Patikimas būdas atsirinkti patikimą informaciją. Bullshit filtras

Bullshit filtras. Trečias apie valiutas. Daug kas mano, kad aš čia tik visokiems spekuliantams rašau. Nė velnio, bet kas, kas užsiima tarptautiniais reikalais gaus naudos iš šitų žinių. Šiurpas kyla žiūrint kokį šūdą media rašo, paaiškinsiu.

Pradžia čia ir čia.

Kaip valiutos skirstomos?

Yra du valiutų režimai ir dvi rūšys, po to jas sujungt galima, paaiškinsiu. Apie režimus jau rašiau, bet pakartosiu, svarbu.

Režimai:

Valiutos gali būt „free floating“ – tai reiškia, kad valiutos kursą nustato paklausa ir pasiūla: yra valiutų rinka, atsiskaitymai ir t.t. Kad nusipirktum kažką iš Amerikos, turi parduot eurus ir nusipirkt dolerius ir atvirkščiai. Jei paklausa doleriui yra didesnė doleris kyla, euras krenta, bla bla bla. 

Taip pat valiutos gali būt „pegged“ – pririštos. Tai reiškia, kad centrinis bankas laiko valiutos kursą beveik stabilų. Litas buvo „pegged prie euro 0,29 euro buvo litas.

Kaip tai vyksta? Centrinis bankas naudoja užsienio (arba savo) valiutos rezervus ir „laiko“ kursą. Ta pati paklausa ir pasiūla, bet bankas pasirūpina, kad balansas būtų. „Pegged“ valiutos gali būt pririštos prie vienos valiutos arba prie valiutų krepšelio.

Pavyzdžiai: Danijos krona yra prikalta prie euro, o vat Singapūro doleris prie valiutų krepšelio neatskleistais svoriais. Valiutų krepšelis dažniausiai sudaromas pagal prekybos partnerius, kad biznis nesiparintų.

Dabar apie valiutų tipus (rūšis) – čia didžiulė juodoji skylė.

Medijos, brokeriai, „guru“ mokytojai ir kiti lopai valiutas skirsto pagal šalies ekonomikos dydį. Tipo, „Major“, „Minor“, G10 ar dar kokį G tašką, bbd. Bullshit visiškas – toliau nuo tiesos nueit jau sunku.

Nesvarbu tas dydis ar priklausymas kažkokių išrinktųjų ratui. Kas svarbu?
Ekonomikos būna diversifikuotos arba žaliavinės – tai su valiutom tas pats.

Žaliavinė ekonomika – ekonomika kuri priklauso nuo vienos ar kelių žaliavų kainų ir paklausos. Tai gali būti nafta, geležies rūda, auksas, visokios pupos ir t.t. Pavyzdžius pateiksiu, kai viską aprašysiu.

Diversifikuota ekonomika – na, čia kaip ir aišku – nėra stipriai priklausoma nuo kažkokios žaliavos, eksportas diversifikuotas ir t.t.

Tai realiai sujungus režimus ir tipus galima suprast, kad valiutos turėtų būt dėliojamos į keturias dėžutes:

1. Diversifikuotos „free floating“,
2. Diversifikuotos „pririštos“,
3. Žaliavinės „free floating“
4. Žaliavinės pririštos.

Kiti skirstymai

Dar skirstomos pagal išsivystymo lygį – developed arba emerging. Tuo pačiu emerging yra skirstomos pagal regionus: EMEA – Europa, Vidurio rytai ir Afrika, GCC – Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba, Azija ir Lotynų Amerika.

Pavyzdžiai:

Diversifikuotos „pririštos“: Danijos krona, Hong Kongo baksas, Singapūro baksas, nu, ir Kinijos juanis. Filtras

Diversifikuotos „free floating“: Amerikos doleris, euras, Japonijos jena, frankas ir t.t. Filtras

Žaliavinės „free floating“: Australijos doleris, Naujosios Zelandijos doleris, Kanados doleris, Norvegijos krona ir t.t.

Žaliavinės pririštos: Visos Persų įlankos arabų šalių valiutos.

Tai realiai turim tokią situaciją, visos Lotynų Amerikos šalių valiutos yra žaliavinės ir „free floating“.

Vienintelės žaliavinės valiutos, kurios pririštos yra pas arabus, nes, nu jiems reik baksais naftą stumdyt.

Šiuo metu Danija yra vienintelė „developed“ šalis kuri turi peg‘ą. Keturios developed šalių valiutos yra žaliavinės (Kanada, Norvegija, Australija, Naujoji Zelandija).

Vienintelės Azijos valiutos, kurios nėra žaliavinės yra Hong Kongo ir Singapūro baksai (Dėl Kinijos yra klaustukas, ten yra žaliavinių reikalų).

Ir vienintelės šalys kurios neatskleidžia valiutų krepšelio, prie kurio yra prisirišusios yra Singapūras ir Kuveitas.

Žodžiu, pamirškite tas major, minor, G10 G-BBD ir kitokį skleidžiamą triedalą.

Tai tiek, biškį realybės. Kitas bus apie laisvo ir pririšto režimų pliusus ir minusus, važiuosim toliau.

Peace

Straipsnio Autorius yra Vaidotas Segenis. Neredaguotą postą skaitykite čia.