Sunki diena Federalinėje sistemoje

Didelė tikimybė, kad šiandien vakarop mūsų laiku išgirsime varpo dūžius, skelbiančius naują JAV monetarinės politikos erą. Senoji prasidėjo 2007 m. pabaigoje ir tęsėsi iki dabar. Tai vadinosi ekonomikos skatinimu, t.y. gelbėjimu, ištikus krizei.

Dabar prasidės ekonomikos ‘normalizavimas’. O FED pagrindinė funkcija yra pinigų masės ir apyvartos valdymas, kad patenkintų ekonomikos poreikius.

Normalia ekonomika vadinama tokia situacija, kai prie pilno turimų resursų užimtumo maksimaliai patenkinami materialiniai poreikiai nesant infliacijos. Tai ir yra FED atliekamos monetarinės politikos svarbiausias uždavinys.

Šiandien akivaizdžiai pamatysime vykdomos politikos istorinį momentą.

JAV su prekybos deficitu susiduria jau nuo 1976 m. B.Bernankės “palengvinimo programa” leido deficitui kiek sumažėti. Bet vis tiek dar stebima deficito didėjimo tendencija.

Pinigų pasiūla P3 nuo B.Bernankės laikų išaugo beveik 30%. O P1 – net keturis kartus.

Nedarbo rinka arti pilnam užimtumui. Dabar esantis 5% nedaro lygis yra FED užimtumo tikslas.

Chicago Fed National Activity Index yra mėnesinis 85 JAV ekonominių indikatorių svertinis vidurkis ir parodo šalies ekonomikos aktyvumą. 

Nulinė indekso vertė parodo, kad šalies ekonomika vystosi jos istorinių tendencijų augimo tempu; neigiamos reikšmės rodo žemesnio nei vidurkis augimą; teigiama reikšmė rodo spartesnį nei vidutinis augimą.

Paskutinis indekso įvertis spalį pakilo iki -0.04 nuo -0.29 rugsėjį.

http://cdn.tradingeconomics.com/embed/?s=unitedstachifednatac&v=201511292003m&d1=20050101&d2=20151231&h=300&w=660

source: tradingeconomics.com

Trečio 2015 metų ketvirčio JAV metinis BVP augimas sudarė 2.2%. Bazinė metinė infliacija lapkričio mėn. siekė 2.0%.

http://www.tradingeconomics.com/embed/?s=gdp+cyoy&v=201511302202m&h=300&w=660&ref=/united-states/gdp-growth-annual

source: tradingeconomics.com

Reikėtų peržiūrėti dar kelis tuzinus indikatorių, kad suprastum, su kuo FED šiandien turi reikalų. Na ir, žinoma, istoriškai žema bazinė palūkanų norma.

http://cdn.tradingeconomics.com/embed/?s=fdtr&v=201512071802m&forecast=2&type=type=line&h=300&w=600

source: tradingeconomics.com

Tiek B.Bernankė, tiek J.Yellen politikai vykdyti naudoja tris instrumentus:

1. Atviros rinkos operacijos; B.B. paleido “kiekybinį palengvinimą; J.Y. jį pabaigė.

2. Komercinių bankų depozitų (rezervų) palūkanos.

3. Bazinė palūkanų norma. B.Bernankė nuleido nuo 5.25% iki 0-0.25%. O J.Yellen dabar turės viską sukti atgalios.

CME FEDWatch skačiuojama tikimybė, kad šiandien bus padidinta bazinė palūkanų norma lygi 81.4%.

Todėl net dar faktui neįvykus galima sakyti, kad šią savaitę baigėsi “pigių” pinigų era ir prasideda “brangių” pinigų era.

Nors kalbama, kad precedento neturinčios “nulinės” palūkanos užsitęsė per ilgai, reikia prisiminti, kad monetarinės politikos įrankių poveikis ekonomikai nėra tiesioginis. Tik per tam tikrą laiką tą galima pajusti.

O po pasaulinės finansų krizės sukrėtimo pasaulinė ekonomika susidūrė su komplikacijomis, kurios neleido ir dar dabar neleidžia ekonomikos atsigauti, kaip norėtume.

Tai ir ilgas “pigių” pinigų laikotarpis yra visiškai logiškas. Eurozonoje jis truks dar bent metus.

Kita problema, su kuria susidūrė FED (ir ECB) yra ta, kad padidinta “pigių” pinigų pasiūla dar visai nereiškia, kad komerciniai bankai pradės masiškai skolinti, o verslas ar fiziniai asmenys – masiškai skolintis.

Turėjome tokią gilią likvidumo krizę, kad gauti pinigai nuėjo ne tik ekonomikai skatinti. Pigūs pinigai visai nereiškia padidėjusias investicijas. Gali net atvirkščiai įvykti.

Kita vertus, palūkanos juk gali būti ne tik kaštai, bet ir pajamos. Čia palūkanų normų keitimas pasirodo, kaip lazda su dviem galais. Keliant palūkanas siekiant sumažinti vartojimą, padidėja ir namų ūkių palūkanų pajamos. Tuo pačiu padidėja ir išlaidos. O tai gerokai sumažina centrinio banko politikos poveikį.

Iki Beno Bernankės buvo manoma, kad vienu metu negalima (sudėtinga valdyti) vykdyti atviros rinkos operacijų ir keisti palūkanų normas. B.Bernankė padarė vienu metu. Šiandien FED gali tekti irgi imtis ekstraordinarių sprendimų augančio prekybos deficito ir nespartėjančios pasaulinės ekonomikos akivaizdoje.

Papildomos informacijos sulauksime iš vakarinės J.Yellen spaudos konferencijos. Ir tai bus ne tik įdomus, bet ir informatyvus pranešimas. palūkanų kėlimo ar nekėlimo aktas pasako dar labai nedaug.

Todėl FED vadovės “karštas” komentaras labai svarbus, nors ir tenka pripažinti, kad su mažu populizmo padažu.

O po šios dienos akylai stebėsime, kaip FED vykdys savo pažadą ateityje kelti palūkanų normas lėtai ir nuosekliai. Tai svarbus signalas apie vykdomos politikos sėkmę arba nesėkmę.

Kaip šiandienis palūkanų kėlimas atsilieps akcijų biržoms?

Nors palūkanų kėlimas neigiamai paveikia verslo pelningumo rodiklius, šis nedidelis pakėlimas esminės įtakos dar nepadarys, tuo labiau nepadarys greitai.

Antra, rinkos jau įvertino šį palūkanų pakėlimą.

Trečia, S&P 500 indekso grafike matome, kad įvertinimas pasireiškia per korekcijos tendenciją.

Kol kas dar galime į viską žiūrėti optimistiškai. Manau, kad daug kas priklausys nuo to, kaip dažnai ir kaip stirpiai FED naudos monetarinės politikos instrumentus.

Sutikime, per dažnas kišimasis gali išprovokuoti negeidžiamus padarinius. O nuosakus reguliavimas leidžia rinkai susireguliuoti pačiai.

Juk nei FED, nei ECB, nei kiti centriniai bankai paėmus visus drauge negali padaryti įtakos “nematomai rinkos rankai”.

Facebook Comments

Leave a Reply

%d bloggers like this: