Šarpo rodiklis

Apie Šarpo rodiklį

Šarpo rodiklis (Sharpe Ratio) yra investicinės grąžos ir rizikos santykis. Dar kitaip  tiesiog vadinamas investicijos efektyvumo įvertinimu.

Rodiklį sukūrė, kaip jau nesunku suprasti, Nobelio premijos laureatas William F. Sharpe. Šarpo rodiklis, pagal apibrėžimą, apskaičiuoja vidutinę investicijos grąžą esančią virš (po) nerizikingų (risk-free rate) instrumentų grąžos, tenkančios vienam rizikos vienetui.

Nerizikingomis investicijomis paprastai laikome JAV ir/arba Vokietijos vyriausybių obligacijos. Vadinasi, jei portfelis bus sudarytas vien iš šių obligacijų, tai Šarpo rodiklis bus lygus nuliui.

Šarpo rodiklis
William F. Sharpe

Todėl tradiciškai laikoma, kad išsivysčiusių valstybių arba valstybių, turinčių aukščiausią kredito reitingą, obligacijos yra mažiausios rizikos investicija. Ką ir parodo nuolat mažėjantis (auga obligacijų paklausa) JAV 10 metų trukmės VVP pajamingumas.

Iš kitos pusės, kuo didesnis Šarpo rodiklis, tuo patrauklesnė investicija rizikos požiūriu.

Šarpo rodiklis skaičiuojamas ir būsimai investicijai, naudojant grąžą, kurią tikimasi gauti; ir istoriniai investicijos rizikai apskaičiuoti. Taip pat galima apskaučiuoti tiek viso portfelio, tiek atskiro instrumento rodiklį.

Šarpo rodiklio formulė:

S=cfrac{bar{r_p}-r_f}{sigma}

Kur:

bar{r_p} – vidutinė metinė portfelio grąža;

r_f – risk-free-rate, VVP pajamingumas;

sigma – portfelio rizika arba standartinis nuokrypis (svyravimas).

Naudojimas

Rodiklis skaičiuojamas absoliučiais dydžiais.

Reikšmė nuo 0 iki 1 reiškia, kad investicija neefektyvi ir grąža yra per maža prie esančios rizikos.

Kuo S>1, tuo geresnė grąža prie esamos rizikos. Kuo daugiau, tuo geriau.

Šarpo rodiklis yra vienas plačiausiai taikomų metodų grąžai įvertinti atsižvelgiant į riziką. Nelabai tinka instrumentams, kurių svyravimas yra išskirtinai didelis arba grąža turi neigiamą asimetriją normaliojo (Gauso) pasiskirstymo atžvilgiu.

Nepatartina jo naudoti ir instrumentams, turintiems netiesinę riziką, sakysim, opcionams ir pan.

Laikui bėgant atsirado naujų rodiklio modifikacijų. Tai Sortino rodiklis (Sortino Ratio), Treinoro rodiklis (Treynor Ratio) ir kiti.

Modernaus portfelio teorija teigia, kad į diversifikuotą portfelį pridėjus dar vieną instrumentą, kurio koreliacija su kitais yra mažesnė už vienetą, tai sumažėja portfelio rizika, o grąža lieka ta pati. Šarpo rodiklis padidėja.

Nors Šarpo rodiklio naudojimo galimybės nėra plačios, jis puikiai tinka ten, kur jo naudojimas korektiškas.

Jei turime portfelį ir norime:

Padidinti grąžą prie tos pačios rizikos – pridedam/išimam instrumentą/-us;

Palikti tą pačią grąžą prie tos pačios rizikos – pridedam/išimam instrumentą/-us;

Sumažinti riziką prie tos pačios grąžos – pridedam/išimam instrumentą/-us;

Keičiam ir grąžą, ir riziką – pridedam/išimam instrumentą/-us.

Visais atvejais skaičiuojamas Šarpo rodiklis.

Ir tada:

Šarpo rodiklį galima naudoti sprendžiant investicinę dilemą: kurią investiciją pasirinkti. Tai Šarpo rodiklis labai aiškiai atsako į šį klausimą. Visada renkamės tą pačią gražą prie mažesnės rizikos arba didesnę grąžą prie tos pačios rizikos.

Tai yra. visada renkamės didesnį Šarpo rodiklį.

Facebook Comments

Leave a Reply

%d bloggers like this: