Tai kada atsigaus ekonomika, Karlai?

2020 22 birželio2020 22 birželio Nauris Treigys

Kokia ekonomika? Ir kas jau atsitiko? Ar koją susilaužė? Ar, neduokdie, Covid pasigavo? Nieko tokio, vaistų išrašyta pakankamai. Ar tu manai, kad FED naudojasi proga ir supirkinėja privatų verslą? Va įdomu būtų pamatyti G.Soros veidą, sužinojus, kad FED supirko jo kompaniją su visais hedge fondais.

O jei rimtai, pandemija atėjo ir praeis. O va defliacinis spaudimas taip ir liks. O ji tokia pati rimta furija, kaip ir pandemija. Nes taip mums sako ekonomikos mokslas. Ir prognozuojama, kad defliacija kankins pasaulinę ekonomiką ir 2021 metais.

Teigiama, kad Vokietija atsigaus greičiausiai, taip temdama paskui ir kitas Europos šalis. Azijos šalys vėl bus sparčiausiai kylančios ir vėl išgirsime kalbant apie visokių spalvų tigrus. Žodžiu, Edmond de Rothschild Group analitikai piešia gana optimistinis vaizdus.

Kaip ir daugelis tikisi, pasaulinė ekonomika šiemet susitrauks -3.5%. Tačiau jau 2021 metais galime pamatyti net 4.4% augimą. Tačiau, panašiai, kaip ir praėjusios krizės atveju, jos padariniai truks kur kas ilgiau. O juk turime pripažinti, kad karantinas užklupo ekonomikas dar neatsigavusias po 2008 metų krizės.

Mes jau žinome, kad FED „pinigų spausdinimas” teigiamai paveikė šalies ekonomiką. To tikimasi ir dabar. Ir kai pinigai plūsta į rinką, laukiama, kad greitai atsigaus privataus sektoriaus ir valstybinės investicijos. Tad JAV turi tik vieną kelią – atsigauti jau 2022 metais.

Bet Europoje popieriai gerokai prastesni. Nors čia pinigai ir spausdinami beprotišku greičiu, mes dar turime PIIGS palikimą ir fiskalinės politikos „suveržtus diržus”. Iš čia – išaugęs nedarbas ir neaugantys atlyginimai. Prancūzija, Italija ir Ispanija dar ilgai kapstysis iš krizės, pakeltos krizės laipsniu. Taip bus stabdoma visa euro zona.

Infliacijos nebus

Išlieka rizika, kad infliacija taip ir nepasieks centrinių bankų tikslo apie 2%. Tiksliau, defliacijos rizika daug didesnė nei infliacijos galimybė. Ir prie centrinių bankų vykdomo kiekybinio palengvinimo susiduriame su disbalansu. O čia ir kito rizikos:

Komercinių bankų krizė. Ypač euro zonoje.
Infliacija toliau mažėja visame pasaulyje, išskyrus Vokietiją ir JAV.
Išsikraipo konkurencija.
Dar labiau išauga valstybių vystymosi augimo skirtumai ir dėl politinių veiksnių, ir dėl verslo sugebėjimo panaudoti naujas technologijas.

O čia dar FED pareiškė, kad pradės supirkinėti ne tik VVP, bet ir korporatyvines obligacijas bei obligacijų ETF’ų vienetus. Tuo jis dar labiau sustiprina savo įrankius. Bet mes turime precendentą Japonijoje, kur žinome, kad net kompanijų akcijų supirkinėjimas biržoje ekonomikos niekaip negali pagreitinti.

Antra banga

JAV akcijų indeksai, pradėję savaitę kilimu, ją užbaigė labai pesimistiškai. Nes pasirodė naujienos, kad Kinijoje vėl Covid protrūkis, nors jau buvo viskas aprimę. Antros bangos nuojauta. Investuotojai tą įvertino pardavinėdami akcijas:

Kinijos mažmeninė prekyba, pagal gegužės duomenis, atrodo, kad jau atsigavo. Mėnesinis mažmeninės prekybos pokytis jau pasiekė ikipandeminį lygį. Tai labai geras rezultatas, rodantis, kad vartojimas gali atsigauti greitai, kaip mes ir numanėme:

Tai kada atsigaus ekonomika, Karlai?

Tačiau jei mes pasižiūrėsime to pačio rodiklio ne mėnesinį pokytį, o metinį, tai Kinijoje dar nepasiektas ikipandeminis lygis. Ir čia jau rimtas nerimo ženklas, kad ekonomika greitai neatsigaus:

Panašią dinamiką stebime ir JAV mažmeninės prekybos rinkoje. Būtent mėnesinė pardavimų dinamika ir palaikė akcijų kainų kilimą. Aišku, ne vien tiktai. Prisiminkime, kad NASDAQ 100 indeksas pasiekė visų laikų aukštumas. Ir tą skatino valstybės planai struktūrinėms investicijoms: keliai, tiltai, 5G ir internetas.

Bet apie tolimesnį akcijų kainų kilimą artimiausiu metu mes nenorėtume kalbėti. Šalia ekonominių rodiklių yra ir politinė trintis. Neramumai Kinijos-Indijos, Šiaurės ir Pietų Korėjų pasieniuose, D.Trump reitingo kritimas prieš rinkimus ir pan. Gal tik Brexit mato šviesą tunelio gale…