Londono metalų birža – susipažinkime su metalų Ringu

Londono metalų birža yra bene didžiausia pasaulyje birža, kurioje prekiaujama spalvotųjų metalų, aliuminio, vario, švino, nikelio, alavo, cinko, molibdeno, kobalto kontraktais. Plieno kontraktais taip pat prekiaujama. 2015 m. duomenimis, per biržą buvo parduota 4 mlrd. tonų produkcijos už maždaug $12 trilijonų.

Prekybos aikštelė tikrai panaši į ringą, apsuptą raudonų krėslų.

Istorija

Londono metalų birža įkurta 1877 metais. Ji kilo iš Karališkosios biržos (Royal Exchange), įkurtos dar XVI amžiuje. Galima teigti, kad tarptautinė prekyba salose prasidėjo dar 43 mūsų eros metais, kai įsiveržę į šalį romėnai Kornvalio ir Velso variu ir alavu patenkindavo Romos ekonomikos poreikius.

Taip pat Londono metalų biržos kilmę galima sieti su Karališkosios biržos (Royal Exchange) Londone atidarymu 1571 m. Karalienės Elžbietos I laikais.

Pradžioje šioje biržoje brokeriai prekiavo metalais tarp vietinių rinkos dalyvių. Bet Britanijai, kaip imperijai, tapus didžiausia metalo eksportuotoja, į biržą įsitraukė ir likusios Europos rinkos dalyviai.

XIX a. pradžioje Karališkoje biržoje žaliavų prekiautojai pradėjo taip dominuoti, kad normali biržos veikla pradėjo strigti. Todėl dalis žaliavų brokerių atsiskyrė ir pradžioje įsikūrė netoliese esančioje kavinėje The Jerusalem Coffee House, off Cornhill. Būtent čia ir gimė Ringo tradicijos.

Brokeriai subirdavo ratu ant pjuvenų ir visi norintys prekiauti čia teikdavo savo siūlymus pirkti ar parduoti. Pramoninė revoliucija atnešė savo pokyčių. JK buvo labiausiai išsivysčiusi šalis pasaulyje. Brokeriai susidūrė su dideliu iššūkiu.

Pati šalis importavo didžiulius kiekius įvairių žaliavų, įvairiomis formomis. Tačiau, sakysim, rūda iš Čilės į Angliją laivais keliavo kelis mėnesius. Kaina per tą laiką gali ženkliai pasikeisti. Kaip nustatyti kainą šiandien žaliavai, kuri atvyks tik po kelių mėnesių? Neįvertinti laiko faktoriaus – vadinasi, prisiimti didelę riziką.

Technologijos padeda vystytis

Telegrafas ir garo turbinos atėjo į pagalbą treideriams. Dabar jie galėjo pakankamai tiksliai nustatyti žaliavų atvykimo laiką ir parduodavo fovardus – susitarimus pirkti ar parduoti sutarta kaina sutartu laiku ateityje. Kai Seuco kanalo dėka žaliavos iš Malaizijos atkeliaudavo per tris mėnesius, tiek pat laiko, kaip ir prekės iš Čilės, brokeriai pradėjo naudoti trijų mėnesiu fjūčerių kontraktus. Jie egzistuoja lig šiol.

Birža išaugo tiek, kad teko keltis į naujas, specialiai tam pritaikytas patalpas. Pirmosios buvo virš skrybėlių parduotuvės, Lombard Court’e. Kai biržos narių tapo virš 300, teko kraustytis į kitas, naujai pastatytas patalpas Whittington Avenue, kur birža išbuvo 98 metus.

Dar 14 metų birža, praleidusi Plantation House, Fenchurch Street, persikėlė į dabartines patalpas Leadenhall Street.

Iš vidaus

LME laikoma paskutine klasikine birža, kurioje sandoriai sudarinėjami balsu, šaukiant lotą, kainą ir pristatymo terminą. Net mobilųjį telefoną draudžiama naudoti. Su klientais bendraujama stacionariu telefonu.

Biržos brokeriai čia prekiauja metalų ateities sandoriais. Jų kaina, be jokios abejonės, priklauso nuo paklausos ir pristatymo termino. Kuo artimesnis pristatymo terminas, tuo aukštesnę kainą pirkėjui reikės sumokėti.

Be abejo, kaip ir kiekvienoje kompanijoje, taip ir šioje – ir ypač šioje – laikomasi griežto dress-kodo. Tiek vyrai, tiek moterys privalo dėvėti elegantiškus kostiumus ir atitinkamą apavą. Šortai, marškinėliai ir kitokie ‘formato laužymai’ griežtai uždrausti.

Tiesa, yra susirūpinusių balsų, kad Londono biržoje prekiaujama tik tuščiais pažadais. Atseit, čia niekas neprekiauja realiu metalu, tik pažadu pirkti parduoti kažkada ateityje ir dar reikia mokėti už tai premiją. Tačiau kaip įsivaizduoti turgų, kur tūkstančiai tonų metalų, tame tarpe auksas, platina, varis, atvežama iš, sakysim, Brazilijos ir perduodama, tarkim, Bolivijai? Matyt, kažkas kažko nesupranta…

---

Biržos šlovė

Per visą savo istoriją birža klestėjo. Augo apyvartos, atsirado naujų metalų kontraktai, daugėjo narių. Variu ir alavu biržoje prekiaujama nuo pat pradžių. Vario Grade-A kontraktais prekiaujama nuo 1986 m. birželio, o alavo to paties tipo kontraktais pradėta prekiauti 1989. birželį.

1920 m. oficialiai pradėta prekiauti švinu ir cinku, nors jais buvo prekiaujama ir anksčiau. Švino kontraktai išliko beveik nepakitę, o cinko kontraktai daug kartų keitėsi iki 1986 m. birželio.

„Primary” aliuminiu pradėta prekiauti 1978 m. gruodį, o šiandieniniai aukščiausios rūšies (high grade) kontraktai rinkoje pasirodė 1987 rugpjūtį. Nikelis rinkoje pasirodė 1979 m. balandžio mėn., aliuminio lydiniai – 1992 m. spalį.

Kontraktų naujovės

2000 metais pasirodė naujos rūšies kontraktai. Visų pirma tai LMEX – paremtas šešiais biržoje prekiaujamais primary metalais. Indekso tikslas leisti investuotojams prekiauti ne geležies metalų fjūčeriais ir jų opcionais be fizinio pristatymo, sandėliavimo bei papildomų mokesčių.

2006 m. gruodį atsirado vario, aliuminio ir cinko LMEminis kontraktai. Tai grynai finansiniai kontraktai, leidžiantys prekiauti likvidžiausiose pozicijose. 2008 m. Londono metalų biržoje atsirado geležies kontraktai. Pradėta prekiauti dvejais regioniniais plieno ruošiniais, o 2010 jie sujungti į vieną pasaulinį kontraktą.

2010 m. vasarį biržoje atsirado ir kobalto bei molibdeno kontraktai. 2012 m. gruodį Londono metalų biržą nusipirko Hong Kong Exchanges & Clearing Limited.

Daugia apie biržą galite susipažinti jos brošiūroje.

Šaltinis: Forbes, LME.