Kodėl lėšas laikome tik indėliuose?

Lietuvos ekonomikos augimas išlieka pakankamai stiprus. Tačiau vis dar mename sunkmetį ir gyventojai pastaraisiais metais nemažai taupė, o bendra indėlių suma šiuo metu laikosi visų laikų aukštumose.

Lietuvos banko duomenimis, namų ūkių indėlių suma šiuo metu kiek viršija 26 mlrd. Litų, ir kaip taupymo priemonė indėliai dominuoja finansinio turto struktūroje.

Taupyti ar ne lemia žmonių užtikrintumas dėl ateities pajamų, užimtumo perspektyvos, o taip pat poreikis turėti tam tikrą saugumo „buferį“ senatvei ir/ar netikėtiems gyvenimo atvejams.

Jei kalbėsime apie taupymo priemones, Lietuvos gyventojai yra konservatyvūs jas besirinkami ir mažai investuoja į alternatyvius produktus. Didžiąją dalį finansinio namų ūkio turto tradiciškai sudaro grynieji pinigai ir indėliai.

Lietuvoje tokia forma gyventojai laiko daugiau nei pusę savo finansinio turto, likusi dalis tenka kapitalo rinkos siūlomoms alternatyvoms, tokioms kaip obligacijos, kotiruojamos akcijos, investiciniai ar pensijų fondai.

Pabrėžiu – čia kalbame tik apie finansinį turtą, nes struktūra atrodytų kitaip, jei atsižvelgtume ir į materialųjį ar į nuosavybę turint savo įmonės akcijas.

Mažai pažįstami kapitalo rinkos produktai

Toks dėsningumas, kad didelė lėšų dalis laikoma indėliuose, galioja daugeliui naujosios Europos šalių, o priežastys gana paprastos. Lietuvoje kapitalo rinka yra mažai išplėtota, o ir tiems kukliems daigams smūgį sudavė ekonomikos nuosmukis, dėl kurio tarptautinių investuotojų pinigai pasitraukė ir nelabai ir besugrįžo į akcijų rinką.

Tuo pat metu mūsų gyventojai vis dar menkai tepažįsta finansų rinkos siūlomus produktus. Jie vis dar nepopuliarūs, o jų veikimo principas neaiškus.

Tad esame situacijoje kaip patarlėje – bijome vilko ir į mišką neiname. Smarkus nuosmukis finansų rinkose pasaulinės krizės metais atbaidė ir investavusiuosius į investicinius fondus.

O vieną kartą nudegę nuo mažiau pažįstamų produktų gyventojai taip pat prie jų grįžta be entuziazmo. Iš tiesų, tam tikrai daliai taupančiųjų finansų rinkų produktų siūlyti ir nepatartina ne tik dėl jų nepažinojimo, bet ir esminės tokio pobūdžio rizikos netolerancijos.

Viena vertus, investicijos kapitalo rinkoje gali laiduoti gerokai didesnę grąžą nei indėliai, tačiau čia jautriau reaguojama ir į momentines rinkų nuotaikas, ir į didesnio nuostolio galimybes.

Tuo tarpu indėliuose laikomos lėšos dyla nebent tylomis – jas „apvalgo“ infliacija taip realiai sumažindama palūkanų normas, kuriomis buvo indėlis padėtas.

Tačiau iš esmės indėlis yra visiems suvokiamas finansinis produktas, jo grąža apibrėžta iš anksto, rizikos prarasti investiciją praktiškai nėra, o investuojama suma gali būti visai nedidelė.

Kaupimas pensijų fonduose – taip pat taupymo alternatyva

Vargu ar Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai greitu metu itin pasikeis. Tam matyt reikia ne tik naujų įpročių, tačiau ir daugiau kompleksinių priemonių kapitalo rinkai pagyvinti.

Tačiau kol kas nepanašu, kad tai greitai taptų viešosios politikos prioritetu. Be abejonės, geresnis Lietuvos kapitalo rinkos funkcionavimas atvertų platesnes galybes verslui rasti finansavimą, o kartu ir dalis šalyje esančių laisvų lėšų tokiu būdu galėtų būti investuojamos į ekonominį augimą.

Kol kas gyventojams pasirinkimas kaupti pensijų fonduose (socialinio draudimo įmokų dalies ar/ir nuosavų papildomų lėšų sąskaita) yra realiausias būdas minimaliomis sąnaudomis priartėti prie kapitalo rinkos. Nors platesnė alternatyvų pasiūla Lietuvos rinkoje taip pat egzistuoja.

Lietuviai šiandien geriau vertina savo finansinę situaciją

Naujausios vartotojų apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojų finansinės situacijos vertinimas gerėja, o stambūs pirkiniai planuojami drąsiau.

Nors šalies ekonomikos augimas dar liks santūrus, gyventojai turėtų drąsiau priimti vartojimo sprendimus. Indėlių palūkanų normos vargu ar didės artimiausiu metu, nes Europos centrinis bankas kol kas atrodo nusiteikęs jas palaikyti žemame lygyje.

Kita vertus, gyventojai šiuo metu geriau vertina ir savo galimybes sutaupyti, tad gali būti verta dalį lėšų nukreipti iš indėlių į kapitalo rinką.

Rūta Medaiskytė | Vyr. ekonomistė | AB bankas „Finasta“

Facebook Comments

Leave a Reply

%d bloggers like this: