Tikitės dirbti ir pensijoje? Realybė gali būti kitokia

Per pastaruosius kelerius metus besitikinčių dirbti pensijoje Lietuvos gyventojų dalis augo ir pernai pasiekė 22 proc. – tiek gyventojų nurodė darbą kaip vieną iš numatomų pragyvenimo šaltinių pensijoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje.

Vis dėlto šiuo metu dirbančių pensininkų dalis šalyje nesiekia nė dešimtadalio. Finansų ekspertai rekomenduoja realistiškai vertinti galimybes dirbti išėjus į pensiją ir kuo anksčiau pasitelkti ilgalaikio taupymo įrankius oriai senatvei susikurti.

Besitikinčių dirbti pensijoje dalis augo

Darbą kaip vieną iš planuojamų pragyvenimo šaltinių išėjus į pensiją 2018 m. pradžioje nurodė 22 proc. apklaustų šalies gyventojų, 2017 m. taip atsakiusių buvo 20 proc., o 2016 m. – 17 proc.

Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. trečiąjį ketvirtį dirbančių vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis šalyje buvo 9 proc.

Beje, dirbančių pensinio amžiaus vyrų procentinė dalis buvo beveik dvigubai didesnė negu moterų – atitinkamai 12,6 ir 7,1 proc., o štai tyrimo metu būtent moterys dažniau negu vyrai nurodė, kad tikisi dirbti pensijoje.

„Matome tendenciją, kad pastaraisiais metais daugėja žmonių, kurie tikisi dirbti ir išėję į pensiją. Viena vertus, gerai, kad žmonės supranta, jog pensijoje vien „Sodros“ mokamos pensijos nepakaks.

 

Kita vertus, reali situacija nėra tokia optimistiška – dirbančių pensininkų tėra mažiau nei dešimtadalis. Vadinasi, reikia kritiškai vertinti tokius planus: juos gali koreguoti sveikatos būklė vyresniame amžiuje, taip pat – to meto ekonomikos padėtis bei situacija darbo rinkoje, darbdavių nuostatos ir pan.

Be to, robotizacija bei automatizacija ateityje lems, jog dalies profesijų poreikio apskritai gali nebelikti ir rasti darbą gali tapti sunkiau ne tik pensininkams, bet ir darbingo amžiaus žmonėms“, – atkreipia dėmesį „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Problemą sprendžia kaupimas pensijų fonduose

Pasak jos, jeigu aplinkybės susiklosto palankiai, darbas pensijoje yra neabejotinai geras būdas papildyti pajamas ir aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime. Vis dėlto geriau, jei šis pajamų šaltinis pensijoje yra papildomas, o pagrindą turėtų sudaryti iš anksto sukauptos lėšos.

Sprendimai, kaip susikurti finansiškai orią senatvę, yra paprasti ir patikrinti – tai ilgalaikis kaupimas pensijų fonduose. Šis pasaulyje paplitęs finansinis įrankis leidžia išlaikyti gyvenimo kokybę pensijoje – galimybę užsitikrinti specialistų rekomenduojamą 80 proc. iki pensijos gautų pajamų dalį suteikia kaupimas antros ir trečios pakopos pensijų fonduose.

„Kuo anksčiau pradedama kaupti pensijai, tuo lengviau pasiekti šio tikslo: kaupiant ilgą laiką, tam periodiškai reikia skirti mažesnes įmokas. Visgi jauni žmonės dažniau linkę negalvoti apie tolimą pensiją.

Dėl to reikia pozityviai vertinti šių metų pensijų kaupimo sistemos antros pakopos naujovę, kai į kaupimo sistemą įtraukiami visi dirbantieji iki 40 metų – šis sprendimas bus naudingas jaunimui ir jo ateičiai“, – pabrėžė D. Kolmatsui.

Skaičiuojama, kad žmogui iki 30 metų reikia taupymui atidėti 10 proc. pajamų, nuo 30 metų – apie 15 proc. pajamų, o pradėjus kaupti pensijai sulaukus 40 metų gali tekti atidėti ir penktadalį atlyginimo tam, kad pavyktų užsitikrinti orią pensiją.


Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą 2018 m. pradžioje atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ pensijų fondus valdo nuo pat jų įsteigimo 2004 metais. Bendrovė taip pat valdo investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 650 mln. eurų vertės turto.

 

Šaltinis: INVL Asset Management

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: