Pamokėlės pradedantiesiems

Kelios pamokėlės nuo SSE Riga studentų. Nuo turinio, kaip ne autorius atsiriboju, bet manau pasiskaityt naujokams tikrai ne prošal. O ir prisiminti visiems pravartu, nes, kaip sakoma, kartojimas – žinojimo motina.

1. Akcininkai

Tai žmonės, kuriems priklauso tam tikra bendrovės kapitalo dalis. Neretai žmonės, nutarę uždirbti investuodami į akcijas laiko tai tiesiog lošimu ir praranda pinigus. Tačiau nors ir būdama rizikinga, prekyba akcijomis nėra žaidimas. Net ir, atrodo, nepastoviose ir jokioms sistemoms nepaklūstančiose akcijų rinkose egzistuoja tam tikros taisyklės.

Akcijos kainą nustato rinkos dalyviai. Akcijos paklausą ir pasiūlą daugiausiai lemia bendrovės perspektyvumas, stabilumas, geri rezultatai. Norint išanalizuoti įmonės finansinius rodiklius ir įvertinti akcijas, naudojami du pagrindiniai būdai: fundamentalioji ir techninė akcijų analizė.

Techninės analizės metodai yra paremti akcijos kainų grafikų nagrinėjimu. Taip pat vertinga informacija yra prekybos apimtys (apyvarta).

Akcijų kainų grafikai analizuojami taikant palaikymo ir pasipriešinimo lygių, kainų krypties linijų ir formuočių metodus.

Apyvarta atspindi pirkėjų ir pardavėjų aktyvumą. Aktyvumas dažnai padidėja kainai smarkiai kintant ar esant svarbių žinių. Per staigius kilimus ar kritimus, kurie dažniausiai seka po svarbių naujienų pasirodymo, prekybos apimtis labai padidėja.

Pagrindinės tendencijos:

1. Didelė apyvarta patvirtina tendenciją.
2. Jeigu apyvarta mažėja, o kainos kryptis išlieka, tai tikėtina, kad kaina pakeis kryptį.
3. Mažėjanti apyvarta dažniausiai reiškia korekcijos pabaigą.

Atskirų akcijų kainoms labai įtakos turi ir visos rinkos tendencijos. Bendrai rinkos analizei dažniausiai naudojami rinkos indeksai.

2. Fundamentalioji analizė

FA yra išsamesnė už techninę. Remiantis šiuo metodu, siekiama ne tik prognozuoti galimą akcijos kainos kitimą, bet ir nustatyti kitimo priežastis. Akcijų rinkos analitikai prognozuoja bendrovės rezultatus remdamiesi rinkos galimybėmis, bendrovės vaidmeniu rinkoje, vadovų kompetencija, kompanijos produkto paklausa, finansiniais duomenimis.

Pagrindiniai rodikliai ir vertinimo metodai:

• Vienos akcijos pelno skaičiavimas;
• P/E (price earnings ratio) – akcijos kainos ir pelno santykio skaičiavimas. (Pavyzdžiui, padauginus laukiamą firmos pelningumą iš kainos/pelno santykio, galima gauti akcijos kainą);
• Nuosavojo kapitalo pajamingumas;
• Dividendinis pajamingumas;
• Diskontuotų pinigų srautai;
• Investavimo į akcijas (palyginus su kitomis investavimo formomis) pelningumas:
  • a) Grynasis pelnas /įm. bendr. turtas;
  • b) Dividendai/akcijos kaina.

Fundamentalios analizės eiga:

1. Finansinių ataskaitų analizė;
2. Rodiklių analizė;
3. Rinkos analizė;
4. Ateities perspektyvos.

Investuotojai dažniausiai naudoja abu metodus (fundamentaliąją ir techninę akcijų analizę). Žinoma, tam, kad būtų galima kokybiškai išanalizuoti firmos situaciją ir galimus kainos pokyčius, reikia ir žinių, ir įgūdžių, ir laiko. Profesionalūs akcijų rinkos analitikai pagalbon pasitelkia ir kompiuterines programas. Pavyzdžiui, diskontuotų pinigų skaičiavimo metodas yra vienas sudėtingiausių fundamentalinės analizės vertinimo aspektų.

3. P/E apskaičiavimas

P/E = kompanijos vienos akcijos dabartinė rinkos kaina / laukiamas/esamas pelnas vienai akcijai.

Jeigu kainos ir pelno santykis (toliau: P/E) lygus 10, tai reiškia,kad firma uždirba 1 piniginį vienetą, tenkantį 10 piniginių vienetų (pv) akcijos kainos per metus. Pelnu laikomas uždarbis atskaičius visas išlaidas ir mokesčius, t.y. grynasis pelnas.

Pavyzdžiui, firma „Sėkmė“ uždirbo 5 milijonus pv per 2004 metus ir turi milijoną akcijų. Šiuo atveju pelnas, tenkantis vienai akcijai, lygus 5 pv. Jeigu vienos akcijos kaina yra 50 pv, P/E lygus 10. Tai reiškia, kad esant dabartinei rinkos kainai, investuotojai yra pasiruošę mokėti 10 pv už kiekvieną pv, uždirbtą per 2004 metus.

Nors paprastai skaičiuojant P/E, laukiamas pelnas nustatomas pagal pelną per praėjusius metus (angliškai Trailing P/E), tačiau kartais naudojami duomenys ateinantiems 12 mėnesių, t.y. nustatomas tikimasis pelnas (angl. Leading P/E). Skaičiuodami laukiamą pelną, vieni analitikai nekreipia dėmesio į galimus vienkartinius trumpalaikius nuostolius ar didesnį nei vidutinį pelną, atsižvelgdami tik į vidutinius duomenis.

Tačiau kiti analitikai elgiasi priešingai. Tikėtino P/E skaičiavimas yra gana keblus ir dažnai klaidinantis dalykas ne tik dėl šios priežasties. Pavyzdžiui, jei firma dirba nuostolingai, remiantis vienais metodais, skaičiuojami neigiami P/E; kiti metodai tokiu atveju paprasčiausiai nustato P/E lygų 0. Yra daugybė būdų skaičiuoti P/E. Negana to, nustatyti, kokiu būdu buvo suskaičiuotas rodiklis yra neįmanoma.

Nepaisant to, kad naudojami įvairūs skaičiavimo metodai, P/E rodiklis gali būti labai naudingas vertinimo metodas, efektyvesnis už akcijos kainą.

4. P/E dinamika

Kaip ir daugelis kitų rodiklių akcijų rinkose, geriausi duomenys gaunami stebint P/E ilgesnį laiką. Didesnė tikimybė, kad firma, turinti nuolat kylantį P/E, bus patikimesnė ir geresnė investicija. Taip pat firmos, kurios turėtų augti ir gauti didesnį pelną, dažniausiai turi didesnį P/E, nei mažą pelną gaunančios ir nuosmukį patiriančios (ar galinčios greitu laiku patirti) firmos.

P/E yra daug geresnis rodiklis palyginimui nei akcijos kaina. Pavyzdžiui, akcija, kainuojanti 10 pv ir turinti P/E=40 yra daug “brangesnė” nei akcija, kainuojanti 100 pv ir turinti P/E lygų 6. Šiame pavyzdyje akcija, kainuojanti 10 pv, galėtų priklausyti mažai, gaminančiai paklausų produktą ir turinčiai nedaug konkurentų firmai. O 100 pv kainuojanti akcija galėtų būti, pavyzdžiui, didelės, nedaug augančios kompanijos.

Konkrečiu atveju sunku įvertinti P/E dydį. Tačiau yra keletas kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

• Vertinant akcijos kainą, P/E turėtų būti lyginamas su visos firmos augimu. Jeigu P/E didėja daug sparčiau, tai reiškia, kad akcijos kaina yra gana didelė palyginus su istorine jos kaina; jei P/E didėja lėčiau, tada dabartinė akcijos kaina yra palyginus žema.
• Taip pat visuomet yra naudinga atkreipti dėmesį ir palyginti būsimą ir istorinį pelno augimą. Pavyzdžiui, jei firmos augimas buvo vertinamas 10% per metus, o P/E lygus 75, akcija yra brangi.
• Trečias dalykas, norint išsamiau išanalizuoti P/E, vienos firmos P/E turėtų būti lyginamas su kitų tokia pačia veikla užsiimančių firmų P/E. Pavyzdžiui, firmos maisto pramonėje turėtų turėti visiškai skirtingą P/E nei kompanijos, gaminančios kompiuterius.
• Prognozuojamas P/E gali būti gana didelis, tačiau metų pabaigoje, padidėjus pelnui ir paskelbus įmonės metų ataskaitą, rodiklis gali žymiai sumažėti. Todėl, jei P/E yra mažas, akcija gali būti laikoma pigia tik tada, jei prognozuojamas P/E ateinantiems metams taip pat yra mažas. Jeigu P/E yra nedidelis tik skaičiuojant pagal praėjusių metų duomenis, mažą akcijos kainą gali nulemti investuotojų pasitraukimas iš pozicijos, o ne reali akcijos vertė.

Taip pat skaitykite

5. Akcijų indeksai

Kiekvienas investuojantis į akcijų rinkas susiduria su akcijų rinkos indeksais. Akcijų rinkų indeksai atspindi ilgalaikius rinkos pokyčius, tai yra, tam tikros akcijų grupės vidutinį kainos svyravimą. Tačiau nors indeksai parodo tendencijas, priežasčių iš jų nustatyti neįmanoma.

Iš esmės indeksai skiriasi dviem kriterijais: akcijų, pagal kurias apskaičiuojama indeksų vertė, grupę arba pagal apskaičiavimo metodą. Norėčiau plačiau aptarti tris svarbiausius indeksų skaičiavimo metodus.

Aritmetinis kainų įvertinimo metodas: pasirinktų akcijų kainos sudedamos ir dalinamos iš pasirinkto daliklio. Tokiu būdu apskaičiuojamas, pavyzdžiui, Dow Jones Industrial Average (DIJA) indeksas. Šio metodo trūkumas, kad net labai skiriantis akcijų kainoms, indekso pokytį lemia ne procentinis kainos pokytis, o akcijos kainos pokytis piniginiais vienetais.

Akcijų vertės nustatymas, arba įvertinimas pagal kapitalizaciją. Apskaičiuojama bendra apyvartoje esančių akcijų vertė (akcijos kaina * akcijų skaičius). Bendra visų akcijų, pagal kurias skaičiuojamas indeksas, vertė dalinama iš bendros akcijų rinkos kainos per pirmą apskaičiavimo dieną ir dauginama iš nustatytos pradinės indekso reikšmės. Šiuo metodu yra apskaičiuojamas, pavyzdžiui, S&P 500 indeksas.

Trečias indeksų apskaičiavimo būdas – lygaus vertinimo metodas. Indeksas skaičiuojamas kasdien padauginant praeitos dienos indekso reikšmę iš kainų santykinių reikšmių aritmetinio vidurkio (kainos santykinė reikšmė – dabartinės kainos santykis su praėjusios dienos kaina).

Vilniaus vertybinių popierių biržoje naudojami du pagrindiniai indeksai

OMX Vilnius GI – indeksą sudaro visų VVPB listinguojamų bendrovių akcijos. Didesnės kapitalizacijos bendrovės turi didesnį svorį indekse ir daro svaresnę įtaką indekso pokyčiams. Bendrovių išmokėti dividendai įskaičiuojami į indeksą.

OMX Baltic 10 – indeksą sudaro 10 aktyviausiai Nasdaq Baltic prekiaujamų bendrovių akcijos. Visos bendrovės turi vienodą svorį indekse. Jokie su dividendais susiję pakeitimai nėra atliekami.

6. Pamokėlės apie Techninę analizę

Nuo pat spekuliacijos akcijų rinkose atsiradimo tiek pradedantys, tiek labiau patyrę investuotojai ieškojo taisyklių ar dėsningumų akcijų kainos pokyčiuose tam, kad daugiau uždirbtų iš savo investicijų. Galbūt pasipriešinant šitiems bandymams, ne kartą buvo įrodyta, kad akcijų rinkos iš esmės nepaklūsta jokioms taisyklėms, kad neįmanoma nuspėti akcijos kainos ilgesniam laikui ir kad ji nepriklauso nuo istorinių svyravimų.

Tikėti viena ar kita puse – Jūsų reikalas. Tačiau sėkmingai investuojantys žmonės mano, kad yra tam tikros investavimo taisyklės. Būtent investavimo, konkrečios akcijos pasirinkimo. Jūsų įdomumui šią savaitė pateikiame keletą profesionalių investuotojų patarimų.

1. Atkreipkite dėmesį į tas akcijas, kurių kaina per paskutinius trejus metus vidutiniškai kilo 25% ar daugiau, įplaukos iš investuoto kapitalo didesnės ar lygios 17% ir paskutiniu metu didėjančios firmos pajamos ir prekybos apimtys.

2. Per paskutinį ketvirtį įplaukos ir pardavimų apimtis padidėjusi 25% ar daugiau.

3. Venkite pigių akcijų. Investuokite į geresnę kokybę.

4. Mokykitės naudotis akcijų istorinių kainų grafikais, ypač nustatant palankiausią akcijos pirkimo ir pardavimo momentą. Atkreipkite dėmesį, kad kartu su kainos grafiku dažniausiai būna duoti apyvartos duomenys. Staigus apyvartos padidėjimas dažnai prognozuoja galimą greitą akcijos kainą kilimą.

5. Jei akcijos kaina nukrito daugiau nei 8% nuo kainos, kuria pirkote, parduokite akciją! Nedarykite jokių išimčių – išvengsite didelių nuostolių.

6. Turėkite savo taisykles, kada parduoti akcijas. Domėkite tuo – teisingai parinktas pardavimo laikas ne mažiau svarbus, o gal net svarbesnis už pirkimo laiką – pinigus uždirbate parduodami akciją, o ne ja pirkdami.

7. Pirkite, kai rinkos indeksai kyla.

8. Jei norite tapti porfesionaliu ir sėkmingu investuotoju, domėkitės investavimu. Skaitykite specialią literatūrą. Tobulėkite: mokykitės iš savo klaidų ir sukurkite taisykles, kaip jų išvengti ateityje. Pasižymėkite grafike, kada pirkote ir pardavėte akciją. Beje, labai daug informacijos galite rasti internete.

9. Niekada nepirkite tik dėl dividendų ar gerų P/E rodiklių (apie pastaruosius kalbėjome vienoje iš pamokėlių). Rinkitės vienas iš stipriausių savo pramonės šakoje firmas pagal pelną ir pardavimo apimtis, ROE (Return on equity) rodiklį (apie jį rasite informacijos ateinančiose pamokėlėse) ir paties produkto kokybę.

10. Rinkitės kompanijas, siūlančias naują produktą ar paslaugą.

Ir keletas patarimų apskritai apie investavimą

11. Neinvestuokite visų turimų pinigų. Nors investavimas gali pasirodyti kaip azartinis žaidimas, prisiminkite, kad turite sumokėti už būstą ir maistą. Neinvestuokite visų investavimui skirtų pinigų iš karto.

12. Daugelis investuotojų savo investicijų portfelį suformuoja diversifikuodami, t.y. perkama skirtingos akcijos ar net skirtingi investiciniai instrumentai, siekint sumažinti riziką. Nuo to, kas įtraukta į portfelį, priklauso uždarbis ir rizika. Skirtingi vertybiniai popieriai padeda sumažinti portfelio grąžos svyravimus skirtingais ekonominiais periodais.

13. Norėdami aktyviai investuoti, naudokite fundamentaliąją ir techninę akcijų analizes. Labai svarbu domėtis pačia firma, jos vadovybe. Būtent vadovaujantys žmonės lemia, ar ilgalaikėje perspektyvoje įmonė patiria sėkmę, ar pateikiamos sąžiningos ataskaitos, ar diegiamos naujovės.

14. Norint sėkmingai investuoti, svarbu suvokti makroekonominę šalies situaciją, cikliškumą, prognozuoti investuotojų veiksmus.

15. Nepasikliaukite vien rinkos apžvalgomis, perskaitytomis dienraštyje ar internete. Pirma, yra gana didelė tikimybė, kad nemažai investuotojų pasinados tais pačiais patarimais. Antra, jūs negalite būti tikri, ar prognozės, pateiktos apžvalgoje, yra teisingos.

7. PVA ir PrVA

Akcijos gali būti dviejų pagrindinių rūšių – paprastosios ir privilegijuotosios. Abi rūšys turi savų privalumų ir trūkumų, kuriuos aptarsime.

Paprastosios vardinės akcijos (PVA) paprastai sudaro didesnę kompanijos akcijų dalį. Paprastosios akcijos savininkui priklauso dalis bendrovės. Taip pat PVA savininkai turi balsavimo teisę (viena akcija suteikia vieną balsą) ir gali gauti dalį bendrovės pelno dividendų pavidalu (jei jie yra mokami). Dividendai gali svyruoti priklausomai nuo uždirbto pelno ir bendrovės vadybos priimamų sprendimų. Akcininkas turi teisę gauti dividendų proporcingai turimų akcijų skaičiui.

PVA savininkai balsuoja renkant direktorių tarybą, kuri prižiūri ir kontroliuoja bendrovės direkcijos priimamus sprendimus. Ilgalaikėje perspektyvoje, didėjant įmonės kapitalui, paprastosios akcijos garantuoja didesnį atlygį nei kiti investavimo instrumentai. Tačiau didesnis pelnas reiškia ir didesnę riziką. Jeigu bendrovė yra likviduojama (bankrotas ar kitos priežastys), su PVA savininkais nebus atsiskaityta, kol pinigai nebus išmokėti valstybei, kreditoriams, obligacijų ir privilegijuotojų akcijų turėtojams.

Paprastųjų vardinių akcijų privalumai ir trūkumai.

Privalumai:

• PVA galima labai paprastai įsigyti ir parduoti;
• Vystantis technologijoms, ypač Internetui, vis labiau prieinama tampa patikima informacija apie akcines bendroves ir jų finansinę padėtį. Taip pat Internete galima sekti prekybą akcijų biržose;
• Nors Vilniaus vertybinių popierių biržoje galima pirkti ir parduoti nedaugelio įmonių akcijas, tačiau, pavyzdžiui, Šiaures Amerikoje yra virš 10000 akcinių bendrovių, iš kurių galima pasirinkti.

Trūkumai:

• Perkant akciją yra rizika, kad akcijos kaina sumažės. Suma, kurią mokate už akciją, yra didžiausia, kurią galite prarasti.
• Akcija yra vertinga tik tiek, kiek bendrovė, į kurią investuojate. Prastai dirbančios firmos akcijos vargiai gali uždirbti pelno.

Privilegijuotoji vardinė akcija (PrVA) suteikia jos turėtojui papildomų teisių:

• PrVA savininkams yra išmokami fiksuoti dividendai. Paprastai dividendai skaičiuojami kaip tam tikra pradinės investicijos (akcijos kainos) dalis.
• Jei firma yra likviduojama, PrVA savininkai turi pirmumo teisę skirstant pelną.
• Nors dažniausiai PrVA nesuteikia balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau kartais jų savininkai turi daugiau balsų priimant specialius sprendimus, pavyzdžiui, naujo akcijų paketo išleidimą.
• Privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuotos į paprastąsias vardines akcijas.

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt