Monetarinė politika. Pokalbis su centrinių bankų vadovais

Monetarinė politika yra šalių centrinių bankų veikla, kuria siekiama dviejų pagrindinių tikslų: stabilių kainų ir pilno užimtumo. Trumpai tariant, siekiama, kad šalies ekonomika būtų sveika ir tokia išliktų ilgą laiką. Tačiau būna taip, kad tą ekonomiką tenka gelbėti. Ką ir matome pastaruosius keliolika metų, t.y. matome taip vadinamą nuolaidžią monetarinę politiką.

Pigūs pinigai ekonomikai gerai. Ir tai gali vykti iki tol, kol infliacija nepradeda kelti grėsmės ekonomikai. Pinigų pasiūla (M2) tarsi ir sudaro tokias prielaidas, bet daug metų vykdytas kiekybinis palengvinimas infliacijos nesukėlė ir rizikų buvo nedaug. Dabartinę infliaciją sukėlė pandemijos sukeltos tiekimo grandinės sutrikimas ir vyriausybės asignavimai gelbėti piliečiams ir verslams.

Ir pasauliniai ekonomikai dar neatsigaunant nuo nesibaigiančios pandemijos, centriniai bankai pradėjo monetarinės politikos griežtinimą. Apie esamą ekonominę situaciją ir galimus politikos griežtinimo padarinius kalbiname centrinių bankų vadovus.

Andrew Bailey, Anglijos banko valdytojas

– Rinkos tikėjosi, kad 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Anglijos bankas pakels bazines palūkanų normas. Tačiau jūs to nepadarėte. Kodėl?

Monetarinė politika. Pokalbis su centrinių bankų vadovais
Šaltinis: Anglijos bankas

– Taip, palūkanų mes dar nepakėlėme. Nors ir matome, kad namų ūkių išlaidos auga, darbo rinka ir atlyginimai atsigauna, o šalies ekonomika grįžta į priešpandeminį lygį. Bet nedarbo lygis vis dar aukštas. O infliacijos lygis aukštesnis už targetą – 3.1%.  

– Ar kiekybinis palengvinimas galėjo paskatinti infliacijos tempą?

– Ne. Infliacija šoktelėjo daugelyje šalių Kiek atlaisvėjus pandeminiams suvaržymams, staigiai išaugo kai kurių prekių ir paslaugų paklausa, o pasiūla užstrigo. JK staiga pritrūko ir darbo jėgos. Plius prisidėjo energijos išteklių kainų kilimas. Šios priežastys išliks dar kurį laiką ir infliacinį spaudimą matysime dar ir kitais metais. Bet mes tikimės, kad po kurio laiko pasiūlos-paklausos balansas normalizuosis ir infliacija jau nebekils. Tai gali tęstis iki kitų metų vidurio.

Todėl mes palikome galiojančias bazines palūkanas ir kiekybinio palengvinimo apimtis. Bet turime priežasčių bazines palūkanas pakelti jau 2021 m. gruodžio 18 d. monetarinės politikos sprendime.

– Ačiū už komentarą.


source: tradingeconomics.com

Jeromy Powell, FED prezidentas

– 2021 m. lapkričio 3 d. FED Atviros rinkos operacijų komiteto sprendimas įeis į istoriją, nes juo nuspręsta mažinti kiekybinio palengvinimo tempus. Ar sunkus buvo šis sprendimas?

Monetarinė politika. Pokalbis su centrinių bankų vadovais
Šaltinis: FED

– Žinote, šį kartą tai nebuvo sunkus sprendimas. Mes ir toliau matome ekonomikos atsigavimą, ypač tų sektorių, kurie anksčiau labiausiai nukentėjo dėl pandemijos. Ir dabar yra palankios finansinės sąlygos sumažinti kiekybinį palengvinimą.

– Bet bazinių palūkanų nedidinimas leidžia suprasti, kad infliacinė grėsmė nėra tokia didelė?

– Taip, dabartinės infliacijos priežastys yra gerai žinomos ir jų esmė yra trumpalaikiškume. Tas „trumpalaikiškumas“ yra, žinoma, sąlyginis. Nes prekių ir paslaugų pasiūlos-paklausos balansui sugrįžti reikia mėnesių laiko. Bet tai vis tiek yra praeinantys dalykai. Tad mes dar palikome itin mažas bazines palūkanas ekonomikai skatinti, nes pandeminė grėsmė niekur nedingo. Ji truks ilgiau.

– Bet sumažinti obligacijų supirkimą vis dėlto pasiryžote?

– Mes [tapering’ui] jau seniai ruošėmės. Dabar manome tam esant geriausią laiką. Anksčiau ar vėliau, mums reikės su „prispausdintais“ pinigais kažkokiu būdu susitvarkyti. Tad, esant galimybėms, pradedam nuo jo sumažinimo. Jau nuo gruodžio vyriausybės obligacijų mes supirksime už 60 mlrd. USD, o hipotekinių obligacijų už 30 mlrd. USD kas mėnesį. Ir jei ekonominės sąlygos nepablogės, mažinsime kas mėnesį.

– Tai „butelio kakliuką“ kažkaip įveiksime?

– Taip, taip. Žemomis palūkanomis…

– Ačiū už poklabį.


source: tradingeconomics.com

Christine Lagarde, ECB prezidentė

– Gal būt, jūs vienintelė iš centrinių bankų vadovų, kuri itin drąsiai teigia, kad dabartinis infliacijos šuolis yra laikinas ir labai jaudintis nereikia. Tuo tarpu jūsų kolegos jau linkę griežtinti monetarinę politiką. Ar jūs vis dar laikotės tos pačios pozicijos?

Monetarinė politika. Pokalbis su centrinių bankų vadovais
Šaltinis: ECB

– Be jokių abejonių! Žinoma, infliacija monetarinės politikos formuotojams visada yra iššūkis. Ypač šiandien, kai turime infliaciją, aukštesnę už tikslinę. Bet mes pakeitėm monetarinės politikos strategiją. Ir tai leidžia mums būti daug lankstesniems bei į infliacijos iššūkius žiūrėti drąsiau. Ir šiandien žinant aiškias infliacijos priežastis, keisti monetarinės politikos 2021 m. spalio 28 d. mes dar neskubėjome.

Dabar svarbu palaikyti ekonomikos augimą ir pagelbėti verslams bei namų ūkiams. Infliacija aukšta išliks dar šiemet. Tačiau kitąmet ji sumažės bei neviršys simetriško 2% tikslo per likusį projekcijos laikotarpį.

– O jei infliacija išsilaikys aukšta visus 2022 metus?

– Mes turime platų monetarinės politikos instrumentų asortimentą. Nuolatos stebime rinkas ir bet kada pasiruošę imtis atitinkamų adekvačių priemonių tikslams pasiekti. Be to, galime pakeisti ir strategiją.

– Ačiū už komentarus.


source: tradingeconomics.com

Kiti centriniai bankai

2021 m. spalio mėnesį Kanados bankas nusprendė nutraukti savo kiekybinio skatinimo programą ir pereiti į reinvestavimo etapą, kurio metu jis pirks Kanados vyriausybės obligacijas tik tam, kad pakeistų besibaigiančias obligacijas. Tuo pačiu Centrinis bankas paliko galioti 0.25% vienos nakties palūkanų normą.


source: tradingeconomics.com

***

2021 m. spalį Japonijos bankas paliko nepakeistą pagrindinę trumpalaikę palūkanų normą – -0,1%, o 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumo tikslą išlaikė maždaug 0%. Infliacijos prognozės šiems metams nesikeičia – 0,9%. Banko vadovas Haruhiko Kuroda teigė, kad pastaruoju metu jenos kurso silpnumas yra „neabejotinai teigiamas“ Japonijos ekonomikai, ir išreiškė norą, kad valiutos judėjimas būtų stabilesnis ir atspindėtų ekonomikos fundamentiką.


source: tradingeconomics.com

***

2021 m. spalio 29 d. Kolumbijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą 50 bazinių punktų iki 2.5%, nustebindamas rinkas, kurios prognozavo 25 bazinių punktų palūkanų normos padidėjimą. Tai įvyko po 25 bazinių punktų palūkanų padidinimo per ankstesnį posėdį, kai centrinis bankas siekė suvaldyti infliaciją, kuri gerokai viršija tikslą. Rugsėjo mėn. metinė infliacija pakilo 4,51%.


source: tradingeconomics.com

***

Zimbabvės Rezervų bankas 2021 m. spalio 28 d. monetarinės politikos sprendimu padidino vienos nakties paskolų palūkanų normą 200 bazinių punktų iki 60% nuo 40%. Tai pirmasis palūkanų pakėlimas nuo 2020 m. gegužės mėn., o skolinimosi išlaidos yra didžiausios nuo 2019 m. spalio mėn. Politikos formuotojai išreiškė susirūpinimą dėl pastaruoju metu padidėjusios infliacijos – nuo 51.55% 2021 m. rugsėjį iki 54.49 % 2021 m. spalio mėn.


source: tradingeconomics.com

***

Egipto Centrinis bankas 2021 m. spalio 28 d. paliko nepakeistą pagrindinę vienadienių indėlių palūkanų normą – 8,25 %, siekiant 2022 m. IV ketvirčio vidutinės 7% (± 2 procentinių punktų) infliacijos tikslo. Metinė bendroji infliacija 2021 m. rugsėjį padidėjo iki 6.6%. Vienos nakties skolinimo norma taip pat buvo palikta 9.25%, o diskonto norma – 8.75%.


source: tradingeconomics.com

***

Australijos Rezervų bankas per lapkričio mėn. susitikimą atsisakė 0.1% 2024 m. balandžio mėn. vyriausybės obligacijų pajamingumo tikslo. Politikos formuotojai nepakeitė grynųjų pinigų palūkanų normos 0.1% bei 4 mlrd. Australijos dolerių per savaitę obligacijų supirkimo programos bent iki 2022 m. vasario vidurio.


source: tradingeconomics.com

***

Norvegijos Centrinis bankas Norges bank per 2021 m. lapkričio mėn. posėdį paliko 0.25% orientacinę palūkanų normą ir pakartojo, kad gruodį palūkanų norma gali būti padidinta. Pagrindinė infliacija nesiekia tikslo, tačiau tikėtina, kad dėl padidėjusio ekonominio aktyvumo ir didėjančių atlyginimų pagrindinė infliacija sieks 2%. Žvelgiant į ateitį, politikos palūkanų normos prognozė yra, kad ateinančiais metais palūkanų norma palaipsniui didės iki 1 proc.


source: tradingeconomics.com

Be abejo, interviu yra sugalvoti ekspromtu. Nors Centrinių bankų vadovai ir neatsakinėjo į mūsų klausimų, jų pasisakymai yra daugiau mažiau tikri.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: