Mažų palūkanų laikotarpis ir jo poveikis pelningumui
Mažų palūkanų laikotarpis. Lietuvos bankas atliko Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Finansų įstaigos kaip didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai nurodė ilgai trunkančio mažų palūkanų laikotarpio galimą neigiamą poveikį pelningumui.
Pasak finansų sistemos dalyvių, rizikos dėl geopolitinės padėties Europos Rytuose galimas poveikis yra sumažėjęs, tačiau yra išaugusi kibernetinių nusikaltimų tikimybė.
„Nors Lietuvos finansų įstaigos nurodo, kad šiuo metu joms didžiausias iššūkis yra mažų palūkanų normų poveikis jų pelningumui, šią problemą bankų sektorius sprendžia sėkmingai. Lietuvoje bankai veikia pelningai ir 2016 m. pirmąjį ketvirtį net sugebėjo padidinti savo grynąsias palūkanų pajamas.
Prie to prisidėjo augantis paskolų portfelis, naujose paskolų sutartyse nustatoma EURIBOR palūkanų nulinė apatinė riba ir mažesnės palūkanos už indėlius“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Mažų palūkanų aplinka gali paveikti ir draudimo bendroves. Tiesioginę įtaką draudimo sektoriaus stabilumui galinčių daryti gyvybės draudimo produktų, garantuojančių palūkanas, dalis 2012–2015 m. mažėjo. Tačiau tebėra nemaža (daugiau kaip penktadalis visų 2015 m. pasirašytų gyvybės draudimo įmokų).
Apklausti finansų sistemos dalyviai didelę svarbą teikia ir kibernetinių nusikaltimų grėsmei. Finansų įstaigos šią riziką įvertino kaip vieną iš trijų labiausiai tikėtinų ir galinčių turėti neigiamo poveikio finansų sistemai.
Palyginti su kitomis finansų įstaigomis, bankai šią riziką įvertino kaip šiek tiek svarbesnę. Tačiau, palyginti su ankstesniu pusmečiu, rizikos tikimybė, anot respondentų, yra sumažėjusi. Finansų įstaigos mato geopolitinių grėsmių ir kituose regionuose.
Susijusios rizikos
Tarp neigiamai finansų sistemą paveikti galinčių įvykių finansų įstaigos minėjo galimą Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES (beveik penktadalis respondentų) ir migrantų krizės Europoje paūmėjimą (dešimtadalis atsakiusiųjų).
Kaip rizikas, kurios gali turėti neigiamo poveikio Lietuvos finansų sistemai, finansų įstaigos taip pat įvardijo rudenį vyksiančius Seimo rinkimus (7 % apklaustųjų) ir galimus reguliacinės aplinkos pokyčius (11 % apklausos dalyvių).
Per pusmetį sumenko finansų įstaigų nerimas tiek dėl įmonių, tiek dėl namų ūkių finansinės būklės pablogėjimo: finansų įstaigos mano, kad abiejų finansinė padėtis neturėtų blogėti.
Kaip ir prieš pusmetį, finansų sistemos dalyviai mano, kad netvarus kredito ir nekilnojamojo turto rinkos augimas yra mažai tikėtinas. Nuolatinių rizikų, susijusių su makroekonomine aplinka, finansų rinkos pokyčiais, kredito rizika ir pan., svarba Lietuvos finansų sistemai, finansų įstaigų nuomone, per pusmetį šiek tiek sumažėjo.
Rizikų apklausą Lietuvos bankas vykdo du kartus per metus. Šių apklausų metu siekiama išsiaiškinti finansų įstaigų požiūrį į šalies finansų sistemą ir galimus iššūkius tvariai jos raidai ateityje.
Šaltinis: Lietuvos bankas