Rinkos asai – visada gyvi
Tikri vertybinių popierių rinkos asai, ekspertai yra tikra retenybė, ir jų investicinis mąstymas ypač vertingas dabar, kai finansiniame pasaulyje vyrauja sąmyšis.
Apžvelkime trumpai žymiausių visų laikų investuotojų veiklos principus.
1. Benjamin Graham
Jis vertinamas kaip vienas iš įtakingiausių investicijų valdymo mąstytojų. Jo knyga „Protingas Investitorius“ vis dar parduodama dideliais tiražais, praėjus net 50 metų po jos parašymo.
Pono Graham pagrindinė mintis buvo ta, kad jūs ieškote galimybės įsigyti bendrovės, vertos 10 USD už akciją, po 5 USD už akciją.
Išsamus įmonių balansų studijavimas leidžia rasti kompanijas, kurių akcijų kaina rinkoje yra žemesnė už buhalterinę vertę.
Graham‘as tikėjo atsargia investicija nuodugniai analizuojant ir nepakentė blogai informuoto spėliojimo.
2. Warren Buffett
„Omahos išminčius“ gerai panaudojo savo investicinius įgūdžius ir dabar yra turtingiausiųjų sąraše. Tuo pačiu, milijonieriais tapo ir daugelis Berkshire Hathaway akcininkų.
Pono Buffett pagrindinė mintis yra ta, kad yra tik kelios iš tikrųjų geros bendrovės ir labai daug vidutiniškų bendrovių. Geri investuotojo įgūdžiai leidžia atrasti geras bendroves.
Paskui belieka laukti, kol ta bendrovė bus parduodama už patrauklią kainą. Buffettas yra pragmatiškas investuotojas – jis neinvestuoja į verslą, kurio nesupranta ir yra labai kantrus.
Jis pasiryžęs išlaukti kompanijos akcijų kilimo tiek kiek reikia išlaukti
3. Philip Fisher
Ponas Fisher, Ken Fisher tėvas, buvo įžymus ‚growth‘ investuotojas. Jis buvo aistringas metodo „pirk ir laikyk“ („Buy&Hold“) propaguotojas.
Pagrindinė jo idėja yra nusipirkti ribotą kiekį gerų akcijų ir, paprasčiausiai, jas laikyti metų metus. Jei Jūs pasirinkote tikrai geras akcijas – svarbiausia čia dalis yra „jei“, – tai jų kokybė nenublanks ilgą laiką.
Fisheris niekada, neabejotinai, nebuvo spekuliantas. Kaip jis pats sakė: „Jei darbas, kai akcijos buvo perkamos, buvo atliktas teisingai, tai terminas jas parduoti – beveik niekada.”
4. T.Rowe Price
Ponas Price, kaip ir Philip Fisher, buvo ilgalaikis investuotojas. Principą „pirk ir laikyk“ („Buy&Hold“) jis laikė dorybe ir karštai jos laikėsi.
1972 metais, peržvelgdamas savo portfelį, kurį pradėjo formuoti dar 1930-aisiais, jis surado, kad laikė daug akcijų, tokių kaip Merck ir Black&Decker, daugiau kaip 30 metų.
Per tuos metus akcijos jam uždirbo daug pinigų.
5. John Templeton
Seras John buvo klasikinis investuotojas „prieš srovę“. Jis įgyvendino posakį: „Nupirkite, kai kiti pašėlusiai parduoda ir parduokite, kai kiti godžiai perka”.
Tuo metu, kai kiti ieškojo deimantų brangakmenių parduotuvėje, jis ieškojo briliantų šiukšlių dėžėje.
Jis buvo labai laimingas nupirkdamas tai, ką kiti išmetė ir manė, kad akcijos, siūlančios geriausią vertę, bus tos, kurias kiti investitoriai visiškai ignoravo.
1939 metais, kai karas prasidėjo Europoje, John Templeton valanda išmušė. Jis samprotavo teisingai, nors ekonominė aplinka ir nepalanki, tačiau karas JAV pramonę aprūpins darbu.
Ir tai sąlygos jos augimą. Jis nurodė savo brokeriui po 100 USD nupirkti kiekvienos Wallstreete kotiruojamos akcijos, kurios kainuoja po dolerį ar pigiau.
Per ketverius metus tokio portfelio vertė padidėjo irgi keturi kartus.
6. Mark Mobius
Daktaras Mobius yra Templeton fondų investicijų vadybininkas ir specializuojasi besivystančiose rinkose. Jo stilius labai primena Templeton „prieš srovę“ stilių.
Jis pats sakydavo: „Mes surandame akcijas, kurias kiti investuotojai atmetė. Mes einame ten, kur kiti bijo užminti.”
Bet svarbiausia jo strategija yra verte pagrįstas akcijų pasirinkimas. Jis renkasi tik geros kokybės akcijas, nesvarbu kurioje šalyje jos kotiruojamos. Tą jis darė tiesiog fanatiškai.
Jis leisdavosi į tūkstančių kilometrų keliones, kad apsilankytų įdomiose kompanijose ir susitiktų su jų vadovais. Jis pats pasakoja, kad jų biure niekas nesėdi už darbo stalo. Jie yra aktyvūs investuotojai, pasiruošę dalyvauti įmonių valdyme.
7. Anthony Bolton
Ponas Bolton yra, galbūt, žinomiausias šių laikų Jungtinės Karalystės fondų valdytojas, nors dabar jis atsitraukė nuo aktyvios veiklos. Kaip ir Mark Mobius, jis yra investuotojas „prieš srovę“.
Tą jis įrodė investuodamas tik savo pinigus į bankų akcijas, kai visi kiti investuotojai iš jų masiškai traukėsi.
Pats svarbiausias jo įgūdis yra teisingai nustatyti rinkos tendencijas. Jis numatė bulių rinkos pabaigą 2007 m. vasarą ir ėmėsi priemonių apsaugoti savo investicijas.
8. Neil Woodford
Ponas Woodford perėmė pono Bolton, žinomiausio Jungtinės Karalystės fondų valdytojo, mantiją, ir vienas iš jo didžiausių įgūdžių yra atlikti transakcijas su didžiulėmis pinigų sumomis.
Dviejų jo pagrindinių fondų kapitalą sudaro daugiau kaip 13 milijardų GBP investuotojų lėšų.
Ponas Woodford irgi yra investuotojas „prieš srovę“. Jis įspėjo apie besaikius skolinimosi Jungtinėje Karalystėje ir JAV dar gerokai prieš krizei prasidedant, ir pardavė visas jam priklausančias bankų ir NT rinkos bendrovių akcijas anksčiau, negu šių sektorių problemos iškilo viešumon.
Jis turi įžvalgą rasti sektorius, pasiekusius savo žemumas, ir statyti jose dideles sumas.
Keletą pastarųjų metų jis daug investavo kapitalą į tabako ir komunalinių paslaugų sektorius. Tai nebuvo patys populiariausi sektoriai tuo laiku.
9. Nils Taube
Ponas Taube buvo ilgiausiai ištarnavęs fondų valdytojas Didžiojoje Britanijoje. Kaip ir John Templeton, jis mėgo pirkti akcijas, kurias „pražiūrėdavo“ kiti investuotojai.
Pripažinimą jis užsitarnavo išlaikydamas ramų protą per 1973-74 metų vertybinių popierių rinkos krizę, kai dauguma kitų žmonių neturėjo vilties kad akcijos kada nors atsigaus.
Dar kartą jis „pasireiškė“ 1987 metais, kai tikėdamas akcijų kainų kritimo spalio mėnesį, akcijas „shortino“, likus keliems mėnesiams iki dramatiško kainų kritimo.
10. Robin Geffen
Nors R.Geffen fondas Neptūno Investicijų valdymas įsteigtas tik 2002 metais, jis pats nėra rinkos naujokas ir jau turi 30 metų investicijų valdymo patirtį. O patys fondai demonstruoja stabilumą
R.Geffen, kaip ir Woodford, naudoja „teminį“ investavimo metodą, ir yra pasiruošęs pasirinktame sektoriuje statyti dideles sumas.
Jis ieško neįvertintų rinkų ir randa, nesvarbu, kur tai bebūtų. Jei jis mato prasmę eiti „prieš srovę“, tai būtinai taip padarys.
Pavyzdžiui, tuo metu, kai energijos kompanijos sudaro 60% visos Maskvos vertybinių popierių biržos, pono Geffen Rusijos fondas turi tik 22% energijos kompanijų.
Parengta pagal užsienio žiniasklaidą.
Pirmą kartą paskelbta spekuliantai.lt