęstinis simbolis yra @YM. E-signal tai būtų simbolis YM M7. Tęstinis simbolis yra YM #F.

Atitinkamai ir yahoo finance galima pagal tuos pačius principus susirasti šį fjūčersų simbolį. Pvz. birželio kontraktas yra žymimas YMM07.CBT.

E-mini-S&P (ES)

Šiuo kontraktu prekiaujama CME (Chicago Mercantile Exchange) iki 4.15 p.m. Kita sesija prasideda nuo 4.30 p.m. Po to dar daroma pertrauka tarp 5.30 p.m. ir 6.00 p.m. Mėnesius simbolyje atitinka tos pačios raidės, kaip ir YM kontrakte. ES juda po 0,25 taško, kas atitinka 12,50 USD vienam kontraktui. Tai reiškia, kad vienas taškas yra vertas 50 USD, 3 taškai atitinka 150 USD ir t.t.

Nors ir šiuo kontraktu prekiaujama beveik 24 valandas per parą, tikroji prekyba vyksta oficialios biržos sesijos metu, t.y. 9.30 a.m. – 4.15 p.m. Prekybai vienu ES kontraktu maklerinės paprastai reikalauja min. 2000 USD sąskaitoje. TS 2007 m. birželio simbolis žymimas ESMM07. Tęstinis simbolis @ES. E-signal tai būtų simbolis ES M7 birželiui ir ES #F tęstinis. Atitinkamai ir yahoo galima nesunkiai susirasti šį simbolį, kur jis yra žymimas ESMM07.CME.Kiek teko skaityti šis simbolis išskiriamas, kaip sunkiausias naujokams.

Jame daugiausia yra profesionalų, kurie iš šviežienos klaidų ir gyvena. Taip pat šis simbolis juda didesniais žingsniais, o tai automatiškai reiškia, kad klaidos čia brangiau kainuoja nei YM. Supaprastinus tai atrodo taip: tarkime YM pajuda 10 taškų, tuo tarpu ES tą patį atstumą (turimas omeny piniginis vertės pokytis) nueina per keturis 0,25 proc. vertės žingsnius. Tai reiškia, kad spredas skiriasi 60 proc. Dar labiau paprastinant tai reiškia, kad YM suteikia žymiai daugiau progų saugiai pasitraukti, daugiau vietų susidėlioti stopam. Paprastai naujokai pradėję prekiauti nuo YM ir perėję ant ES, grįžta prie pirmojo. Kita vertus ES svyruoja didesnėm amplitudėm nei YM, tokiu būdu galimybės uždirbti irgi yra didesnės.

E-mini-Nasdaq (NQ)

Šiuo kontraktu taip pat prekiaujama CME. Atitinkamai ir sesijų pradžia ir pabaiga yra ta pati, kaip ir ES atveju, reikalavimai lėšoms sąskaitoje taip pat analogiški. Mėnesių žymėjimas irgi yra standartinis. Šis kontraktas juda po 0,50 taško, kas atitinka 10 USD vienam kontraktui. Vienas taškas yra vertas 20 USD, 3 – 60 USD ir t.t. TS birželio simbolis būtų NQM07, tęstinis @NQ. E-signal ir yahoo sudaromas pagal tas pačias taisykles kaip ir YM bei ES.

E-mini-Russell (ER)

Prekiaujama CME. Sesijos atidarymo/uždarymo laikai tie patys, kaip ir reikalavimai lėšoms sąskaitoje, mėnesių žymėjimas irgi tas pats. Kadangi ER dažnai prasiveržia į viršų arba žemyn anksčiau nei YM ar ES jis kartais naudojamas kaip išankstinis indikatorius (ang. „leading indicator“). ER žingsnis yra 0,10 taško, kas atitinka 10 USD vienam kontraktui. Visas taškas bus vertas 100 USD, 3 taškai 300 USD ir t.t. TS birželio kontraktas bus žymimas ERM07, tęstinis @ER.

Vokietijos DAX

Tai yra vokiškas Dow atitikmuo. Jis juda po vieną tašką, tačiau esminis skirtumas nuo YM yra tas, kad DAX yra žymiai didesnis kontraktas. DAX vienas taškas yra vertas 25 EUR (YM – 5 USD). Juo prekiaujama nuo 2.00 a.m. iki 1.00 p.m. Mėnesių žymėjimas analogiškas. TS simbolio jam nėra. E-signal birželiui tai būtų AX M5-DT.

Full-sized 100-oz. Electronic gold (ZG) ir pit-traded gold (GC)

Elektroniniais kotraktais prekiaujama CBOT. „Gyvai“ (pit) GC kontraktų prekyba vyksta COMEX (Commodity Exchange Center Inc), kuris yra NYMEX (New York Mercantile Exchange) padalinys. COMEX prekybos sesija vyksta tarp 8.15 a.m. ir 2.00 p.m. CBOT elektroninių kontraktų ZG prekyba vyksta nuo 8.16 a.m. iki 5.00 p.m.

Kontraktai formuojami yra kiek sudėtingiau nei anksčiau minėtais atvejais. Oficialūs mėnesiai yra dabartinis mėnuo, ateinantys du mėnesiai ir bet kuris vasaris, balandis, rugpjūtis ir spalis išpuolantys per artimiausius 23 mėnesius, ir bet kuris birželis ir gruodis išpuolantis per artimiausius 60 mėnesių (ang. “…the current month, the next two months, and any February, April, August, and October falling within a 23-month period and any June and December falling within a 60-month period”). Aukso kontraktai juda po 10 centų. Viename kontrakte tai atitinka 10 USD. Atitinkamai 10 žingsnių yra verti 100 USD. TS tai tęstiniai simboliai būtų @ZG ir @GC.C.

Mini-sized gold (YG) yra tas pats, kas ir dideli aukso kontraktai, tik čia nėra „pit“ sesijos. YG COBOT atitinka 1/3 ZG kontrakto. Atitinkamai 0,10 (10 cnt) vertė yra 3,32 USD vienam kontraktui.

Full-zied 30-year bond (US – pit, ZB – elektroninis)

30 metų obligacijų kontraktas atsirado CBOT 1975 m. To jo sekė 2, 5 ir 10 metų Treasury notes (iždo vekseliai) prekyba. Per paskutinius pora dešimtmečių apyvarta šiuos instrumentuose smarkiai išaugo. Net ir prekiaujant paprastomis akcijomis verta žinoti, kas darosi šioje rinkoje. Svarbiausia pastebėti, kada pinigai traukiasi iš akcijų į obligacijas ir atvirkščiai.

Dažnai taip atsitinka, kai dideli fondai turi parduoti akcijas ir pirkti obligacijas, kad atstatytų šių instrumentų balansą savo portfeliuose. Tokiose situacijose obligacijų rinka yra puikus indikatorius. Tada akcijų rinkoje pasiekiami nauji dugnai, o obligacijų rinkoje naujos viršūnės. „Gyva“ (pit) prekyba vyksta nuo 8.20 a.m. iki 3.00 p.m. nuo pirmadienio iki penktadienio.

Elektroninė prekyba vyksta iki 5.00 p.m. ir vėl atsidaro nuo 8.00 p.m. nuo sekmadienio iki ketvirtadienio. Mėnesių žymėjimas yra standartinis. Kontrakto žingsnis yra 1/32 (vadinamas „tick“), kas atitinka 31,25 USD vienam kontraktui. Visas taškas (32/32) yra vertas 1000 USD. Kad prekiauti šiuo kontrakto sąskaitoje paprastai reikia turėti minimum 2000 USD. TS simboliai konstruojami taip pat standartiškai. Pvz. birželio kontraktas šiais metais žymimas USM07, @US yra tęstinis simbolis.

Vekseliai – Ten-year notes (TY – pit, ZN – elektroninis)

Šiais kontraktais taip pat prekiaujama CBOT analogišku laiku, kaip ir ZB ir US. Reikalavimai lėšoms sąskaitoje taip pat yra analogiški. Skiriasi tik žingsnio dydis. ZN juda po 1/64 taško, kas atitinka 15,625 USD vienam kontraktui. TS birželio kontraktas būtų ZNM07, tęstinis @ZN.

Sojos pupelės (S)

Sojos pupelės (S) elgiasi labai panašiai, kaip YM ir ES. S prekyba vyksta nuo 10.30 a.m. iki 2.15 pm. nuo pirmadienio iki penktadienio. Elektronine versija (ZS) prekiaujama nuo 8.31 a.m. iki 7.00 p.m. S žingsnis yra ¼ cento, kas atitinka 12,50 USD pokytį vienam kontraktui. Vieno cento pokytis yra vertas 50 USD. Norint prekiauti šiuo kontraktu sąskaitoje reikia turėti apie 2000 USD. S kontrakte mėnesiai žymini: rugsėjis – U, lapkritis – X, sausis – F, kovas – H, gegužė – K, liepa – N, rugpjūtis – Q. Taip pat yra dar ir sojos mini kontraktas, kuris žymimas YK.

Kukurūzų (C)

Kukurūzų (C) kontraktas yra analogiškas S, išskyrus mėnesius, kurie yra: gruodis, kovas, gegužė, liepa ir rugsėjis. Tai yra labai, labai rami, lėtai ir kryptingai judanti rinka (svarbiausia nepramiegoti prekybos sesijos). Vienas centas čia yra vertas 50 USD vienam kontraktui. Kad įsigyti vieną kontraktą sąskaitoje paprastai reikia turėti 1000 USD.

Kviečių (W)

Kviečių (W) kontraktas yra lygiai toks pats, kaip ir kukurūzų (C). Čia irgi vienas centas atitinka 50 USD vienam kontraktui. Taip pat reikia tik apie 1000 USD sąskaitoje, kad prekiauti vienu kontraktu.

Euro FX (EC)

Euro FX (EC) euro kontraktas. Tai nėra tas pats, kas prekyba euru forex rinkoje. Pit sesijoje šiuo kontraktu prekiaujama nuo 8.20 a.m. iki 3.00 p.m. Elektroninė prekyba vyksta iki 5.00 p.m. ir vėl atnaujinama 6.00 p.m. EC žingsnis yra 1/100 cento (vadinamas „tick“), kas atitinka 12,50 USD vienam kontraktui. EC mėnesiai žymimi standartiškai, taip pat kaip ir YM ar ES. EC taip pat turi savo analogus UK svarui ir Japonijos jenai.

Nafta (CL)

Nafta (CL) yra labai populiari nuo tada, kai jos kaina pakilo virš 40 USD už barelį. Tai yra labai sunki rinka, tikrai ne ta, nuo kurios galima būtų pradėti prekybą fjūčersais. Šiuo kontraktu prekiaujama NYMEX. C juda žingsniais po 1 centą, kas atitinka 10 USD vienam kontraktui. Taigi 1 USD kainos pokytis atitinka 1000 USD vienam kontraktui. Pit sesija atsidaro 10.00 a.m. ir užsidaro 2.30 p.m. „After hours“ sesija prasideda 3.15 p.m. ir baigiasi 9.30 a.m. Kontraktai yra kiekvienam mėnesiui daug metų į priekį.

Nafta mini (QM)

Nafta mini (QM) tai yra kontraktas analogiškas CL. Tik jis yra perpus mažesnis. T.y. 1 centas Jūsų sąskaitoje virs 5 USD, 1 USD virs 500 USD ir t.t. Svarbu atsiminti, kad tiek didelis, tiek mažas naftos kontraktas galioja tik mėnesį.

SSFai – atskirų akcijų fjūčersai

SSFai – atskirų akcijų fjūčersai yra paprastesni kontraktai nei indeksų ir žaliavų fjūčersai. Vienas kontraktas čia atitinka 100 akcijų. Atitinkamai 1 cento kainos pokytis yra vertas 1 USD vienam kontraktui. Taip pat šiuo atveju skiriasi kontrakto galiojimo laikas. SSFai yra mėnesiniai kontraktai. Mėnesiai žymimi pradedant nuo sausio ir baigiant gruodžiu: F,G,H,J,K,M,N,Q,U,V,X,Z. Tačiau esminis skirtumas nuo prekybos indeksų fjūčersais ir žaliavomis, kad šiam prekybai SSF yra reikalaujama turėti sąskaitoje 25000 USD, t.y. tie patys reikalavimai, kaip ir akcijų „day trading“.

TradeStationSecurities reikalauja 5000 USD prekybai fjūčersais, jei ketinama prekiauti SSFais reikalauja 30000 USD.

Dabar trumpas ir konkretus analogiško sandorio akcijomis, panaudojant opcionus ir SSFus palyginimas:
– Tarkim einame long 1000 QCOM po 37,51 USD akcijų ir jas po 10 dienų parduodame po 40,51. Pelnas 3000 USD.
– Tiesioginio akcijų sandorio atveju investavome 37510 USD vadinasi 3000 USD pelnas yra 8 proc. arba 16 proc. jei buvo naudojama marža.
– Pirkdami fjūčersus šiuo atveju būtų investuota 7502 USD (10 kontraktų). Vadinasi pelnas yra 40,51 proc.
– Panaudojant opcionos būtų reikėję nusipirkti 35 „call’us“ po 5,90, kad uždirbti 2800 USD. Atitinkamai pelnas yra 90,32 proc.
Matome, kad rezultatai yra labai skirtingi. Žinoma, šie skaičiai kiekvienu konkrečiu atveju skirsis. Tačiau bendram įspūdžiui apie pelningumą susidaryti to pakanka.

Apibendrinant:

1.Fjūčersai yra labai likvidus ir lankstus finansinis instrumentas. Pagal likvidumą jis pozicionuojamas virš akcijų ir žemiau forex rinkos.
2.Tai yra labai paprastas instrumentas. Viskas, kas mus domina, tai rinkos judėjimo kryptis, t.y. kaina. Tikslas yra pirkti pigiau, parduoti brangiau.
3.Didelis privalumas, kad prekiaudami indeksų fjūčersais galime išvengti market maker’ių žaidimų. Kas yra svarbu pradedantiesiems.
4.Kadangi indeksų ir žaliavų fjūčersams nėra taikoma 25000 USD taisyklė pradedantiesiems geriausia į juos ir orientuotis.
5.Dėl paprastumo ir stabilumo pradedantiesiems labiausia tinka YM fjūčersai. Vėliau kiekvieno asmeninis reikalas.
6.Kadangi fjūčersų rizika yra neribota, t.y. galima prarasti daugiau nei investuota, BŪTINA dar prieš atidarant poziciją žinoti, kaip ir prie kokių sąlygų ji bus uždaryta, griežtai laikytis nusistatytų „stop loss“.
7.Taip pat rekomenduojama norint vienam indekso fjūčersų kontraktui (YM, NQ, ES, ER) sąskaitoje maždaug 10000 USD (nepaisant to, kad kai kuriems brokeriams pakanka ir 2000). Tokiu būdu sąskaita apsaugoma nuo didesnių rinkos svyravimų. Žinoma, jei turime tik minimumą, nėra iš ko rinktis. Bet svarbu suprasti, kuo rizikuojame.

Pats šiuo metu galvoju būtent apie futures sąskaitą TradeStationSecurities. Iš esmės renkuosi tarp fjūčersų ir forex’o. Prekiaujant tik vienu iš šių instrumentų TS softas gaunamas nemokamai, o tai yra beveik 100 USD per mėnesį. Kadangi dieną dirbu normalų darbą lyg ir patogiau būtų prekiauti forex’e, nes nespėju grįžti prie savo kompo iki sesijos pradžios, tad pražiopsau visus gap’us. Tačiau tikriausia atsidarysiu būtent fjūčersų sąskaitą ir kurios prekiausiu tame tarpe ir valiutų fjūčersais.

Pabaigai dar galima būtų paliūdėti, kad pas mus tokių instrumentų dar nėra. Tikėkimės mano karta jais dar turės galimybės paprekiauti ir Vilniaus biržoje. Pirmos kregždės opcionų pavidale jau yra (pvz. LHV opcionai). O turint omeny, kad tokiam instrumentui kaip ateities sandoriai galima net kurti atskirą biržą, kas gali žinoti…

Taigi, trumpai tiek. Tikiuosi bus naudinga.

Atsiprašau už kalbinius netikslumus. Deja, lietuviškai ekonomikos neteko studijuoti. Tad visos pastabos ir patikslinimai laukiami.

Straipsnis iš esmės parengtas pagal 2 knygas:
1.Lind Waldock „THE COMPLETE GUIDE TO FUTURES TRADING“ 2005 M. Kadangi knyga parašyta vieno iš CME vadų, tai ji pirmiausia traktuotina daugiau kaip instrukcija, nei kaip gudrybių ir konkrečių patarimų rinkinys.
2.John F. Carter „MASTERING THE TRADE“ 2006 m. Labai rekomenduoju. Labai konkreti, su labai daug konkrečių pavyzdžių. Tačiau prieš pradedant skaityti būtina susipažinti bent jau su TA pagrindais ir bent šį tą žinoti apie pagrindines prekybos taisykles, terminologiją, biržas.
3.Toliau panaudotas bendras išsilavinimas ir interneto resursai, tokie kaip www.investopedia.com ir oficialūs biržų puslapiai.

Autorius: zalias28

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.