Penktadienis, 29 kovo, 2024
Straipsniai

Mitai ir nutylėjimai apie elektromobilius

Nutylėjimai apie elektromobilius. Vienas labiausiai hipsterių mėgstamų mitų yra – „Elektrinis variklis yra labai efektyvus, kelis kartus efektyvesnis už įprastą vidaus degimo variklį, o jūsų seni kledarai tai ten visai neefektyvūs”. Principe taip, tik kai kas svarbaus yra nutylima. Viskas iš tiesų yra kiek kitaip. Straipsnio autorius Saulius Trunce maloniai sutiko pasidalinti Facebook tekstu.

Įsivaizduokit paprastą automobilį, kurio kuro bako anga per siaura, kad į ją būtų įmanoma įsipilti kuro dalinai jo neišlaisčius, kuro bakas skylėtas ir iš jo nuolat bėga kuras, kaip ir šlangelė iš bako į variklio skyrių, o benzinvežio vairuotojas, vežantis kurą į kolonėlę jį piktybiškai išlaisto, kaip dalis jos nugaruoja pačioje kolonėlėje. Tokia yra elektromobilio tikrojo efektyvumo panorama.

Vidutiniai elektros tinklų nuostoliai Europos Sąjungoje yra 6–7% (nuo 1,72% Liuxenburge iki 13 proc Vokietijoje). Krovimo stotelės AC/DC keitiklio efektyvumas yra apie 95 proc. Čia pabėga dar 5 proc. degalų.

Mitai ir nutylėjimai apie elektromobilius
Asociatyvus pav. iš interneto

Taigi, apie dešimtadalį visos elektros jau pametame net nepradėję „pilti”. Ličio jonų baterijos yra toks daiktas, kuris tiek kraunamas, tiek iškraunamas kaista, taip literaliai elektrą paleisdamas vėjais.

Viskas priklauso nuo to, kaip greitai mes norime įkrauti bateriją – kuo greičiau krauni/iškrauni, tuo didesni nuostoliai. Vidutiniškai paprastai kraunant bateriją, elektros energijos nuostoliai siekia apie 10-20 procentų, kraunant super greito krovimo stotelėse, šie skaičiai dvigubėja.

Tiek pat šiluma yra iššvaistoma važiuojant – lėtai linguojant miestu – sąlyginai nedaug, nuspaudus akceleratoriaus pedalą, arba išvažiavus į automagistralę – analogiškai greitam krovimui.

Kitaip tariant, vien ličio jonų baterijos krovimo/važiavimo metu išbarsto nuo 20 iki 70+ procentų elektros energijos. Ir tokie puikūs skaičiai yra tik kai ličio akumuliatorius yra visiškai naujas, su laiku, visi šitie rodikliai blogėja dar labiau.

Ne vien tik ratai

Pakeliui į elektrinį variklį yra dar masė visokių įrengimų, kaip pvz, eilinis įtampos keitiklis, kuris, vėlgi, suvalgo apie 5 procentus per jį pereinančios srovės ir tik tada ta elektra pasiekia „neįtikėtinai efektyvų elektrinį variklį”, kurio nuostoliai siekia 5-10 procentų.

Sudėkime. Nebe taip viskas jau gražu ir efektyvu bei taupu? Nieko, tai tik pradžia. Prie to paties, trumpai apie pirminius elektros šaltinius.

Tobulame hipsterio sapne jo Teslą krauna saulės baterijos ant jo lizinginės bakūžės stogo; o netobulame hipsterio pasaulyje, baterijos ant jo stogo veikia dieną, kai jis darbe, o mašiną jis krauną naktį iš kokios Elektrėnų šiluminės elektrinės, kurios pačios efektyvumas vargiai perkopia 50 proc. ir to pasekoje jo elektromobilio „efektyvumas” tampa maždaug toks, kad juo galėtų varžytis nebent su Moskvič kledaru.

Tas pats galioja ir hipsteriui Amerikoje, kur kritinė dalis elektros pagaminama deginant anglis ir kitokius tepalus.

Čia prieiname nuolatos kiauro kuro bako efektą. Nepaisant to, kad aukščiau išvardinti aspektai dažnai visą elektromobilio efektyvumą paverčia graudoku, elektromobilis tiesiog stovėdamas jūsų kieme pamažėle „lašina” elektrą lauk.

Idealiomis sąlygomis nedaug – tik kokį procentą per dieną, bet ne visada taip sėkmingai. Tarp Tesla automobilių turėtojų yra net prigijęs teminas „Vampire drain”.

Kai kuriems Tesla turėtojams per dieną taip tiesiog „nubėga” 12-13 procentų visos baterijos  – tiesiog šiaip, o patys Tesla tiems savininkams atsako, kad „viskas čia tvarkoje”.

Čia Lietuva, bro, čia šalta

Viskas tampa gerokai komplikuočiau realiomis sąlygomis, kai lauke ne laboratoriniai 20 laipsnių, o karšta arba šalta, tada pačios baterijos naudoja energiją savo paties šildymui, kas šaltą žiemą per kelias dienas gali išpleškinti jūsų elektromobilio bateriją tiesiog taip.

Na, kad jau prakalbome apie žiemą, tai reikia paminėti, kad spustelėjus šaltukui, statistinio elektromobilio nuvažiuojamas atstumas krenta maždaug dvigubai, o spustelėjus rimtam šalčiui ir dar labiau.

Tai vyksta dėl daugumos priežasčių. Pagrindinės yra dvi: Ličio jonų baterijos labai prastai „performina” prie žemų temperatūrų. Arba jos blogai performina, arba taškai jų pačių elektrą jų pačių šildymui.

Efektyvumas efektyvumui nelygu

Kitas aspektas savotiškai smagus. Smagus todėl, kad EV fan boy’ai labai mėgsta pabrėžti elektrinio variklio efektyvumą ir dar labiau pamiršta, kad automobilio su įprastu vidaus degimo varikliu pagrindinė neefektyvumo priežastis ta, kad daug energijos išeina šilumos pavidalu.

Būtent ta šiluma šildo mūsų automobilių salonus žiemą, ar vėsų vakarą, taip iš esmės keisdami variklio efektyvumo skaičiavimą, nes elektromobilyje jūs saloną šildys elektra, ir jos sunaudosite daug.

Ir nesvarbu kur ir kaip jūs važiuosite. Jeigu tik trumpą atstumą į darbą, tai elektrinis tenas pradės kaitint 3 kW galingumu, o kai jau salonas įšils ir teno sąnaudos pradės kristi, jūs jau būsite darbe.

Greitis – „batareikų” priešas

Užmiestyje jūsų nedraugas bus didelis važiavimo greitis, smarkiai vėsinantis kėbulą ir, tuo pačiu, saloną. Susiklosčius tam tikromis aplinkybėmis, vien salono šildymui galite išdeginti daugiau elektros, negu pačiam važiavimui. Tai tą, ką viršui priskaičiavote, padalinkite dar per pus.

Ir čia priėjome kertinį tašką, su kuriuo palyginus, viskas kas aukščiau parašyta yra visiškas nulis ir visiškai nesvarbu. Tai priežastis, dėl kurios elektromobilis yra viena labiausiai neekonomiškų transporto priemonių žemėje, ir savo neekonomiškumu gali varžytis nebent su šešialitriu Kadilak Karbauskade – tai beprotiškas mašinos nuvertėjimas.

Pakalbėkime apie kainą

Nėra pasaulyje labiau nuvertėjančių automobilių, negu elektromobiliai, kurie vidutiniškai per trejus metus praranda 70-80 procentų savo vertės.

Be abejo, ir tarp paprastų automobilių yra smarkiai nuvertėjančių (tikrai ne tiek kiek EV) tik skirtumas tas, kas EV kaina yra tris kartus didesnė, negu jo analogo su vidaus degimo varikliu.

Kitaip tariant, nusipirkę naują Nissan Leaf ir sumokėję už jį 30-40 tūkstančių eurų, po trijų metų vargu ar gausite smarkiai daugiau nei 10 tūkstančių eurų ir tas nuvertėjimas pragarišku greičiu risis ir toliau.

Mitai ir nutylėjimai apie elektromobilius
Asociatyvus pav. iš interneto

Viename skelbimų portale esu matęs pardavinėjamą Nissan Leaf automobilį su 22 000 kilometrų rida, kurio kaina nuo naujo kainos skyrėsi per lygiai tuos pačius 22 tūkstančius.

Kas reiškia nei daug nei mažai – tam žmogui to automobilio turėjimas kainavo vieną eurą vienam kilometrui be jokių ten elektros ir kitų sąnaudų.

Jam būtų buvę pigiau važinėtis pačiu brangiausiu Vilniaus taxi. Ir Leaf modelis ne išimtis. Tas pats galioja visiem elektromobiliams. Viename Jungtinių Valstijų Tesla turėtojų forume, turėtojas (pavadinkime jį Džeimsu) stebisi, kad jo prieš 28 mėnesius pirkta Tesla, už kurią jis sumokėjo $82,320, teverta $37,000 su 55 000 mylių rida.

Automobilis per du metus prarado apie 55% savo vertės, o nuvažiuoti 100 km jam kainavo maždaug 40 eurų. Ir kas iš to, kad elektros nedaug valgo.

***

Jam antrina Džonas, ir priduria, kad jo Toyota Highlander per 5 metus ir 100 000 mylių tenuvertėjo 11 000 dolerių. To priežastis yra riboto gyvenimo laiko ličio jonų akumuliatoriai, kurių tarnavimo laikas yra 7-8 metai, arba iki 200 000 kilometrų ridos max.

Tada jums reikės keisti visą ličio bateriją, kuri kainuos daugiau, nei visas jūsų automobilis. Ar mokėsite 7 000 eurų už akumuliatorių aštuonių metų senumo automobiliui, kuris vertas 3 000 eur (Leafai su 150 000 rida daugiau nekainuos), kai už 8 tūkstančius galite įsigyti daug naujesnį modelį su 70K rida?

Jei esate beprotis – mokėsite. Bet esate ne beprotis ir savo elektromobilį paprasčiausiai išmesite į autosąvartyną. Nusipirkti naują normalesnės komplektacijos Nissan elektromobilį ir paturėti jį kelis metus jums kainuos tiek pat, kiek paturėti geros komplektacijos BMW 530xd, ar betkokį kitą Mercedes, Lexus ar kitą prabangų automobilį.

Sakot, kad labai kitokia patirtis ir emocijos? Man, už tą kainą, su emocijom labiau asocijuojasi koks WRX STI, negu Puponauto klasės karutis, nesugebantis nuvažiuot iki Klaipėdos pavėjui.

Beje, trumpas elektromobilio tarnavimo laikas smarkiai kerta per daugelį jo ekologiškumo argumentų, nes jis tarnauja 3-5 kartus trumpiau, nei vykęs modelis su vidaus degimo varikliu, o automobilio gamybos tarša sudaro labai didelę visos automobilio pagaminamos taršos.

Apie tai yra ne vienas straipsnis ir nei vienas skaičiavimas atliktas. Kas norės – susiras.

Mušam iki galo

Ir, galiausiai, pabaigai, dar keli mitų paneigimai ir pastebėjimai, kuriuos labai mėgsta ignoruoti hipsteriai.

EV mylėtojai labai mėgsta kartoti apie ypač mažas išlaidas elektrai (kad tai nesvarbu, ir kad elektros kaina „nežaidžia” ir elektromobilis nebūtų ekonomiškas ne tik, kad jei elektrą vogtumėt iš kaimyno, bet net jeigu tas kaimynas jums primokėtų už tą elektrą analogiškai, įsitikinot perskaitę argumentus viršuje).

Bet šitie mylėtojai kažkaip pamiršta, kad jų elektra nėra apmokestinama akcizu, taip, kaip yra apmokestinamas benzinas ar dyzelinas. Na yra vieno cento akcizas už kilovatvalandę, bet tai tas pats, kas nulis.

Statistinis automobilis mieste šimtui kilometrų kelio susimoka apie 5 eurus šių mokesčių, Elektromobilio (Nissan Leaf) vairuotojas susimoka tik apie 15 centų.

Kitaip tariant elektromobilių vairuotojai nemokamai naudojasi kitų vairuotojų išlaikomais keliais. Jeigu pridėtumėt tą akcizą, kurį moka kiti, vien akcizas išaugintų elektromobilių sąnaudas maždaug penkis kartus.

Ir, tiesą pasakius, čia nevisai tinkamas skaičiavimas, nes elektromobiliai sveria maždaug perpus daugiau, nei jų analogai su vidaus degimo varikliais, ko pasekoje perpus labiau nudėvi kelius.

Ir paskutinė vinis

Kadangi prabilome apie svorius, tai negaliu nepaminėti dar vieno su svoriu susijusio aspekto. Elektromobilininkai labai mėgsta ūbauti apie negendančius elektromobilius, tik realybė tokia, kad dėl perpus didesnio svorio greičiau dėvisi tiek padangos, tiek pakaba, o ir visi įtampos keitikliai neamžini. Žodžiu, kaip bežiūrėsi, nesigauna ta ekonomija nors tu ką.

Mitai ir nutylėjimai apie elektromobilius
Asociatyvus pav. iš interneto

Dar vienas labai kvailas elektrohipsterių mėgstamas argumentas yra – „bet va pažiūrėk į vakarus, danijas ir norvegijas, ten va, vakarietiški žmonės elektromobilius kaip perka, ne kokie homosovietiniai mužikai”.

Elektromobilių bumas Norvegijoje ir Danijoje įvyko tik dėl to, kad vyriausybės ten beprotiškai dotavo/rėmė ir t.t. jų pardavimą. Norvegija nuėmė visus PVM’us, ir masę kitų mokesčių, ko pasekoje tai sudarė maždaug pusę visos automobilio kainos.

Danijoje apskritai nebuvo taikomas milžiniškas automobilio įsigijimo mokestis (nuo 180 proc. paprastam auto), ko pasekoje Leafą galėjai ten įsigyti su 70 proc. nuolaida.

***

Kai valstybė apmoka 2/3 pirkimo kainos, bepigu pirkt. Pirkčiau ir aš Teslą už Golfo kainą, arba Leafą už Note kainą. Todėl veide išsirėžia tokia keista šypsena skaitant lietuviškų EV promouterių kalbas apie 40 eur. arba kažkokias krovimo stoteles.

Na ką, rimtas aš heiteris? Ne heiteris aš. Tiesiog nemėgstu kliedesių ir nesąmonių, kurias transliuoja elektrolobistai ir hipsteriai.

Elektromobilio viena ir vienintelė praktinė vertė yra taršos židinių perkėlimas iš didmiesčių centrų į užmiestį. Lietuvoje didmiesčių ir taršos problemų nėra.

Jeigu kartais kažkokios ir kyla, tai tik dėl to, kad Kauno Žaliakalnyje pusė namų žiemą šildosi degindami ruberoidą ir dar dėl senų dyzelinių passatų su išpjautais katalizatoriais.

Ir šių bėdų Lietuvoje jokios krovimo stotelės neišspręs niekaip., kaip ir Karbauskis neišblaivins girto kaimo, vaikydamasis festivalininkus, mokančius po 50 eur. už bilietus ir 3 eurus už bokalą alaus, nes ne ten, ne taip ir ne tą daro.

Originalas paskelbtas čia.