Taupymas ateičiai: demografinė krizė lietuvius paliks tuščiomis kišenėmis

Taupymas – ne lietuviams?

Nepaisant itin liūdnų demografinių prognozių, lietuviai savo ateičiai taupo bei finansine gerove rūpinasi nepakankamai – nuo  Vakarų Europos šalių atsiliekame daugiau nei 40 kartų.

Statistinio suomio metinė gyvybės draudimo įmoka yra didesnė net 45 kartus, nors pagal vidutinį atlyginimą „į rankas“ Suomija Lietuvą lenkia gerokai mažiau – 4 kartus.

Atotrūkis

„Vidutinis lietuvis gyvybės draudimui per metus skiria 81 eurą, tuo tarpu suomis – daugiau nei 3,6 tūkst. EUR“, – tarptautinio tyrimo „SwissRE“ duomenis, atskleidžiančius didžiulį atotrūkį tarp Lietuvos ir Vakarų Europos gyventojų finansinių prioritetų, pristato Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak A.Bakšinsko, panašios tendencijos matomos žvelgiant ir į kitas šalis: Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ar Švedijos gyventojų atlyginimai yra didesni už Lietuvos gyventojų 5-6 kartus, tuo tarpu vieno gyventojo per metus sumokamos gyvybės draudimo įmokos skiriasi 20-40 kartų.

Švietimo spragos

„Problema ne tame, kad lietuviai neturi pinigų – tokį mūsų rinkos atotrūkį labiausiai lemia mentaliteto skirtumai ir finansinio švietimo spragos“, – vertino LGDĮA prezidentas.

LGDĮA valdybos narys, bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo vadovas Mindaugas Jusius kelia klausimą, kada lietuviui gyvybė bus svarbesnė nei automobilis – mat automobilių, būsto ir kito fizinio turto draudimui lietuviai skiria maždaug du kartus daugiau lėšų, nei gyvybės draudimui.

Pasaulyje tendencijos yra priešingos.

„Ką tai reiškia: sudaužę automobilį galime būti ramūs, kad remonto išlaidas padengs draudimas, o ištikus rimtai nelaimei, sunkiai susirgę ar netekę darbingumo liekame be jokio finansinio pagrindo.

Šie žmonių lūkesčiai krypsta į skylėtą valstybės socialinę sistemą“, – pastebi M.Jusius.

Asociacijos prognozėmis, Lietuvos gyvybės ir ne gyvybės draudimo rinkos gali susilyginti ne anksčiau kaip 2025 metais – nors tai įvardijama kaip gana ambicingas tikslas, net ir tuo atveju Lietuva pasiektų tik Lenkijos lygį, o atotrūkis su Vakarais išliktų didelis.

Finansinis planavimas

Tam, kad Lietuvos žmonių finansinė gerovė didėtų, gyventojų finansinis planavimas dar turi stipriai tobulėti – tuo įsitikinusi LGDĮA valdybos narė, bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Pasak vadovės, šiandien ilgalaikiam taupymui lietuviai skiria vos 24 proc. atliekamų lėšų, o didžiąją dalį santaupų  – net 76 proc. – laiko įšaldytas indėliuose ir bankų sąskaitose.

„Danijoje, Švedijoje ar Didžiojoje Britanijoje proporcijos visiškai priešingos: indėliuose laikoma vos 22-27 proc. santaupų, o ilgalaikiam taupymui skiriama 73-78 proc. lėšų“, – priduria A.Grabinskė.

Pasak jos, vien valstybė negali užtikrinti gyventojų finansinės gerovės nelaimės atveju ar garantuoti orią pensiją, todėl finansų sektorius, valstybė ir žiniasklaida turi dirbti kartu ir nuosekliai skatinti gyventojus rūpintis savo finansine ateitimi.

Gyvybės draudimas – svarbus

Apsidrausdamas žmogus pasirūpina savimi nelaimės, negalios, sunkios ligos ar darbingumo praradimo atveju ir tai mažina socialinę naštą valstybei – jei gyventojai šių išmokų negautų, jų lūkesčiai kryptų į skylėtą valstybės socialinę sistemą.

Tai reiškia, kad tvarus gyvybės draudimo rinkos augimas yra labai svarbus mūsų valstybei, kuri ateityje, kaip prognozuoja ekspertai, susidurs su didžiuliais demografiniais iššūkiais.

„Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vadovo Tomo Milašiaus teigimu, ES kontekste tebesivystanti Lietuvos gyvybės draudimo rinka toliau augs: „Šiemet rinkos apimtys turėtų būti panašios kaip pernai, kai gyvybės draudimo rinka augo 10 proc. ir pirmą kartą viršijo prieškrizinį lygį“, – vertino T.Milašius.

Būtinos sąlygos

Kaip būtinas sąlygas finansinės gerovės Lietuvoje augimui gyvybės draudimo rinkos lyderiai įvardija palankią ekonominę situaciją, subalansuotą reguliavimą bei sisteminį valstybės požiūrį, nuosekliai skatinant gyventojus rūpintis savo finansine ateitimi.

„Tad tikimės darniai dirbti su naująja Vyriausybe siekiant bendro tikslo – kad mūsų šalies ir jos gyventojų gerovė augtų“, – teigė LGDĮA prezidentas A.Bakšinskas.

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Tel. 8 686 14300, el. paštas prezidentas@gda.lt www.gda.lt

Facebook Komentarai

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: