Kaip uždirbti investuojant? Obligacijos 2. 26 dalis
Kas obligacijas daro obligacijomis? Obligacijos yra didžiausia vertybinių popierių rinka, investuotojams suteikianti neribotas galimybes. Dauguma investuotojų gerai susipažinę su obligacijų rinka, tačiau net geriausiems ekspertams sudėtinga eiti koja kojon su naujienomis rinkoje.
Pirmame straipsnyje apie obligacijas buvo aprašytos obligacijų charakteristikos. Šiame straipsnyje bus aprašoma, kaip obligacijos gali padėti pasiekti investicinių tikslų.
Obligacija yra paskola, kurią pirkėjas suteikia obligacijų leidėjui. Vyriausybės, korporacijos, savivaldybės leidžia obligacijas, kai joms reikia papildomo kapitalo. Investuotojas, perkantis obligacijas, tuos pinigus paskolina. Kaip ir už bet kurią kitą paskolą, taip ir už obligacijų turėjimą mokamos palūkanos. Obligacijos palūkanas (kuponą) moka periodiškai, o pabaigoje jas visiškai išperka už nominalą.
Pavyzdžiui, korporacija nori statyti naują fabriką už $1 mln. Ir nusprendė statybą finansuoti skolintomis lėšomis. Ji nusprendė išleisti 1 000 obligacijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra $1 000. Korporacija, kuri dabar yra obligacijų leidėja, turi už obligacijas mokėti palūkanas (kuponą). Ir tokias palūkanas, kurios būtų konkurenciškos panašioms kitiems vertybiniams popoeriams, tačiau tuo pačiu patrauklios investuotojams.
Korporacija išplatina 5 metų trukmės 5% kasmetinio kupono obligacijas. Tai reiškia, kad kasmet investuotojas gaus $50 nuo kiekvienos obligacijos, o po penkių metų gaus $1 005 – kuponas plius išpirkimas.
Obligacijos pelningumas
Obligacijos kaina ir pelningumas nustatomas antrinėje rinkoje (Baltijos šalių skolos vertybinių popierių birža yra čia.) Be abejo, jos turi turėti kainą pirkimui ir pardavimui. Ir obligacijų pajamingumas parodo realią kasmetinę grąžą, kurią investuotojas gaus, obligacijas išlaikęs iki išpirkimo.
Obligacijų pajamingumas (YTM – pajamingumas iki išpirkimo) apskaičiuojamas remiantis obligacijų kaina ir jos kuponu. Obligacijų kaina visada juda priešinga pajamingumui kryptimi. Labai svarbu suprasti šią svarbiausią obligacijų rinkos funkciją: obligacijų kaina atspindi pajamų dydį, gaunamą iš reguliariai mokamo kupono.
Kai vyraujančios palūkanų normos rinkoje sumažėja – ypač kai sumažėja VVP normos – anksčiau išleistos obligacijos tampa vertingesnės, nes jos buvo išleistos su aukštesniu kuponu. Todėl investuotojas, turintis anksčiau išleistų obligacijų, parduodamas antrinėje rinkoje gali pareikalauti „premijos“, nes jo obligacijų pajamingumas (YTM) yra didesnis už to pačio laikotarpio naujai išleistų obligacijų pajamingumą.
Iš kitos pusės, kai vyraujančios palūkanų normos rinkoje padidėja, senesnės obligacijos antrinėje rinkoje pardavinėjamos su „nuolaida“, nes turi daug mažesnį pajamingumą.
Pav. Nr.1
Kas yra obligacijos kaina?
Baltijos skolos VP antrinėje rinkoje obligacijų kainos parodytos „normaliai“. Jei kainuoja 101 Lt, tai ir bus parašyta 101 Lt. JAV obligacijų kaina pateikia kiek kitaip. Užsienio obligacijų kaina gali būti nurodyta procentine išraiška nuo nominalo. Pavyzdžiui:
Nominalas – $1,000; Kaina – 100; Reali – $1,000.
Nominalas – $1,000; Kaina – 102; Reali – $1,020.
Nominalas – $1,000; Kaina – 97; Reali – $970.
Nominalas – $5,000; Kaina – 99; Reali – $4,950.
Trumpuoju laikotarpiu krentančios palūkanų normos gali išpūsti obligacijų kainą portfelyje, o kylančios palūkanų normos, priešingai, sumažins obligacijų vertę. Tačiau ilguoju laikotarpiu kylančios palūkanų normos gali padidinti obligacijų portfelio grąžą, jei pinigai už išpirktas obligacijas perinvestuojami į obligacijas su didesniu pajamingumu.
Ir atvirkščiai, krentant palūkanų normoms, išpirktų obligacijų pinigai perinvestuojami į naujas obligacijas su mažesniu pajamingumu.
Obligacijų rizika: kas yra Finansinė Trukmė? (What Is Duration?)
Jau žinome svarbią obligacijos savybę, kad kaina ir pajamingumas juda priešingomis kryptimis. Kitas svarbus dalykas yra nustatyti, kiek pasikeis obligacijos kaina, kai pasikeis palūkanų norma. Apskaičiuoti obligacijos kainos jautrumą palūkanų normų kitimui, naudojamas finansinės trukmės rodiklis, skaičiuojamas kaip ir išpirkimo laikotarpis – metais. Ji priklauso nuo kupono dydžio ir nominalo vertės.
Finansinė trukmė yra dabartinės obligacijų pinigų srauto vertės svertinis vidurkis, kuris įskaičiuoja visus būsimus kupono mokėjimus įskaitant ir obligacijų išpirkimą ateityje.
Pav. Nr.2
Pavyzdžiui, obligacijos A nominalas yra 1 000, kuponas 4%, išpirkimas 10 metų; obligacijos B nominalas yra 1 000, kuponas 8%, išpirkimas 10 metų. Rinkos palūkanų norma yra 8%. Tai obligacijos A finansinė trukmė bus 8,12 metų, o obligacijos B finansinė trukmė bus 7,25 metai.
Kitais žodžiais, finansinė trukmė parodo kiek procentų obligacijos kaina sumažės/padidės jei palūkanų norma padidės/sumažės 1%. Obligacijos A kaina padidės 8,12%, o obligacijos B kaina pakils 7,25%, jei palūkanos sumažės 1%. Nulinio kupono obligacijos finansinė trukmė lygi išpirkimo laikotarpiui. Todėl ir kaina svyruoja labiau, pasikeitus palūkanoms. Tai investuotojams patrauklu pasirinkti nulinio kupono obligacijas, kai palūkanos krenta.
Šitas finansinė trukmės (duration) skaičiavimas turi prasmę įvertinat obligacijų portfelyje riziką. Ja galima sugretinti skirtingo laikotarpio, skirtingo kupono, skirtingo išpirkimo laikotarpio obligacijas portfelyje. Taip pat galima skaičiuoti ir viso obligacijų portfelio finansinė trukmę, remiantis kiekvienos obligacijos trukme.
Ryšys tarp obligacijos kainos ir pajamingumo
Naujos obligacijos kaina lygi jos nominaliai vertei. Tačiau prekiaujant obligacijomis antrinėje rinkoje, kaina kinta priklausomai nuo įvairių išorinių veiksnių. Obligacijos kaina keičiasi į priešingą pusę nei palūkanų norma ar infliacijos dydis. Obligacijų kaina turi atvirkštinį santykį su pajamingumu. Kylant obligacijos kainai, krenta pajamingumas ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, obligacijos A kuponas yra 8%, o obligacijos B kuponas yra 10%. Kaip pasikeis obligacijos kaina, jei rinkos palūkanos bus 6%, 8%, 10%. Abiejų obligacijų nominalas yra 1 000.
Rinkos palūkanos | Obligacija A | Obligacija B |
6% | 1 275,3 | 1 550,6 |
8% | 1 000 | 1 125,16 |
10% | 811,46 | 1 000 |
*Rinkos palūkanomis dažniausiai laikomos nerizikingo aktyvo (etalonu yra laikomos JAV ir Vokietijos vyriausybių obligacijos) palūkanos.
Pav. Nr.3
Obligacijų vaidmuo portfelyje
Obligacijos masiškai pradėtos leisti ir jų rinka susiformavo XX a. Pradžioje. Nuo to lako investuotojai perka obligacijas dėl šių priežasčių:
- Kapitalo išsaugojimas,
- Pajamų diversifikavimas,
- Kaip potencialas apsisaugoti nuo ekonominio silpnumo ar defliacijos.
1970-80 m. obligacijų rinkai dar labiau išsivysčius, jos naudojamos ir spekuliaciniais tikslais.
Kapitalo išsaugojimas. Išpirkimo momentu už obligacijos investuotojui sumokama visa kaina. Tai patrauklu investuotojui norinčiam saugiai laikyti pinigus tam tikrą laikotarpį, kai jam jų prireiks. Be to, už obligacijas mokamos palūkanos. Tai dažniausiai investuotojas gauna daugiau nei investavo. Obligacijų palūkanos dažnai būna didesnės už trumpalaikių indėlių palūkanas.
Pajamos. Dauguma obligacijų investuotojams duoda „stabilias“ pajamas. Obligacijos prospekte nustatytu periodiškumu investuotojams mokamas obligacijos kuponas. Dažnai tai būna prospekte fiksuotas dydis. Panašiai mokamas dividendas akcininkams. Tik korporacinių obligacijų kuponas dažnai būna didesnis už tos pačios kompanijos akcijų dividendinį pajamingumą. Dividendas nebūtinai mokamas, kuponas mokamas visada, jei tik jis numatytas. Obligacijų turėtojai gali tiksliai apskaičiuoti savo būsimas pajamas.
Kapitalo pasikeitimai. Antrinėje rinkoje prekiaujant, o taip pat ir dėl kitų priežasčių, obligacijos kaina kinta. Jei obligacijos išlaikomos iki išpirkimo, tai kainos svyravimai investuotojui neturi jokio reikšmės.
Tačiau parduodant obligacijas iki išpirkimo kai jų kaina yra didesnė už nominalą, tai galima gauti naudos dar ir iš kapitalo prieaugio. Tokia investavimo į obligacijas strategija, kai išnaudojama visa obligacijų galima grąža, plačiai taikoma jau virš 40 metų.
Diversifikavimas. Obligacijų įtraukimas į portfelį padeda į diversifikuoti. Daugelis investuotojų į portfelius įtraukia įvairių turto klasių (akcijų, obligacijų, ateities sandorių, alternatyvių investicijų), sumažindami riziką.
Kaip potencialas apsisaugoti nuo ekonominio silpnumo ar defliacijos. Kuponinės obligacijos moka pastovius kuponus. Ir kai ekonomika lėtėja ar yra recesijoje, sumažėja infliacija, mažėja aktyvų kainos, žinomas ir fiksuotas kuponas tampa labai patrauklus. Tokiu metu kyla ir obligacijų kainos. Recesijos ir defliacijos metu, obligacijų turėtojai gali įsigyti daugiau prekių ir paslaugų, nei kiti vartotojai.