Kredito rizikos apsikeitimo sandoris – Credit Default Swaps
Apie kredito rizikos apsikeitimo sandorius (Credit Default Swaps, CDS) plačiai sužinojome per finansinę krizę. Sandariai buvo minimi PIIGS šalių kontekste. Bet ką jie reiškia?
Vikipedija rašo, kad CDS yra draudimo sandoris. Viena sandorio šalis perka draudimą nuo trečios šalies nemokumo. Ji moka premiją, tačiau nemokumo atveju gaus išmoką.
Kita sandorio pusė draudimą išrašo: gauna premiją, bet turės mokėti išmoką nemokumo atveju. Todėl tai ir vadina apsikeitimo sandoris, nes draudimo pirkėjas perduoda trečios šalies nemokumo riziką draudimo išrašytojui.
Duomenys
Iš šių swopų kainos galima įvertinti, kokia tikimybė, kad įvyks nemokumo įvykis. CDS yra standartizuoti ir naudojamas matas šalies arba kompanijos nemokumo rizikai įvertinti. Swopai sandorio dalyviams leidžia gauti potencialų pelną arba apsisaugoti nuo potencialių nuostolių.
Kredito rizikos apsikeitimo sandoris buvo išrasti Wall Streete dešimto dešimtmečio pabaigoje, kaip draudimo forma. Tačiau priešingai negu draudimo rinka, swopai yra nereguliuojami. Didžiausią rolę swopai suvaidino per finansinę krizę.
2012 m. pradžioje pati CDS rinka patyrė sukrėtimų. Tai atsitiko tada, kai buvo, kaip pranešta oficialiai, savanoriškai nurašomos Graikijos skolos. Graikijos skolų restruktūrizavimas reikštų nemokumą, nuo kurio Graikijos kreditoriai buvo apsidraudę swopais.
Bet savanoriškas, pagal apibrėžimą, skolų nurašymas nėra „draudiminis įvykis“. Trumpu periodu swopai yra pelningas instrumentas. Bankai, investiciniai bankai, draudimo kompanijos, kitos kompanijos juos mielai leidžia, nes mano, kad draudiminis įvykis niekada neįvyks.
Bet taip atsitiko, kad 2007 metų pabaigoje-2008 metais su hipotekomis susietų obligacijų burbulo sprogimas CDS nuostolius išaugino kelis kartus. Draudimo gigantas AIG lig šiol visiškai neatsigavo po tokio sukrėtimo. Būtų ir pražuvusi, bet išgelbėjo mokesčių mokėtojų pinigai.
5 metų kredito rizikos apsikeitimo sandorių vertės:
Lietuva – 108 punktai (1,08%);
Vokietija – 43 punktai (0,43%);
Portugalija – 398 punktai (3,98%).
Kam naudojami kredito rizikos apsikeitimo sandoriai?
1. Apsaugai nuo rizikos. Investicinis fondas turi nusipirkęs „riskymortgage.co.uk“ obligacijų. Ir nori apsaugoti investicijas. Norint apsisaugoti nuo nemokumo rizikos jie banke „Lloyds TSB“ perka kredito rizikos apsikeitimo sandorius.
Jei „riskymortgage.co.uk“ tampa nemokia, fondas neteks investicijų, bet gaus išmoką iš banko. Jei „riskymortgage.co.uk“ nebankrutuos, fondas išsaugo investicijas, bet bankui sumoka premiją.
2. Spekuliacijoms. Investicinis fondas „jaučia“, kad „riskymortgage.co.uk“ gali bankrutuoti. Jis banke „Lloyds TSB“ perka kredito rizikos apsikeitimo sandorius.
Bankroto atveju Lloyds TSB fondui išmokės kompensaciją. Būtina atkreipti dėmesį, kad spekuliacinio sandorio atveju investicinis fondas „riskymortgage.co.uk“ obligacijų neturėjo. Tačiau kuo rizikingesnės obligacijos, tuo didesnę premiją reikia mokėti. Finansų specialistai dar neturi galutinio atsakymo ar kredito rizikos apsikeitimo sandoriai tiksliai indikuoja kompanijos arba valstybės mokumo riziką.
3. Arbitražas. Jei kompanijos finansinė padėtis pagerėja, pakyla jos kredito reitingai. CDS „žirklės“ atitinkamai sumažėja. Tada patrauklu CDS pardavinėti. Ir atvirkščiai. Arbitražas gali įvykti tik tada, kai lėta rinka nespėja sureaguoti į signalus.
Valstybių CDS duomenis galima rasti čia.