Treynor Rodiklis
Treynor koeficientas, taip pat žinomas kaip grąžos-volatilumo koeficientas, yra pajamingumo rodiklis, skirtas nustatyti, kiek perteklinės grąžos buvo gauta už kiekvieną prisiimtą rizikos vienetą. Dažniausiai skaičiuojamas investiciniam projektui. Bet galima ir atskiram instrumentui paskaičiuoti. Kaip ir Sharp rodiklis, neskaičiuojamas obligacijoms, nes, pagal apibrėžimą, obligacijos neturi nuosavos rizikos, t.y. abu rodikliai beveik lygūs nuliui.
Perteklinė grąža ir reiškia, kiek jūsų portfelio grąža didesnė už nerizikingas investicijas – pavyzdžiui, JAV ir/ar Vokietijos ilgalaikiai VVP – , šie instrumentai ir naudojami apskaičiuoti Sharp ir Treynor rodiklius.
Treynor koeficiento rizika reiškia sisteminę riziką, įvertintą portfelio beta verte. Beta matuoja portfelio grąžos tendenciją keistis, atsižvelgiant į grąžos pokyčius visoje rinkoje. Treynor rodiklį sukūrė amerikiečių ekonomistas Jack Treynor, vienas iš kapitalo kaštų nustatymo modelio (CAPM) išradėjų.
Rodiklio anatomija
Pirmiausia, kad suprasti rodiklį, reikia žinoti jo matematinę išraišką. Rodiklio formulė:
kur:
rp – investicinio portfelio grąža,
rf – nerizikingų instrumentų grąža (Risk-free rate – aukšto reitingo vyriausybių obligacijų pajamingumas),
βp – viso portfelio beta.
Žmonių kalba, rodiklis parodo grąžą, pagrįstą sistemine rizika. Jis parodo, kokią grąžą investicija, pvz. akcijų portfeli uždirbo už prisiimtą investicijų riziką.
Jei portfelio grąža mažesnė už Risk-free rate arba jo beta yra neigiamas, tai ir Traynor rodiklis bus neigiamas. Toks rodiklis yra beprasmis, kaip ir pati investicija. Visada reikalaukite aukštesnės grąžos. Rodiklis parodo tik esamą (ir istorinę) situaciją ir nenurodo ateities rezultatų.
Remiantis vien tik šituo rodikliu, negalima priimti investicinių sprendimų!
Šio koeficiento prielaida yra ta, kad investuotojams turi būti kompensuota portfeliui būdinga rizika, nes diversifikacija jos nepašalins.
Treynor koeficiento apribojimai
Treynor koeficiento tikslumas labai priklauso nuo atitinkamų etalonų naudojimo beta matuoti. Pavyzdžiui, jei Treynor koeficientas naudojamas vietinio didelės kapitalizacijos investicinio fondo pagal riziką grąžai įvertinti, būtų netikslinga vertinti fondo beta vertę, palyginti su Russell 2000 Small Stock indeksu.
Tikėtina, kad fondo beta versija būtų per maža, palyginti su šiuo lyginamuoju indeksu, nes didelės kapitalizacijos akcijos paprastai yra labiau pastovios nei mažos kapitalizacijos akcijos. Vietoj to beta versija turėtų būti vertinama pagal indeksą, labiau reprezentuojantį didelės kapitalizacijos kompanijas, pvz., Russell 1000 indeksą.
Be to, nėra duomenų ir įvertinimo kriterijų ar didesnis Treynor koeficientas yra geriau už kito portfelio mažesnį koeficientą (kitiems rodikliams esant vienodiems). Jis nenurodo, kad ir portfelio grąža yra didesnė.
Panašumai su Sharpe Rodikliu
Abu rodikliai matuoja perteklinę grąžą rizikos akivaizdoje. Skirtumas tarp šių dviejų metrikų yra tas, kad Treynor koeficientas naudoja portfelio beta arba sisteminę riziką, o ne portfelio standartinį nuokrypį, kaip tai daroma naudojant skaičiuojant Sharpe koeficientą.
Sharp rodiklį visada galima pagerinti diversifikuojant portfelį, t.y. keičiant ne tik instrumentus, bet ir tų instrumentų svertines proporcijas pačiame portfelyje. TR vertinamas pagal sisteminę riziką, o jos išdiversifikuoti neįmanoma. Todėl pravartu portfelyje skaičiuoti abu rodiklius.
Nes vienas rodiklis – Treynor – rodo riziką, susijusią su visos rinkos, vadinasi ir ekonomikos rizika. O Šarpo rodiklis skaičiuoja grąžą, susijusią su kompanijos (kompanijų portfelio atveju) rizika. Skaičiavimai beveik vienodi, tačiau rezultatai ir vaizdas visiškai skirtingi.
Treynor naudojimas
Kuo didesnis rodiklis, tuo geriau. Visada siekite didesnio rodiklio. Jei pridėjus naują instrumentą į savo portfelį, sumažėja portfelio Treynor koeficientas, tai reiškia, kad padidėjo portfelio rizikingumas, neprisidėdamas prie bendros portfelio grąžos. Taigi galite persvarstyti savo sprendimą įtraukti naują šią akciją į portfelį.
Konkretūs pavyzdžiai
Šiame tinklapyje mes esame formavę kelis akcijų portfelius ir tai aprašę. Dabar galime pasižiūrėti, kaip atrodo tų portfelio pajamingumo rodikliai rašymo metu. Ir pabandyti įvertinti, kuris portfelis generavo ir generuoja geriausią grąžą.
| Portfelis | Vidutinė metinė grąža | Šarpo rodiklis | Treynor rodiklis | Prtf. rizika | Prtf. beta |
|---|---|---|---|---|---|
| Metaverse | 35.46% | 5.04 | 30.17 | 6.38% | 1.06 |
| Apple | 15.04% | 0.52 | 10.57 | 22.83% | 1.12 |
| Tvenkinio | 40.69% | 2.09 | 33.39 | 17.72% | 1.11 |
| Elektromobilių baterijos | 31.58% | 1.82 | 18.78 | 15.34% | 1.49 |
Kaip matome, Metaverse portfelyje abu rodikliai sumažėjo nuo sukūrimo laikotarpio. Todėl metų gale arba kitų metų pradžioje bus verta peržiūrėti portfelio pozicijas. Tokie pokyčiai, greičiausiai, susiję su Amazon akcijų 20:1 splitu.
Didžiausią pajamingumą su didžiausiu TR demonstruoja Tvenkinio portfelis. Šarpo rodiklis jo mažas, nes tai visiškai nediversifikuotai kurtas portfelis. Bet jis yra sukurtas beveik prieš 13 metų ir su nedideliu beta. Todėl ir turime tokį labai gerą rezultatą.
Labiausiai diversifikuotas yra Metaverse portfelis. Bet dėl to ir buvo pasistengta. Na, o Apple portfelis, kitų portfelių akivaizdoje jau neatlaiko jokios kritikos. Ir reikės arba pakoreguoti, arba visiškai likviduoti portfelį ir lėšas pervesti į pelningesnes investicijas.
Pabaigai
Štai tokie du itin paprasti, bet pakankamai informatyvūs rodikliai apie investicinio portfelio pajamingumą. Žinoma, priimant investicinius sprendimus, nebūtina į juos atsižvelgi. Tačiau įvaldžius šių rodiklių naudojimą, savo investicijos grąžą galima gerokai padidinti.
Jei kas norėtų, galėtume paskaičiuoti akcijų portfelio rodiklius. Paprasčiausiai parašykite info at aipt.lt.