Antradienis, 19 kovo, 2024
Straipsniai

Kurie bankai Lietuvoje draudžia, o kurie leidžia pirkti kriptovaliutas?

Bankai draudžia. Sparčiai populiarėjant kriptovaliutoms visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Padidėjęs susidomėjimas bei tūkstančiais procentų augančios Bitcoin, Ethereum, Litecoin, EOS, ADA, NEO ir dar šimtų kitų kriptovaliutų kainos, kelia nerimą tiek rinkos dalyviams, o labiausiai šalies institucijoms.

Lietuvos bankas yra išplatinęs pranešimą, kuriame išsako savo nuomonę apie kriptovaliutas, tačiau jokių reguliavimo gairių nesudarė, viso labo išsakė tik nuomonę, kad tai yra labai aukštos rizikingos investicijos.

Lietuvoje veikiantys bankai atsižvelgdami į Lietuvos banko nuomonę, bet ne įstatymą, reaguoja ir kai kuriais atvejais blokuoja klientų sąskaitas, kurie bando įsigyti kriptovaliutų.

Bankai.lt atliko tyrimą ir apklausė Lietuvoje veikiančius pagrindinius bankus ir sužinojo visų jų nuomonę apie kriptovaliutas perkantį ar parduodantį banko klientą.

Kodėl vieni bankai draudžia, kiti reaguoja neutraliai, o dar kiti skatina kriptovaliutų įsigijimą ir mato tai kaip ateities atsiskaitymo priemonę?

Gali būti labai daug versijų ir jos gana akivaizdžios, bet apie tai pakalbėsime kitoje šio straipsnio pastraipoje. Dabar norime Jus supažindinti su Bankai.lt atliktu tyrimu.

Esant tokiai kriptovaliutų „blokavimo” situacijai, sulaukėme daug klausimų apie tai, kurie bankai blokuoja ir už ką blokuoja bankų sąskaitas, jeigu pamato su kriptovaliutomis susijusį sandorį.





Apklausėme pagrindinius bankus ir mokėjimo įstaigas, bei sudarėme šį kriptovaliutoms draugiškų bankų reitingą:

TOP 10 bankų/mokėjimo įstaigų Lietuvoje, pagal draugiškumą kriptovaliutoms

Mokėjimo įstaiga Crypto draugiškumo reitingas Bankai.lt komentaras
#1 Mistertango 10/10
(galimybė atsidaryti sąskaitą internetu)
Mister tango yra neabejotinai draugiškiausia kriptovaliutoms mokėjimo įstaiga Lietuvoje. Tai yra mini bankas, veikiantis su elektroninių pinigų licencija. Pilnai suteikia IBAN banko sąskaitą ir nedraudžia kriptovaliutų prekybos. Mister tango rašome aukštą balą draugiškumo kriptovaliutoms skalėje. Naudodamiesi Mister tango galite įsigyti kriptovaliutas Kraken, Bitstamp ir kitose kriptovaliutų keityklose.
#2 SEB 7/10 SEB yra didelis bankas ir jo požiūris į kriptovaliutas yra labai panašus kaip ir kitų didžiųjų. SEB nedraudžia kriptovaliutų prekybos, tačiau vadovaujasi pinigų plovimo rizikomis, todėl šiek tiek atsargiau viešai komentuoja savo poziciją. SEB taip pat yra vienos iš kriptovaliutų Ripple (XRP) partnerė, todėl SEB reitinge stovi aukščiau už kitus didesnius bankus.
#3 Citadele 7/10
(galimybė atsidaryti sąskaitą internetu)
Citadele kolkas dar nepateikė komentaro dėl požiūrio į kriptovaliutas. Tačiau kiek teko girdėti atsiliepimų iš perkančiųjų šiame banke kriptovaliutas – nebuvo jokių draudimų, įspėjimų ar kitokių neigiamų nuomonių. Reitingas gali keistis.
#4 Luminor 6/10 Luminor banko požiūris į kriptovaliutas yra atsargus, tačiau kolkas nėra jokių draudimų. Šiam bankui suteikėme mažesnį reitingą todėl, kad Luminor yra susijęs su Nordea banku, kuris neseniai paskelbė, kad uždraus netgi savo darbuotojams įsigyti kriptovaliutų. Luminor taip pat pranešė, kad ruošia atskirą pranešimą kriptovaliutų tema. Taip pat neteko girdėti jokių neigiamų atsiliepimų apie tai, kad Luminor būtų įspėję klientus dėl kriptovaliutų pirkimo.
#5 Swedbank 5/10 Swedbank banko požiūris į kriptovaliutas yra neigiamas, o oficiali banko pozicija yra tokia pati kaip ir kitų didžiųjų – jeigu klientai nepažeidžia įstatymų ir gali pagrįsti pinigų kilmę – sąskaitos nebus blokuojamos ir pavedimai galimi. Tačiau žvelgiant į tai, kaip viešojoje erdvėje buvo pasisakęs Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis, šio banko draugiškumo reitingas yra žemesnis nei kitų. Šiam bankui suteiktas žemas draugiškumo reitingas dėl ekonomisto pasisakymų, tačiau neteko girdėti nusiskundimų ir realių blogų situacijų įsigijant kriptovaliutą naudojantis Swedbank.
#6 Revolut 4/10

 

(galimybė atsidaryti sąskaitą internetu)

Revolut yra fintech startuolis, kurį labai šiltai priėmė Lietuvos bankas. Revolut gerbia Lietuvos banko įspėjimus dėl kriptovaliutų rizikos, tačiau įstatymai nieko nedraudžia, todėl Revolut startavo su kriptovaliutų keitykla savo programėlėje. Revolut suteikia IBAN sąskaitą, tačiau pirkti ar parduoti kriptovaliutas naudojant Revolut gali kilti problemų ir sąskaita gali būti patikrinta. Nors Revolut ir suteikia patys galimybę įsigyti kriptovaliutas, tačiau fiat valiutos (eurų, dolerių, etc.) pervedimai į kriptovaliutų keityklas gali sudaryti problemų. Revolut krenta į 6 mūsų reitingo poziciją dėl labai neaiškios pozicijos perkant kriptovaliutas per išorinę kriptovaliutų keityklą. Revolut nebendradarbiauja su verslu, kuris ketina pirkti ar parduoti kriptovaliutas ar atidaryti savo keityklas.
#7 Medicinos bankas 5/10 Medicinos banko požiūrio į kriptovaliutas kolkas nežinome, laukiame atsakymo. Todėl šiuo metu Medicinos bankui suteikiamas neutralus reitingas per patį viduriuką.
#8 Šiaulių bankas 2/10 Šiaulių bankas yra prieš kriptovaliutas. Komentuodamas apie požiūrį į kriptovaliutas pasirodė perdėta baimė dėl nereguliuojamos veiklos. Taip pat buvo atvejų, kai Šiaulių banko klientai skundėsi dėl užblokuotų sąskaitų ar sustabdytų pavedimų, reikalaujant papildomų patvirtinimų. Jeigu planuojate pirkti ar parduoti kriptovaliutas – Šiaulių banke to daryti nerekomenduotina.
#9 Meridian Trade bank 0/10 Meridian Trade bank. Šio banko pozicija yra labai aiški. Jeigu bus pamatyta susijusių su kriptovaliutomis operacijų – kliento sąskaitos bus blokuojamos, o klientas bus įspėjamas dėl sutarties nutraukimo su banku. Jeigu ketinate įsigyti kriptovaliutų šiame banke – geriau to nedaryti.
#10 Paysera 0/10 Paysera situacija yra pati netikėčiausia ir labiausiai stebinanti. Aktyvi ir iniciatyvi mokėjimų įstaiga Paysera viena pirmųjų pasisakė prieš galimybę pirkti ar parduoti kriptovaliutas savo klientams. Buvo nemažai atvejų, kai buvo blokuotos klientų sąskaitos perkantiems kriptovaliutas. Keista yra todėl, kad visa masė klientų, kurie patikėjo Paysera nuo pat pradžių (daugiau su IT draugaujantys asmenys) ir tapo Paysera klientais, dabar norėdami įsigyti kriptovaliutos turi ieškoti kito banko. Paysera yra pati nedraugiškiausia kriptovaliutoms mokėjimo įstaiga, todėl jeigu norite įsigyti kriptovaliutos naudojantis Paysera, geriau pasirinkite kitą banką ar mokėjimo įstaigą.

Prieš pateikiant visų bankų mums pateiktus komentarus dėl kriptovaliutų, norėtumėm pateikti ir savo nuomonę iš to, ką pamatėme apklausdami bankus. Norime pasakyti, kad tai yra tik Bankai.lt nuomonė ir nesiūlymas investuoti ar įsigyti kriptovaliutų. Kiekvienas kriptovaliutų rinkos dalyvis turi suprasti, kad tai yra itin aukšto rizikingumo investicija ir investuoti į kriptovaliutas reikia itin atsargiai bei naudojant tik mažą dalį savo turimų pinigų.

Taigi, situacija yra tokia, kad Lietuvos bankas nieko nedraudžia, tik nori įspėti ir garsiai trimituoja, kad kriptovaliutos yra labai pavojinga sritis investuojant. Lietuvos banko pozicija ir viešoji nuomonė net negalėtų būti kitokia, pagrindinė finansų sektoriaus institucija privalo įspėti šalies gyventojus apie rizikingus investavimo instrumentus. Kriptovaliutos per keletą metų pakilo tūkstančius procentų, per pasaulį skrieja žinia apie revoliuciją, daugelis susivilioja ir nori tapti to dalimi bei atsiriekti dalį iš tūkstančių procentų bei uždirbti. Lietuvos bankas garsiai skelbiasi apie blockchain technologiją patys matydami, kad tai ateitis, Lietuvoje steigiasi blockchain centrai, visi mato ateitį šioje srityje.

***

Kodėl reikia drausti ir kas draudžia? Manome, kad šioje situacijoje niekas nieko nedraudžia. Išskyrus kelis bankus, kurie pamatę Lietuvos banko nuomonę, kuri rekomenduoja, bet nedraudžia, išsigando ir pradėjo taikyti nelogiškus sąskaitų blokavimus. Juk jeigu asmuo turi savo sąžiningai uždirbtus pinigus, jis gali pirkti ir parduoti absoliučiai viską kas jam atrodo reikalinga, jeigu to nedraudžia įstatymai. Įstatymai nedraudžia pirkti kriptovaliutų, bet kažkodėl keli bankai sugalvojo, kad reikia tai drausti ir vertinti kaip turbūt „įstatymus pažeidžiančias prekes”.

Čia kyla kitas klausimas, ar nėra pažeidžiamos vartotojo teisės neleidžiant įsigyti tai, kas nėra draudžiama įstatymo? Kol nėra išleisti įstatymai dėl kriptovaliutų ribojimų, draudimų ir įsigijimų, bankai neturėtų nieko drausti. Žinoma, prieš teikiant viešąją tokią nuomonę, ir mums reikėtų pasidomėti bankų vidinėmis taisyklėmis ir kaip bankų rizikos skyriai vertina kriptovaliutas pinigų plovimo kontekste. Mes pasidomėsime ir papildysime šią informaciją.

Dabar kitas dalykas, dėl Paysera, kuris atrodo labai keistai. Daugelis Paysera klientų, kurie padėjo šiam būsimam bankui užaugti, yra apgauti dėl šio draudimo. Būtent Paysera pirmieji klientai yra tas segmentas, kurie ir domisi kriptovaliutų įsigijimo galimybėmis. Būtent IT sektoriaus žmonės buvo labai patenkinti, kad atsirado Paysera ir gali atsisakyti bankų paslaugų dėl absurdiškų mokesčių, tačiau būtent šie klientai ir nori įsigyti bei išbandyti daugelio kriptovaliutų veikimą.

***

Daugelio dėdžių su kostiumais sėdinčių bankuose požiūris į kriptovaliutas yra iškreiptas ir labai trumparegiškas. Daugelis jų nesupranta, kad drausti įsigyti kriptovaliutų – yra drausti eiti pirmyn su technologijomis. Visų pirma reikia suprasti, kad yra keletas esminių perkančiųjų kriptovaliutas kategorijų: „taksistai”, profesionalūs spekuliantai, IT srities atstovai. Jeigu tu esi IT srities atstovas, kuris nori išbandyti technologijas, kurti naujas aplikacijas, tu privalai įsigyti kriptovaliutos – dėl to reikia drausti ir stabdyti technologijų plėtrą?

Profesionalūs spekuliantai ir taip žino ką daryti su pinigais ir rizikuoja tiek pat forex, tiek akcijų biržose ir kt.. Dabar turime problemą dėl „taksistų” kategorijos, kurie perka kriptovaliutą todėl, kad po savaitės taptų milijonieriais bei neturi jokio suvokimo apie tai ką perka ir kodėl perka, ima paskolas, užstato namus ir laiko sukryžiavę pirštus, kad tam tikras kriptovaliutos vienetas pakils, o jei krenta, verkia ir praranda viską ką turėjo. Tačiau lygiai tas pats gali būti ir kituose investavimo instrumentuose, skirtumas yra tik sritis. Draudimais nieko nepasieksi – reikia šviesti ir rodyti kryptį, reikia mokyti ir aiškinti kaip neapsigauti.

Jeigu jau manote, kad draudimai yra būtent tas kelias tai pagalvokite, kad draudimais galėtumėte išgelbėti labai daug gyvybių:

  1. Uždrauskime rūkyti, naikinkime tabako pramonę, nieks nerūkys. Uždrausim – išgelbėsim daug gyvybių. Bankai gali pradėti nuo to, kad visoms tabako įmonėms uždaro sąskaitas, nes jos žudo.
  2. Uždrauskime vartoti alkoholį, naikinkime alkoholio bendroves. Uždrausim – išgelbėsim gyvybes, bus mažiau smurto. Bankai vėl gali pradėti nuo to, kad uždaro sąskaitas visų alkoholiu prekiaujančioms bendrovėms.

Taip pat labai įdomu ar kazino įmonės turi bankų sąskaitas? O taip.. Bet ar kazino ar kriptovaliutos yra rizikingesnė sritis?

Taigi, manome, kad kaip tik reikėtų nedrausti, o skatinti ir prižiūrėti. Galų gale įvesti reguliavimą, galima įvesti sumų limitus, galima reikalauti, kad klientai pateikti pajamų kilmę bei užsitikrintų tam tikrus limitus. Bet turi būti aiškumas, o ne baimė, kuri yra siejama šiuo metu. Reikia spręsti problemas, bet ne jas drausti.


Bankų atsakymai apie požiūrį į kriptovaliutas

Bankai.lt daugeliui Lietuvoje veikiančių bankų ir mokėjimo įstaigų (Mistertango, Paysera, Revolut, SEB, Swedbank, Luminor, Citadele, Šiaulių bankas, Medicinos bankas, Meridian Trade bank) uždavė šiuos klausimus:

  1. Jūsų klientas naudojasi kriptovaliutų keityklomis ir iš savo/į savo banko sąskaitą pervedinėja eurus į/iš kriptovaliutų keityklų. Ar Jūs prieš ar už? Ar yra galimybė, kad blokuosite to kliento sąskaitas?
  2. Jūsų klientas į savo sąskaitą gauna mokėjimą iš asmens ar įmonės, kurio paskirtyje parašyta „už bitcoin” arba „už kriptovaliutą” ar „už ethereum, crypto” ir pan. Kaip reaguoja Jūsų bankas ar yra kažkokie įspėjimai, nurodymai rizikos skyriui?
  3. Įmonė, Jūsų banko klientė pradeda veiklą, kurios esmė pirkti kriptovaliutą biržoje, o ją parduoti fiziniams ar juridiniams asmenims. Taigi, būtų daug pavedimų tarp biržos ir įmonės klientų, kurios esmė kriptovaliutos. Ar gali tokia veikla įtakoti Jūsų sprendimą nutraukti su įmonę santykius ir uždaryti jo sąskaitas? Ar yra skirtumas nuo operuojamų sumų dydžių? Pvz. sumų dydžiai per mėn. būtų 10-50 tūkst. arba 50-100tūkst. arba 100-500 tūkst. arba 500 tūkst. + eurų?
  4. Koks Jūsų banko apskritai požiūris/pozicija į kriptovaliutas? Spaudoje pasirodė pranešimų, kad kai kurie bankai darbuotojams draudžia/draus pirkti kriptovaliutas. Koks Jūsų banko požiūris šiuo atveju?

Gabrielius Bilkštys, Mistertango verslo vystymo vadovas (komentaras specialiai Bankai.lt)

  1. Mistertango yra draugiškas kriptovaliutoms ir tą stengiamės akcentuoti savo klientams. Visgi, yra standartinės proceduros, susijusios su pinigų plovimo ir kitų nusikaltimų prevencija dėl kurių kliento pavedimai gali būti sustabdyti nuodugnesniam patikrinimui. Jei klientas įrodo, kad lėšas pervedinėja tarp savo sąskaitų, jokių nesklandumų neiškyla.
  2. Tokie pavedimai niekaip nėra išskiriami iš kitų, bet galioja standartinės minėtos pinigų plovimo ir kitų nusikaltimų prevencijos procedūros, kuomet klientas gali būti paprašytas įrodyti pinigų kilmę.
  3. Mistertango aktyviai orientuojasi į tokio tipo klientus. Jau dabar turime keletą kriptovaliutų keityklų, kurios visas, arba dalį savo FIAT operacijų atlieka per Mistertango. Pvz., Cex.io, Bitmarket.lt.
  4. Teigiamas. Pasikartosiu, Mistertango yra draugiškas kriptovaliutoms, o darbuotojai yra netgi skatinami jomis domėtis ir ieškoti spredimų, kurie būtų naudingi šios rinkos dalyviams. Pvz., mūsų verslo klientams teikiamoje įmokų surinkimo paslaugoje galimybė atsiskaityti kriptovaliutomis yra standartinė opcija, kuria, beje, naudojasi nemaža dalis jų klientų. Tiesa, reikia paminėti, kad tokiu būdų surinktos įmokos yra automatiškai konvertuojamos į eurus.Turime daug parnerių, kurių veikla tiesiogiai siejasi su kriptovaliutomis ir stipriai į šią rinką orientuojamės. Su savo partneriais iš Bitmarket galime pasiūlyti greitą ir patogų ICO surinktų lėšų išgryninimą, įmokų kriptovaliutomis surinkimą ir kitas su kriptovaliutomis susijusias paslaugas.


Andriaus Biceikos, Revolut Baltijos šalių vadovo komentaras (specialiai Bankai.lt)

Revolut naujausią komentarą į klausimus dar ruošia, tad pateikiame jų 2017 m. lapkričio mėn. mums pateiktą atsakymą:

Galimybę įsigyti kriptovaliutas savo vartotojams pristatysime dar iki šių metų pabaigos – tai neabejotinai yra viena iš labiausiai mūsų vartotojų laukiamų naujienų. Mechanizmas, kurį pristatysime, bus iš esmės revoliucinis, vertinant šiandieninę prieigą prie kriptovaliutų – norint jas įsigyti, tereikės atlikti kelis ekrano paspaudimus. Lietuvos bankas, išreikšdamas nuomonę dėl kriptovaliutų, pabrėžė, kad jei su jomis dirbančias institucijas reguliuoja kitas finansinis reguliatorius, tuomet tai yra jo darbas užtikrinti paslaugų skaidrumą. „Revolut“ šiuo metu yra prižiūrimas Didžiosios Britanijos Finansų rinkų priežiūros tarnybos (FCA), vieno iš griežčiausių ir inovatyviausių finansinių reguliatorių pasaulyje, todėl galime užtikrinti, kad šiuo atveju nuogastauti nėra reikalo.





Komentuoja Kazimieras Zaveckas, SEB banko Atitikties departamento vadovas (komentaras specialiai Bankai.lt)

Visų pirma norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos bankas (LB) praėjusių metų rudenį išsakė poziciją (https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-skelbia-pozicija-del-virtualiuju-valiutu), jog šalies veikiančios ir Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos turi aiškiai atriboti savo veiklą nuo virtualių valiutų ir neteikti su jomis susijusių paslaugų. Pagal LB poziciją, su virtualiosiomis valiutomis susijusia veikla ar paslaugomis yra virtualiųjų valiutų pirkimas, laikymas ar pardavimas, ICO vykdymas ar žetonų platinimas, galimybės atsiskaityti už prekes ar paslaugas virtualiąja valiuta sudarymas, operacijų virtualiosiomis valiutomis vykdymas, virtualiųjų valiutų keitimo veikla, investavimas į virtualiąsias valiutas. Valiutų kursai nuolat keičiasi tūkstančiais procentų, todėl tai yra itin rizikinga investicija. Tokios veiklos SEB bankas nevykdo. Taip pat bankas neatidaro sąskaitų kriptovaliutų keitykloms, o piniginius mokėjimus iš kriptovaliutų keityklų priima tik atlikęs papildomą tyrimą. Bankas, vykdydamas pinigų plovimo prevencijos reikalavimus, privalo vykdyti klientų operacijų stebėseną ir nustatyti galimai įtartinas operacijas. Tais atvejais, kai klientai vykdo operacijas su kriptovaliutomis, bankas norėdamas nustatyti, ar operacija nėra įtartina, kreipiasi į klientą, prašydamas pateikti papildomus duomenis – paaiškinimą apie lėšų kilmę, pagrindžiančius dokumentus. Jeigu klientas pateikia visą reikalingą informaciją – mokėjimas yra įvykdomas, tačiau jeigu klientas atsisakytų pateikti informaciją – bankas privalėtų stabdyti operaciją kaip keliančią įtarimus.

Dėl įmonių ir privačių banko klientų veiklos atliekančių operacijas kriptovaliutomis, kiekvieną tokį atvejį nagrinėtume individualiai ir priimtume sprendimą.


Šiaulių banko atitikties ir prevencijos departamento direktorius Vaidas Sasnauskas (komentaras specialiai Bankai.lt)

Bankų veikla yra labai griežtai reglamentuojama – ją reguliuoja Lietuvos bankas.

Pavyzdžiui, bet kuris bankas privalo laikytis griežtų pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, tai yra, užtikrinti, kad banko sistemomis keliaujantys pinigai nebuvo įgyti neteisėtai. Šiam tikslui bankuose veikia pinigų plovimo prevencijos programos – tikrinamos įtartinos operacijos.

Tuo metu kriptovaliutos Lietuvoje neturi aiškaus teisinio statuso. Jokie Lietuvos ir ES teisės aktai nereglamentuoja operacijų, susijusių su kriptovaliutomis. Nereglamentuojamos operacijos kelia riziką – tarp jų gali patekti ir neteisėtai įgytų lėšų, atsirasti pinigų plovimo veiksnių.

Bendrosiose banko paslaugų teikimo sąlygose numatyta, kad bankas turi teisę klientui nesuteikti paslaugos, jei jis prekiauja ar tarpininkauja prekyboje virtualiomis valiutomis. Konkretūs scenarijai, kaip elgiamės vienu ar kitu atveju, negali būti atskleisti – tai banko vidaus procedūros.


Vytautas Danta, „Swedbank“ Atitikties tarnybos vadovas (komentaras skirtas specialiai Bankai.lt)

„Swedbank“ įgyvendindamas pinigų plovimo prevencijos reikalavimus, naudoja daugiapakopę klientų ir jų atliekamų operacijų kontrolės sistemą. Tokiais atvejais, kuomet klientas gauna, įneša, grynina ar perveda kitiems asmenims lėšas, bankas gali paprašyti kliento pagrįsti lėšų kilmę dokumentais. Pavyzdžiui, pardavus kriptovaliutą klientas turi gebėti pagrįsti, kokia buvo lėšų kilmė perkant kriptovalioutą, paaiškinti, ar tai buvo vertės prieaugis, galbūt tas lėšas jam pervedė kiti asmenys. Visais atvejais bankas gali paprašyti ir sandorius pagrindžiančių dokumentų siekdamas įsitikinti, ar kliento pateikiama informacija yra teisinga. Jeigu bankas negauna paaiškinimų arba jie yra neišsamūs, bankas gali nevykdyti mokėjimų, spręsti dėl tolesnių santykių su klientu ir informuoti teisėsaugos institucijas.


Giedrė Masedonskaitė, “Luminor” pinigų plovimo prevencijos departamento vadovė (komentaras skirtas specialiai Bankai.lt):

Pastebime, kad paskutiniu metu mokėjimų, susijusių su kriptovaliutomis, skaičius auga. Prekybą kriptovaliutomis “Luminor” vertiname kaip ypatingai didelę riziką pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo atžvilgiu. Dėl šios priežasties tokiais atvejais atliekame sugriežtintą transakcijos ir kliento patikrą, prašome pateikti pinigų kilmės bei kitus reikalingus dokumentus – tokiu būdu siekiame tinkamai valdyti riziką. Klientui atsisakius pateikti banko prašomą informaciją, arba tais atvejais, kai jos nepakanka, kad būtų tinkamai suvaldyta rizika, negalime aptarnauti sandorio ar teikti klientui paslaugų.

Savo veikloje laikomės Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, Lietuvos banko rekomendacijų, bei kitų teisės aktų reikalavimų.

Taip pat Luminor grupė artimiausiu metu planuojam priimti sprendimus dėl darbuotojų prekybos kriptovaliutomis.


Meridian Trade bank komentaras (komentaras skirtas specialiai Bankai.lt):

Suprasdami šios temos svarbą rinkos dalyviams, pateikiame savo poziciją bei atsakymus į Jūsų atsiųstus klausimus:

  1. Taip, tokiu atveju kliento sąskaita būtų blokuota, o klientas būtų įspėtas dėl galimo dalykinių santykių nutraukimo.
  2. Klientas bus įspėtas, kad pasikartojus panašiam mokėjimui, dalykiniai santykiai bus nutraukti.
  3. Tokia veikla besiverčiančiai įmonei sąskaita nebūtų atidaryta, o paaiškėjus, kad esamas klientas pradėjo panašią veiklą, jo sąskaita būtų nedelsiant uždaryta, nepriklausimai nuo veiklos mąsto.
  4. Meridian Trade Banko Lietuvos filialas šiuo klausimu laikosi Lietuvos banko rekomendacijų. Filialo nuomone, prekyba kriptovaliutomis be kita ko yra glaudžiai susijusi su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Bankui tokia rizika yra nepriimtina ir jis imsis visų įmanomų priemonių minėtai rizikai vengti.


Vytautas Urbonas, Paysera komunikacijos vadovas (komentaras skirtas specialiai Bankai.lt)

Paysera nėra nusistačiusi prieš pačią „Blockchain“ („blokų grandinės“) technologiją. Atvirkščiai, manome, kad ji gali būti pritaikyta daugybėje sričių, tame tarpe ir finansų. Tačiau kriptovaliutos, paremtos šia technologija, dar papildomai pasižymi anonimiškumu ir būtent tai neleidžia užtikrinti pinigų plovimo prevencijos, kurios iš mūsų reikalauja įstatymai.

Vadovaudamasi Lietuvos banko išsakyta pozicija, kad finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti veikla susijusia su kriptovaliutomis, ir siekdama tinkamai užtikrinti pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus, Paysera yra nusprendusi neužsiimti veikla, susijusia su kriptovaliutomis, bei klientams per Paysera sistemą neleisti vykdyti mokėjimų, susijusių su kriptovaliutomis. Su šiomis sąlygomis Paysera klientai yra sutikę bendrojoje mokėjimo paslaugų sutartyje. Tad Paysera pastebėjusi asmenis, perkančius ar parduodančius kriptovaliutą, įspėja, kad tai pažeidžia bendrąją sutartį, kurią jie pasirašė tapdami Paysera klientais.

Pradžioje mes informuojame klientus, kad pirkti ar parduoti kriptovaliutą per Paysera sistemą yra neleistina ir jeigu klientas toliau tai darys, mes galime nutraukti esamus dalykinius santykius su klientu, o jo sąskaitą uždaryti.
Išskirtiniais atvejais, kuomet matome, kad tai nėra vienkartinis bandymas pirkti ar paduoti kriptovaliutą, o tai yra jo nuolatinė veikla, sąskaita gali būti blokuojama iš karto. Kiekvienu individualiu atveju yra atliekamas išsamus tyrimas ir priimamas sprendimas dėl tolimesnių dalykinių santykių.

Toks sprendimas, nebendradarbiauti su kriptovaliutų keityklomis ir nevykdyti mokėjimų susijusių su kriptovaliutomis, yra sietinas tik su stiprėjančiais reikalavimais kovoje su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu.


Ivars Feldmanis, Citadele grupės AML ekspertas:

Kriptovaliutos reklamuojamos kaip kažkas panašaus į grynuosius pinigus ar auksą, kurie leidžia sudaryti finansinius sandorius, pirkti ar parduoti prekes. Taip pat žiniasklaidoje galima rasti neįtikėtinų istorijų, kaip kriptovaliutos padėjo susikrauti turtus. Kaip papildomi privalumai pateikiami anonimiškumas, neriboti ir nemokami super greiti mokėjimai.

Tačiau iš kitos pusės trūksta atsakomybes reguliavimo srityje ( reguliuojančių institucijų), todėl kriptovaliutos gali būti naudojamos nusikalstamose veiklose, kai jas naudoja savo asmens tapatybę slepiantys asmenys, o investuotojai nėra apsaugomi nereguliuojamose kriptovaliutų finansų rinkose. Vadovaujantis pinigų plovimo prevencijos reikalavimais bankai privalo užtikrinti, kad klientų sąskaitomis bankuose necirkuliuotų neteisėtu būdu įgytos lėšos.

Mūsų banke sandorius su kriptovaliutomis laikome didelės rizikos veiksniu, todėl jie gali būti tiriami, tačiau galutiniai sprendimai dėl sąskaitų uždarymo grindžiami išsamesne analize. O bendradarbiauti su verslu, kuriame dalyvauja kriptovaliutos, galėsime tik po to kai bus sukurta bent jau ES mastu šias valiutas reguliuojanti sistema ir turėsime taisykles bei nuostatas, kurios padės apsaugoti privačius ir verslo klientus bei finansines institucijas.


Medicinos banko komentaras

pending


Lietuvos banko pozicija, specialiai Bankai.lt, dėl kriptovaliutų keityklos atidarymo teikiant tarpininkavimo paslaugas

Dėl prekybos virtualiomis valiutomis.

Prekyba virtualia valiuta yra nereglamentuojama ir neprižiūrima veikla. Prekyba virtualia valiuta traktuotina, kaip rizikinga, vyrauja dažni ir sunkiai prognozuojami virtualių valiutų vertės svyravimai, asmenų lėšos yra neapsaugotos, taip pat neretai pasitaiko ir lėšų praradimų dėl kibernetinių virtualių valiutų atakų (žemiau pateikiamos nuorodos į Lietuvos banko įspėjimus dėl virtualių valiutų ir kitą aktualią informaciją).

http://www.lb.lt/lt/naujienos/eba-siulo-galimus-reikalavimus-del-virtualiu-valiutu-reguliavimo-rezimo-ir-teikia-patarima-finansu-istaigoms-del-siu-valiutu-isigijimo-laikymo-ar-pardavimo

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, virtualių valiutų piniginės paslaugai licencija nereikalinga. Tačiau, jei Jūsų klientai jiems sukurtoje paskyroje laikytų eurus ar bet kokią kitą fiat valiutą, tokiam lėšų laikymui būtų reikalinga licencija; tokiu atveju būtų išleidžiami elektroniniai pinigai, o elektroninius pinigus leisti gali tik elektroninių pinigų ir kredito įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad finansines paslaugas teikiančioms įstaigoms (kaip pavyzdžiui elektroninių pinigų ar kredito įstaigoms) nerekomenduojama vykdyti veiklos, susijusios su virtualių valiutų prekyba. Šios veiklos privalo būti atskirtos, taip pat labai svarbu, kad klientai būtų neklaidinami dėl prižiūrimų ir neprižiūrimų veiklų teikimo, būtinas tinkamas ir nedviprasmiškas klientų informavimas apie teikiamas paslaugas.

Virtualių valiutų prekybos reguliavimo, mūsų žiniomis, artimiausiu metu Lietuvoje nėra numatoma. Tačiau reguliavimas (dalinis) numatomas pinigų plovimo prevencijos kontekste – šiuo metu yra nagrinėjami direktyvos pasiūlymai virtualių valiutų keitykloms taikyti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus (taikyti Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas).

Atsižvelgdama į rinkos dalyvių susidomėjimą šia sritimi, Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku planuoja įvertinti su virtualiomis valiutomis susijusio reguliavimo galimybes ir tikslingumą.


Lietuvos banko pozicija rekomendacija dėl virtualiųjų valiutų

Finansinės paslaugos turi būti aiškiai atskirtos nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis. Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba.

„Virtualiosios valiutos yra ypač rizikinga priemonė, o spekuliavimas jomis gali lemti reikšmingus pinigų praradimus. Todėl, siekiant apsaugoti finansų įstaigų klientus, mūsų šalyje teisėtai veikiančios ir Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos turi aiškiai atriboti savo veiklą nuo tokio pobūdžio priemonių. Jokiu būdu negalima kurti iliuzijos, kad virtualiosios valiutos yra prižiūrimos ar saugios“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Pagal patvirtintą poziciją, finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, neturėtų sudaryti sąlygų klientams atsiskaityti virtualiosiomis valiutomis jų išduotomis mokėjimo priemonėmis (pvz., debeto ar kredito kortelėmis ir pan.), nevykdyti jokių operacijų virtualiosiomis valiutomis, taip pat neužsiimti jų keitimo ar kita panašia veikla. Be to, komunikacijos priemonėse (interneto svetainėje, mobiliojoje aplikacijoje, platformoje, bankomate, kliento el. paskyroje ir pan.) neturėtų sieti savo paslaugų su virtualiosiomis valiutomis ir neturėtų kurti įspūdžio, kad tokios paslaugos yra prižiūrimos ir joms taikomi tokie patys apsaugos standartai kaip finansinėms paslaugoms.

Finansų rinkos dalyviai, kurie teiks finansines paslaugas klientams, platinantiems virtualiąją valiutą ar kitaip su ja susijusiems, turės užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Straipsnis pirmą kartą paskelbtas Bankai.lt

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.