Obligacijos prieš indėlius

Lietuvos komerciniuose bankuose yra susikaupęs didžiulis kiekis įvairių indėlių. Apie tai buvo rašyta daug kartų. Skaičiuojama, kad indėlių suma siekia 26-40 mlrd. Lt. Įvertinant tokią pinigų masę, palyginkime su Lietuvos respublikos biudžetu, kuris yra apie 18 mlrd. Lt.

Indėlių palūkanas nesiekia nė 1%, o vidutinė metinė infliacija liepą sudarė 2,3%. Vadinasi, indėliuose esančių pinigų perkamoji galia mažėja.

Kada padidės indėlių palūkanos, niekas nežino. Kol kas bankai nepajėgūs padidinti indėlių palūkanų. Priežastis labai paprasta. Indėlių bankai turi daugiau negu išdalintų paskolų.

Jei paskolų ir indėlių santykis būtų lygus 1, tai reikštų, kad indėlių suma lygi paskolų sumai. Dabar bankuose šis koeficientas svyruoja nuo 0.72 iki 0.86.




Toks koeficientas yra jau kelis metus ir nekinta indėlininkų naudai. Prieš krizę koeficientas buvo virš 1. Tik Swedbanke šis koeficientas dabar yra 1.11. Todėl bankas galėtų pasiūlyti didesnes indėlių palūkanas.

Tad klausimas ką daryti, kad pinigai, laikomi bankuose, nenuvertėtų labai aktualus. Aktualumą stiprina ir nauja „LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO“ redakcija. Joje sakoma, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pirktų ne nuosavybės vertybinių popierių ir sudarytų indėlių sutarčių palūkanos per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) viršijančios 10 000 litų bus apmokestinamos.

Paruoštų receptų indėliams nuo nuvertėjimo gelbėti nėra. Tačiau galimybių čia yra labai daug. Galima pinigus investuoti į listinguojamų kompanijų akcijas arba listinguojamų investicinių fondų vienetus (ETF).

Tačiau šie instrumentai yra vadinami aukštos rizikos instrumentais. Ne kiekvienas indėlininkas norės rizikuoti.

Yra mažiau rizikingų instrumentų. Tai Vyriausybės vertybiniai popieriai arba obligacijos (VVP). Vyriausybės obligacijos finansų rinkose vis dar yra laikomi nerizikingos investicijos etalonu – kitokios tokios nėra.

Turime omenyje tas vyriausybių obligacijas, kurios turi aukščiausius kredito reitingo įvertinimus, bent jau investicinius. Paskutinį kartą Lietuvos kredito reitingą pateikė „Fitch Ratings“.

Ilgalaikėms paskoloms nacionaline valiuta suteiktas A- (Aukštesnis investicinis reitingas) reitingas ir pakeltas nuo BBB+ (Žemesnis investicinis reitingas).

Šiuo metu tokių vyriausybių obligacijų kainos krenta. Vadinasi, auga jų pajamingumas. Štai JAV vyriausybės 10-ties metų trukmės VVP pajamingumas prieš metus buvo apie 1.6%.

Šių metų rugpjūčio pabaigoje jis siekė apie 2.8% ir kyla. Jei prieš metus obligacijų pajamingumas neviršijo infliacijos, tai šiandien infliacija yra mažesnė, tai ir obligacijos investuotojams turėtų būti patrauklesnės.

Bet jos pardavinėjamos ir todėl kyla pajamingumas. Kodėl gi neiti prieš rinką? Taip siūlo daryti ir daugelis sėkmingų investuotojų. Tačiau neskubėkime daryti, kaip kiti sako. Pasižiūrėkime.

Lietuvos Respublikos VVP rinka yra pakankamai nelikvidi. Todėl ir pokyčiai čia pastebimi ne taip greitai. Lietuvos banko skaičiuojamas vidutinis svertinis VVP pelningumas nerodo didelio obligacijų kritimo.

Obligacijų pajamingumas užfiksuotas tik nuo šių metų birželio mėnesio. Tuo tarpu JAV obligacijų pajamingumas kyla daugiau nei metus, o nuo šių metų gegužės mėn. užfiksuotas kilimo paspartėjimas.Obligacijos prieš indėlius

Skaičiuojant pagal indeksą, lietuviškų obligacijų dar neapsimoka pirkti. Tačiau dešimtiems metų trukmės obligacijų pelningumas yra patrauklus. Atėmus infliaciją, grynasis tokių obligacijų pajamingumas yra 1,15-1,35%.

Palyginus su dabartiniais bankų indėliais litais metams, kurių grynasis pelningumas dabar yra nuo -2,0% iki -0,8%, investavimas į ilgalaikius VVP yra patrauklus. Tiesa, pelningumas labai mažas, tačiau ir rizika minimali ir daryti nieko nereikia.

Finansų konsultantas Jums gali pasakyti, kad laikydami ilgalaikes obligacijas iki išpirkimo, Jūs nepasinaudosite kitomis rinkos teikiamomis galimybėmis.

Sakysim, jei obligacijų palūkanos vis dar augs, tai ateis momentas, kai trumpalaikių obligacijų 2-5 m. trukmės obligacijos pasieks tą patį grynąjį pelningumą, kaip ir 10 metų trukmės obligacijų. Trumpalaikės obligacijos pasidaro patrauklesnės už to pačio pajamingumo ilgalaikes obligacijas.

Ir štai čia reikia prisiminti vieną gerą investavimo taisyklę. Negalima dėti kiaušinių į vieną krepšį. Tai tinka ir obligacijoms. Jei investuojate tik į obligacijas, tai Jūs privalote turėti ne vienos kokios nors vienos emisijos obligacijas, o visą obligacijų portfelį.

Vadinasi, Jei turite 10 metų trukmės obligacijas, tai portfelyje turi būti ir trumpalaikės obligacijos, iždo vekseliai, korporatyvinės obligacijos, kitų šalių valstybių obligacijos ir panašiai. Rizika ir čia reikia išskaidyti.

Ir dar vienas dalykas. Jei rekomenduojama akcijų kainą vidurkinti jai kylant (pirkti periodiškai, kai akcijų kaina kyla), tai obligacijų kainos vidurkinimas daromas joms krentant.

Juk už obligacijas išpirkimo momentu gausime žinomą fiksuotą dydį plius kasmetinį kuponą. Tai siekiant uždirbti daugiau, reikia pirkti kai obligacijos krenta. Obligacijų portfelyje pajamingumas palaipsniui augtų.

Ir mes manome, kad pradėti pirkti obligacijas yra pats tinkamiausias metas. Nes tokia yra fiksuoto pajamingumo instrumentų savybė. Mes esame įpratę, kad reikia pirkti instrumentus, kurių kaina ateityje kils.

Su obligacijomis viskas atvirkščiai. Tik reikia išpildyti pagrindinę sąlygą – išlaikyti obligacijas iki jų išpirkimo (pageidautina).

Pasisakyti prieš indėlius norisi ir dėl istorijos Kipre. Valdžia nepagailėjo indėlininkų pinigų ir juos paprasčiausiai pasiėmė. Taip buvo visiškai sugriautas mitas, kad indėliai yra saugiausia taupymo priemonė.

Kitas mitas – kad galima uždirbti iš indėlių – griaunamas dabar. Indėlių palūkanos juokingai mažos. Ir dar valdžia nusprendė, jei per daug gaunate palūkanų, tai jas reikia apmokestinti.

Facebook Comments

Leave a Reply

%d bloggers like this: