Šveicarijos Frankas Paleistas nuo Pavadžių

Šveicarijos Frankas. Prieš keletą dienų turėjome progą stebėti vieną įspūdingiausių šių laikų kainos šuolių valiutų rinkoje. Per vieną dieną Euro-Šveicarijos Franko valiutų pora nukrito beveik 20% (palyginimui, Eurui-JAV Doleriui panašiai nukristi prireikė daugiau nei aštuonių mėnesių).

Pagrindinė šio staigaus kritimo priežastis buvo tai, kad Šveicarijos Nacionalinis Bankas pašalino viršutinę Franko kainos ribą ir kaina galėjo pasiekti savo pasiūlos ir paklausos pusiausvyros tašką (jeigu Franko kaina auga, tai Euro-Franko valiutų poros kaina krenta). Į šią naujieną buvo sureaguota žaibo greičiu ir per vieną minutę kaina nukrito keliais tūkstančiais punktų.

Istorija ir priežastys

Šveicarijos problemos dėl stiprėjančio franko buvo pastebėtos maždaug 2009 m., kai brangstanti valiuta pakėlė eksporto kainas.

Kadangi Šveicarijoje eksportas sudaro šiek tiek daugiau nei 70% BVP, tai Šveicarijos Nacionalinis Bankas ėmėsi spręsti šią problemą ir keletą kartų supirkinėdamas užsienio valiutas, bandė pakelti EUR/CHF kainą iki 1.50.

Šie įsikišimai buvo sėkmingi, tačiau 2009 m. prasidėjus Euro zonos skolų krizei, investuotojai suskubo patikėti savo pinigus saugioms rankoms – Šveicarijai.

Dėl išaugusios Franko paklausos EUR/CHF nukrito žemiau 1.50, bet dėl ŠNB pastangų neperžengė 1.40 ribos. Tačiau tai netruko ilgai. Galų gale ŠNB nutraukė savo intervencijas ir EUR/CHF galėjo laisvai kristi.

Tam, kad išlaikyti kainą tokiame lygyje ŠNB turėjo spausdinti Frankus ir supirkinėti užsienio valiutas. Taip bėgant laikui, Šveicarija sukaupė užsienio valiutų rezervą, prilygstantį 70% šalies BVP.

Šitokie užsienio valiutos kiekiai paprastai yra nepageidaujami, nes dėl infliacijos valiutos yra linkusios prarasti savo vertę ir to pasekmė yra ta, kad Centrinis Bankas patiria nuostolius.

Dėl to nemažai žmonių ėmė nerimauti, šia tema netgi buvo surengtas referendumas. Taip pat žmonės bijojo, kad nuolatinis valiutos spausdinimas gali sukelti hiperinfliaciją, nors ekspertų teigimu, šie nuogąstavimai buvo nepagrįsti.

Tačiau 2011 m. Frankas pakilo pernelyg aukštai ir tam, kad apsaugotų šalies eksportuotojus, ŠNB vėl pradėjo intervencijas, nustatydamas EUR/CHF kainos „grindis“ ties 1.20.

Prie visų Šveicarijos problemų prisidėjo ir nukritusios aukso kainos, o tai stipriai sumažino ŠNB aukso rezervų vertę. Nuostoliai yra prilyginami 9 milijardams Frankų.

Dėl šių praradimų ŠNB turėjo sulaužyti šimtą metų gyvavusią tradiciją – dividendų mokėjimą regionų valdžioms- kantonams. Dėl to visuose kantonuose atsirado biudžeto deficitai, kurie padidino įtampą visoje šalyje.

Paskutinis lašas buvo tai, kad šį mėnesį pasklido gandai, jog Europos Centrinis Bankas pradės kiekybinį lengvinimą – Euro zonos valstybių skolų supirkimą, dėl kurio labai stipriai išaugs Euro pasiūla, ir dėl to ŠNB bus dar sunkiau išlaikyti EUR/CHF kainą aukščiau 1.20.

Manoma, kad dėl to ŠNB nusprendė visiškai nutraukti intervenciją valiutose ir į tai sureagavę spekuliantai sukėlė žaibišką EUR/CHF kritimą.

Įtaka kitoms rinkoms

Dėl šio kainos šoko nukentėjo ne tik Šveicarijos eksportuotojai. Vieni labiausiai susirūpinusių yra Lenkijos gyventojai. Maždaug 600 000 jų turi būsto paskolas, kurias turi sumokėti Frankais ir dalis jų šias paskolas įsigijo dar tada, kai Šveicarijos Franko – Zloto santykis buvo 2.5.

Dabar šių valiutų santykinei kainai pasiekus 4.3 ribą, žmonės turės gražinti net 70% daugiau nei pasiskolino, neįskaičiuojant palūkanų. Ši problema gali stipriai padidinti žmonių, negalinčių gražinti paskolos, skaičių.

Tarp kitų nukentėjusiųjų yra įvairūs valiutų rinkos brokeriai, kurie patyrė milžiniškus nuostolius. Ypač didėlę žalą patyrė brokerinė įmonė FXCM, kuri suteikia galimybes klientams prekiauti su ypatingai dideliu svertu ir dėl to patyrė labai didelių nuostolių.

Per dieną įmonės akcijų vertė nukrito beveik 90% ir tam, kad išvengtų bankroto, ji turėjo pasiskolinti 300 mln. dolerių.

Straipsnį paruošė

Vilius Peteraitis

VU Studentų Investicinio Fondo valdybos narys

Peteraitis.Vilius@gmail.com