Nafta

Nafta

Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasti naftos gavybos pėdsakai, kurių amžius siekė 4000–6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras.

Senovės Egipte nafta naudota mumijų balzamavime, Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską.

Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui Senovės Graikijoje.

Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai lenkų mokslininkas Ignacy Lukasiewicz išgavo žibalą iš žalios naftos.

Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. Vėliau buvo atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose.

Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis. Vėliau daugiau pradėta naudoti naftą. Dabar net 90 % transportui reikalingos energijos išgaunama iš naftos.

Naftos rinka gali būti labai paini tiek profesionaliam, tiek pradedančiam investuotojui. Didelis kainų svyravimas pasitaiko beveik kasdien.

Šis straipsnis suteiks informacijos, kas turi įtakos naftos rinkai ir į ką reikia atkreipti dėmesį prieš investuojant.



Paklausa

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir Tarptautinės energetikos agentūros įvertino dabartinę naftos paklausą pasaulinėje rinkoje.

Lyginant su 2010m. duomenimis 2011m. naftos paklausa išaugo 0.7 mln. barelių per dieną (nuo 88.3 iki 89 mln. barelių per dieną), o 2012 metams prognozuojamas 1.3 mln. barelių per dieną augimas (iki 90.3 mln. barelių per dieną).

Tačiau prognozė gali smarkiai kisti dėl besitęsiančios euro zonos krizės ir nestabilios ES ekonominės padėties.

Maždaug ketvirtadalis suvartojamos naftos pasaulyje yra suvartojama kylančios ekonomikos šalyse. Tose šalyse vyriausybė dažniausia teikia kuro subsidijas, tačiau jos ne visada yra naudingos šalies ekonomikai.

Subsidijomis valstybė skatina naftos vartojimą, bet taip pat gali priversti naftos prekeivius prekiauti nuostolingai. Kaip, pavyzdžiui, panaikinant subsidijas, gali leisti šaliai padidinti naftos suvartojimą, taip padidinant pasiūlą ir mažinti kainas.

Bet, panaikinus subsidijas gali sumažėti prabangos prekių gamyba, kurių pagaminimui reikalinga nafta, nes išaugus naftos kainai, perdirbimo įmonės yra skatinamos gaminti būtinąja produkciją, tokią kaip dyzelinas ir benzinas.

Tiekimas

2011 m. tiekėjai pagamino maždaug 90 mln. barelių naftos per dieną. Daugiausia naftos pasaulyje išgaunama Artimuosiuose Rytuose (net 30.68 mln. barelių per dieną), šiame regione daugiausia naftos išgauna Saudo Arabija ir Libija.

Tačiau neplanuoti sutrikimai Šiaurės jūros regione ir neramumai Artimuosiuose rytuose, sumažino naftos išgavimo kiekio augimą 2011 m., todėl yra planuojamas išgavimo prieaugis 2012m.

OPEC narių naftos išgavimo prieaugis per 2011 m. buvo didžiausias per paskutinius trejus metus, jis išaugo 620 tūkst. Barelių per dieną. Bet OPEC ministrai, gruodžio 14d. Vienoje vykusiame susirinkime, nusprendė išgavimo kiekį sumažinti iki 30.2 mln.

Barelių per dieną, nes yra tikimasi išgavimo padidėjimo iš šalių nepriklausančių OPEC.
Stebint rinkos paklausą ir ekonominę situaciją, naftos išgavimo kiekiai turėtų augti ir toliau. Iki 2016m. naftos išgavimo kiekis turėtu padidėti 7.8 mln. Barelių per dieną, jis turėtų siekti 101.5 mln. Barelių per dieną.

Kaina

Naftos ateities sandorių rinkos susidūrė su spaudimu lapkritį ir gruodžio pradžioje:  sparčiai auganti ekonominės krizės grėsmė vienoje ir geopolitiniai neramumai kitoje rankoje.

Padidėją Euro zonos finansiniai neramumai sukrėtė visą pasaulio ekonomiką ir sumažino naftos paklausą. Tuo pačiu metu, galimos ES žaliavinės naftos importo iš Irano draudimas kelia nerimą dėl alternatyvių išteklių tiekimo.

“Brent” ir WTI ateities sandorių kainos paskutinę praeitų metų prekybos dieną buvo maždaug 226.83 Lt /Barelis ir 256.37 Lt/Barelis.

Naftos kaina labai svyruoja ir yra labai priklausoma tiek nuo ekonominių, tiek nuo politinių pasaulio veiksnių. Pastaraisiais metais kainos svyravimui daug įtakos turėjo JAV kariniai veiksmai Artimosiose Rytuose, Rusijos politinė ir ekonominė būklė, OPEC sprendimai.

Spekuliacija

Be pasiūlos ir paklausos veiksnų, kitas svertas naftos kainai yra investuotojų ir spekuliantų ateities sandorių sudarymas.

Daugelis didelių institucinių investuotojų dabar dalyvauja naftos rinkose, pavyzdžiui, pensijų ir investicinių draudimų fondai, turi portfelius susijusius su ilgalaikėmis investicijomis į naftos rinką.

Kiti, įskaitant Wall Street spekuliantus, prekiauja naftos ateities sandoriais, kuriuos sudaro trumpam laikotarpiui, kad gautų greitą pelną. Kai kurie stebėtojai, didelį naftos kainų svyravimą, aiškina kaip tokio investavimo pasekmę, o kiti tiki, kad jo įtaka yra minimali.

Investavimo galimybės

Nepriklausomai nuo pagrindinių priežasčių, dėl naftos kainų pokyčių, investuotojai, kurie nori pasinaudoti energijos kainų svyravimais, turi nemažai galimybių. Vienas paprasčiausių būdų paprastam žmogui investuoti į naftą – pirkti naftos gamybos ir perdirbimo kompanijų akcijas.

Investuotojai gali daryti daugiau tiesioginio poveikio naftos kainoms per naftos ETF, kur paprastai investuojama į naftos ateities sandorius, o ne energijos išteklius.

Kadangi naftos kainos daugiausiai nukreiptos į vertybinių popierių biržos grąžą ar JAV dolerio kryptį, todėl investavimas šiuo būdu gali pasitarnauti kaip portfelio apsauga arba diversifikatorius.

Investuotojai turi didelį ETF pasirinkimą, pavyzdžiui, vienos rūšies prekių ETF (pvz., tik naftos) arba kelių prekių ETF, kur bus padengti įvairųs energetikos produktai (naftos, gamtinių dujų, benzino ir mazuto ).

Naftos rinka tikrai suteikia didžiulę pasirinkimo laisvę investuotojams.


Techninė analizė





Facebook Komentarai
Patinka turinys? Palaikykite turinio kokybę Apie Investavimą Paprastai Patreon!

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: