Penki dalykai, kurių negalima daryti kaupiant pensijai

Šių metų pensijų sistemos pertvarka paskatino atidžiau pasidomėti kaupimu ateičiai ir jau kaupiančius, ir dar nepradėjusius to daryti. Tuo tarpu finansų specialistai teigia, kad pasirašyta pensijų kaupimo sutartis – tik pusė darbo ir atkreipia dėmesį į tai, ko nereiktų pamiršti tapus kaupimo dalyviu.

„Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Šie metai parodė, kad didelė dalis gyventojų supranta, jog pensijai papildomai kaupti yra būtina. Visgi, kad kaupimo rezultatai tenkintų, reikia nepamiršti ir kitos dalies – nuolat rūpintis savo pensijų turtu bei nedaryti keleto klaidų“, – sako „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Pirma – nepalikite kaupimo pensijai likimo valiai

Ko tikrai siūloma nedaryti – tai tikėtis, kad valstybė ar dar kas nors pilnai pasirūpins kiekvieno iš mūsų ateitimi. „Taip, dirbdami mes mokame mokesčius ir kaupiame „Sodros“ pensiją, tačiau net ir uždirbant didelį atlyginimą ši pensija turi „lubas“. Be to, nors yra sakančių, kad pensijos nesulauks arba po to ilgai negyvens, tačiau skaičiai rodo ką kita“, – sako D. Kolmatsui.

Kaip rodo šalies Statistikos departamento duomenys, pastaraisiais metais šalyje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja ir pernai siekė beveik 76 metus. Palaipsniui ilgėja ir 65 metų sulaukusių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tokio amžiaus moterys 2018 metais galėjo tikėtis gyventi dar 19,5 metų, o vyrai – dar 14,4 metų.

„Taigi, anot statistikos, sulaukus pensijos, tikėtina, teks gyventi nemenką laiko tarpą. O tam reikės lėšų. Kiek? Skaičiuojama, kad oriam pragyvenimui turėtų pakakti 80 proc. ligtolinių pajamų, nes pensijoje poreikiai bus mažesni – nebereikės išlaikyti vaikų, mokėti būsto paskolų ir pan.

Visgi, jei dirbti pensijoje neketiname, šias lėšas sutaupyti reikia iš anksto ir, paskaičiavus, suma susidaro gana solidi“, – atkreipia dėmesį D. Kolmatsui. Kaip pasiekti tokį pajamų lygį pensijoje? Pasak specialistės, galvojant apie gyvenimą pensijoje, galima lėšas taupyti įvairiai.

„Vienas iš variantų – pirkti nekilnojamąjį turtą, tačiau tai neturėtų būti pagrindinis būstas, kuriame gyvename. Yra ir žmonių, kurie investuoja į vaikus, tikėdamiesi, kad šie senatvėje juos išlaikys. Vis dėlto vaikams tai nėra saldi patirtis – verta pagalvoti, ar norime, kad jie, užuot pinigus skyrę savo šeimos poreikiams, senatvėje finansiškai remtų mus.

Na, o nusprendus kaupti „kojinėje“, pinigus veikia infliacija. Be to, kyla pagundų tokius lengvai pasiekiamus pinigus išleisti. Tuo tarpu Lietuvoje veikianti trijų pakopų pensijų sistema gali padėti užsitikrinti norimą pensiją senatvėje, jeigu kaupiate pakankamai ilgai ir skirdami reikiamą lėšų sumą“, – sako D. Kolmatsui.

Susiję straipsniai:

Antra – negalite nežinoti, kokia pensija jums prognozuojama

Pasitikrinti, kokia galėtų būti kiekvieno iš mūsų pensija, galima pasinaudojus „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuokle. Prisijungus prie „Sodros“ sistemos, į skaičiuoklę bus automatiškai perkelti jūsų duomenys ir apskaičiuota prognozuojama pensija pagal turimą stažą ir papildomo kaupimo apimtis. Taip pat „Sodros“ sistemoje matysite, kiek turite sukaupę darbo stažo ir pensijos apskaitos vienetų, kokią sumą iki šios dienos esate sumokėję į pensijų fondus.

Visgi pateikiamus prognozuojamos pensijos duomenis reikia vertinti atsižvelgiant į skaičiavimo prielaidas. „Pavyzdžiui, beveik 30 metų vyras, šiuo metu atskaičius mokesčius uždirbantis 1000 eurų ir kaupiantis antroje pakopoje, skaičiuoklėje gali gauti prognozuojamą pensiją – daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Atrodytų, puikus rezultatas, bet reikia nepamiršti, kad ši suma pateikiama būsimąja pinigų verte.

Jei atlyginimas per ilgą laiką augs kartu su ekonomika, bus infliacijos įtaka, pinigų perkamoji galia nebebus tokia pati, kaip šiandien. Be to, reikia įvertinti kitą skaičių – kiek tuometinio jūsų atlyginimo sudarys prognozuojama pensija. Ji šiame pavyzdyje sudarytų per 40 proc. Taigi, tokiam žmogui reikia dar papildomai sukaupti beveik 40 proc., kad priartėtų prie siekiamo 80 proc. pajamų pensijoje lygmens. Tai leidžia padaryti papildomas kaupimas antroje ir trečioje pakopoje“, – pabrėžė D. Kolmatsui.

Trečia – negalima nežinoti, kiek sukaupėte

Tai būtina žinoti, nes tai yra jūsų turtas, kuris gali būti paveldimas ir iš jo ateityje gyvensite ar pramogausite. O vertinant, kiek lėšų reikia skirti papildomam kaupimui, kad pasiektumėte norimą tikslą, svarbu atsižvelgti ne tik į jau sukauptą sumą ar kitus numatomus pragyvenimo pensijoje šaltinius, bet ir į laiko faktorių.

Penki dalykai, kurių negalima daryti kaupiant pensijai
Asociatyvus pav.. oš interneto

Pirmiausia, nuo to, kokio amžiaus žmogus pradės papildomai kaupti pensijai, priklauso, kiek laiko jis kaups ir kiek lėšų jis turi skirti kaupimui. Skaičiuojama, kad jaunesniems nei 30 metų kaupimui pensijai reiktų atsidėti bent apie 10 proc. pajamų, o vyresniems nei 40 metų gali tekti atsidėti 20 proc. ir daugiau.

Papildomo kaupimo laikas lemia ir tai, kiek kaupiantysis išnaudos sudėtinių palūkanų efektą. Jis gaunamas, kai, kylant rinkoms, uždirbtos palūkanos yra vis iš naujo investuojamos ir duoda papildomą grąžą. „To dažnai neįvertiname. Štai, pavyzdžiui, jei investuojama su 5 proc. metine palūkanų norma, po 15 metų investuota suma gali padvigubėti, o po 30 metų – paketurgubėti.

Žinoma, tai yra teorinis modelis, o realybėje galutinis rezultatas priklauso tiek nuo rinkų svyravimo ir faktinės grąžos, tiek nuo pasirinkto investavimo rizikingumo ir kitų faktorių, kita vertus, istorija rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje, investuojant į akcijas, tokių vidutinių metinių palūkanų galima tikėtis“, – sakė D. Kolmatsui.

Be to, valstybė kaupiantiems antroje pakopoje maksimaliai šiemet prideda beveik 200 eurų per metus (paskata skaičiuojama nuo užpraeitų metų vidutinio šalies atlyginimo). O jei kaupiate trečioje pakopoje, per metus galima susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) (nuo 1500 eurų įmokų per metus).

Taigi, valstybė kaupiantiems savo ateičiai šiuo metu iš viso per metus gali pridėti beveik 500 eurų. Per 30 metų tokia paskata iš viso sudarytų beveik 15 tūkst. eurų. Tuo tarpu, jeigu tokia paskata kasmet būtų investuojama su 5 proc. metine grąža nevertinant mokesčių, ji per minėtą laikotarpį gali išaugti iki 33 tūkst. eurų (nevertinant galimo rinkų svyravimo).

Tik svarbu nepamiršti, kad pasinaudojus GPM lengvata, jei pinigai iš trečios pakopos fondų išimami neišlaikius nustatyto laiko ir nesulaukus tam tikro amžiaus, ją reikia grąžinti.

Ketvirta – negalima nesidomėti pensijų fondų ataskaitomis

Būtent šiose ataskaitose galite sužinoti, kiek jau turite sukaupę savo būsimai pensijai turto, kiek esate įmokėję įmokų. „INVL pensijų fondų dalyviams pateikia išsamias ataskaitas, apimančias ir einamuosius metus, ir visą kaupimo laikotarpį bendrovėje.

Tad jose galima sužinoti, kiek yra sukaupta pensijų turto ir kiek sumokėta įmokų šiais laikotarpiais, taip pat kiek jums uždirbo pensijų fondų valdymo bendrovė, kokiame fonde kaupiate ir kiek mokesčių sumokėjote už valdymo bendrovės paslaugas“, – sakė D. Kolmatsui.

Ši informacija yra aktuali vertinant savo pensijų fondo rezultatus bei planuojant tolesnius žingsnius. Lyginant savo fondo veiklos rezultatus su kitų bendrovių valdomais fondais, svarbu vertinti tokios pačios kategorijos (pagal tai, kiek rizikingai investuojama) fondus ir tą patį veiklos laikotarpį.

Geriausia, esant galimybei, vertinti ilgesnį laikotarpį – penkerius metus ir daugiau, nes per ilgesnį laiką geriau atsiskleidžia fondo strategija ir jos efektyvumas. Visų šalyje veikiančių pensijų fondų rezultatai skelbiami Lietuvos banko svetainėje.

Penkta – negalima blaškytis rinkoms krentant

„Įvertinus ilgalaikius fondų rezultatus, galima keisti valdymo bendroves, rinktis labiau pasiteisinančią investavimo strategiją. Bet jeigu kaupiate akcijų fonde, turėkite kantrybės išlaukti rinkoms krentant. Antros pakopos periodinis investavimas, kai įmokos pervedamos kas mėnesį, galiausiai duos rezultatų.

Tai svarbu, nes fondai investuoja plačiai, o jų darbą galima prilyginti maratonui, todėl nesiblaškant ir periodiškai investuojant galima pasiekti nuoseklių rezultatų ir išvengti rizikingų sprendimų bandant atspėti rinkų svyravimo kryptį“, – akcentavo D. Kolmatsui. Tuo tarpu, jei norite periodiškai investuoti trečiojoje pakopoje, reiktų užsisakyti įmokų mokėjimą per e. sąskaitą.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fondai Lietuvoje veikia gyvenimo ciklo principu, tad juose investavimo rizika parenkama ir keičiama pagal kaupiančiųjų amžių, o investuojančiam nebereikia pačiam rūpintis, kaip tinkamai pasirinkti fondą.

Kaupiant trečioje pakopoje, pensijų fondai išlaiko nustatytą investavimo strategiją, todėl reikia patiems pasirūpinti rizikos mažinimu ir bėgant laikui pakeisti pensijų kaupimo fondą. „Mūsų bendrovė trečioje pakopoje nuo 47 metų amžiaus rekomenduoja mažinti rizikingumą ir kaupti fonde, kuriame dalis investicijų nukreipiama nebe į akcijas, o į obligacijas, o nuo 58 metų – visiškai pereiti prie investicijų į obligacijas.

Tai aktualu prieš pat išeinant į pensiją, nes tuo metu siekiama išvengti galimų didesnių akcijų vertės svyravimų ir išlaikyti sukauptų pinigų vertę. Kol šios vertės atsistatys, gali užtrukti, o jeigu tuo metu reikės lėšų, nebebus laiko išlaukti“, – sakė specialistė.

Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo antros ir trečios pakopos pensijų fondus,  investicinius fondus, alternatyvias investicijas ir kitas priemones. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 900 mln. eurų vertės turto.

Pastaba: Šiame tekste pateikiami skaičiavimai yra pagrįsti teoriniais modeliais, ir tokios prognozės nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Investicijų pensijų fonduose vertė gali tiek kilti, tiek kristi, todėl investuotojas gali atgauti mažesnę nei investuotą sumą.

Daugiau informacijos:

Ieva Dunajevaitė-Narmontienė,

„INVL Asset Management“ komunikacijos vadovė,

Tel. 8 610 345 77, el. paštas: media@invl.com  

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: