Philip Arthur Fisher

70-ties metų Filipo Artūro Fišerio (Philip Arthur Fisher) investicinę karjerą ir šiandien analizuoja žinovai ir specialistai.

Dirbti Wall Streete F.A. Fišeris pradėjo 1928 m. analitiku mažame investiciniame  banke „England-London Bank“. Po trijų metų pradėjo savarankišką biržos investuotojo karjerą. 1931 m. įsteigė firmą „Fisher Company“, kuriai vadovavo iki pat savo pensijos 1999 m.

Pagrindinė jo strategija rėmėsi ilgalaikiu investavimu. Jis siekė pirkti akcijas tokių bendrovių, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus. Reikalavimai apibrėžti 15 klausimų. Investuotojas pats sau turi juos užduoti ir atsakyti.

Investavimo principai

Visų pirma, F.A.Fišerį domino tos akcijos, kurių kaina biržoje ženkliai mažesnė negu fundamentali kaina.

Kompanijos pelno grąža nuosavybei (ROE) turi būti labai aukšta, labai didelė pelno marža. Investuotojas turi prisiminti, kad kompanija dalį pelno skiria investavimui į naujas technologijas, tyrimus, santykius su klientais ir kita.

F.A.Fišerio manymu, akcijų pirkimas tų bendrovių, kurios turi didelę potenciją augti viduje ir ateityje būti savo sektoriaus lydere, panaikina pagrindinį rizikos faktorių, kuris yra bankrotas.

Šią teoriją gerai iliustruoja Motorolos akcijų pirkimas šeštajame dešimtmetyje. F.A.Fišeris jas pirko 1958 m. ir laikė iki pat savo mirties 2004 m. Per tą laiką Motorolos akcijos pabrango 20 kartų, o S&P 500 padidėjo tik septynis kartus.

Knygos

Savo investavimo strategiją ir taktiką Philip Arthur Fisher aprašė knygoje „Paprastos akcijos, nepaprastas pelnas“ („Common Stocks, Uncommon Profit”), pirmą kartą išleistoje 1958 m. Knyga tapo bestseleriu ir yra įtraukta į privalomą literatūrą JAV universitetuose.

F.A.Fišeris tikėjo strategija „buy and hold” ir ją skelbė. Paklaustas, kada geriausia parduoti akcijas, atsakydavo: „geriausia niekada“.  Ir šitos pozicijos jis laikėsi iki mirties.

---

Citatos:

Man nereikia daug gerų investicijų, mane domina tik kelios pačios geriausios investicijos.

Nėra gero momento akcijoms parduoti. Jei investuotojas, prieš pirkdamas akcijas, fundamentalią analizę atliko teisingai, tai akcijas privalo laikyti visą gyvenimą.

Kapitalo rinkose pilna investuotojų, žinančių bet kokio dalyko kainą, bet nežinančio jo vertės.

15 klausimų:

1. Ar kompanija turi prekių ir paslaugų, turinčių pakankamą rinkos potencialą, galintį palaikyti tokį pati pardavimų augimą bent kelis metus? Komentaras: Kompanijos turi būti „sėkmingos ir kompetentingos“ ir „sėkmingos todėl, kad kompetentingos“. Tai reiškia, kad pardavimų augimas iš pagrindinės veiklos turi būti stabilus ir nuoseklus.

2. Ar kompanijos vadovybė turi ketinimų ateityje vystyti produktus ir procesus, kurie padidins realizavimo rinkos potencialą po to, kai bus išsemtas šių dienų produktų potencialas? Komentaras: Dabartiniai produktai ir paslaugos negali užtikrinti pajamų augimo 10-25 metus į priekį.

3. Ar efektyvios kompanijos (atsižvelgiant į jos dydį) Tyrimų ir Diegimo pastangos? Komentaras: Grubus įvertinimas yra Tyrimams ir Diegimui skirtas lėšas padalijus iš pajamų. Skaičius gretinamas su konkurentų pajamomis ir stebima, ar kompanija pakankamai lėšų skiria konkurentų atžvilgiu.

4. Ar kompanijos pardavimų padalinio rezultatai aukštesni už vidutinius? Komentaras: Pardavimai yra patys svarbiausia bet kokio verslo funkcija.

5. Ar kompanijos pelningumas pakankamas? Komentaras: Pardavimai tik tada būna vertingi, jei padeda didinti pelną.

6. Ką daro kompanija pelningumui palaikyti arba padidinti? Komentaras: ar gali kompanija kelti produkcijos kainas, kad amortizuotų augančias išlaidas? Investuotojas turi atkreipti dėmesį į tai, kiek išradinga kompanija mažindama sąnaudas ir didindama pelno normą.

7. Ar kompanijoje sukurtas geriausias darbo ir personalo santykių modelis? Komentaras: „Kadrų kaita“ ir vienas iš rodiklių galinčių padėti įvertinti. Finansinėse ataskaitose tokius duomenis galima rasti. Investuotojas, investuojantis į kompaniją, kurioje atlyginimų dydis mažesnis negu visame regione, gali sulaukti didelių problemų.

8. Ar kompanijoje sukurti geri santykiai su vadovais? Komentaras: tai svarbiausi kompanijos žmonės.

9. Ar kompanija turi vadovų rezervą?

10. Kaip efektyviai vykdoma sąnaudų analizė ir buhalterinė apskaita? Komentaras: Jei atsargos apskaitomos netiksliai, jei buhalterinė apskaita neatitinka standartų, kompanijos dienos suskaičiuotos.

11. Ar yra kokie nors verslo arba sektoriaus aspektai, kurie gali leisti investuotojui suprasti, ar kompanija efektyvesnė už konkurentus? Komentaras: tai „apima viską“. Gandai, patentai, naudojamos technologijos, darbuotojų  amžius.

12. Kokia kompanijos pelno gavimo strategija: ilgalaikė ar trumpalaikė? Komentaras: kompanija „smaugia“ tiekėjus ar daro juos patikimais verslo partneriais? Ir taip su kitais partneriais: ar kompanija siekia turėti ilgalaikį bendradarbiavimą su visais; ar jai reikia visko ir dabar, o „po to nors ir tvanas“.

13. Ar netolimoje ateityje kompanijai dėl jos spartaus augimo reikės ženklaus finansavimo išleidžiant naujas akcijas? Naujos akcijos apyvartoje suvalgys dalį pelno iš tokio augimo jau iš esamų akcininkų. Komentaras: ar kompanija turi pakankamų lėšų kapitalinėms išlaidoms netolimoje ateityje.

14. Ar nebūna taip, kad kompanijos vadovai mielai bendrauja su investuotojais, kai reikalai eina gerai; ir nutyla, kai tik reikalai pablogėja? Komentaras: Ypač blogai, kai nebūtinai kompanijoje problemos, bet investuotojai negauna informacijos arba gauna laba nedaug.

15. Ar kompanijos vadovų sąžiningumas nekelia abejonių? Komentaras: Nereikalingas.

Kitos Philip Arthur Fisher knygos:

„Conservative Investors Sleep Well“ (1975);

„Developing An Investment Philosophy“ (1980).