Tyrimas. Kompanijų skolos ir skolos kompanijoms

Kompanijų skolos ir skolos kompanijoms. Kaip žinome, buhalterinėje apskaitoje pajamų gavimas į apskaitą užfiksuojamas kada išrašoma sąskaita. Susidaro situacija, kad buhalterinėje apskaitoje parodomos gautos pajamos, tačiau jos bus apmokėtos vėliau. Paprastai sąskaitų apmokėjimui suteikiamas tam tikras sutartinis laikotarpis. Ir gali taip būti, kad ataskaitinio periodo pabaigoje parodomos pardavimų pajamos yra mažesnės už pinigų kiekį banko sąskaitoje pagal išrašytas sąskaitas-faktūras.

Todėl kompanijų metiniuose balansuose yra nurodomos Prekybos skolos (ir kitos gautinos sumos). Tai tie pinigai, kurie liko neapmokėti pagal per ataskaitinį laikotarpį išrašytas sąskaitas. Būtent šitos Prekybos skolos, o taip pat pačių kompanijų skolos tiekėjams – Skolos tiekėjams (ir kitos mokėtinos sumos) – yra tyrimo tikslas. Skolos tiekėjams ir Prekybos skolos atvaizduotos kompanijų Balanse Trumpalaikiuose įsipareigojimuose ir Trumpalaikiame turte atitinkamai.

Atlikome NASDAQ OMX Vilnius akcijų biržoje listinguojamų kompanijų (be bankų) Prekybos skolų (ir kitų gautinų sumų) ir Skolų tiekėjams (ir kitų mokėtinų sumų) analizę.

Skolos kompanijoms

2012 m. gruodžio 31 d. klientų skolos tiriamoms kompanijoms sudarė 1 847 668 666 LT. Tai net 17.30% daugiau už skolą 2011 m. gruodžio 31 d., kai skola sudarė 1 575 122 129 LT. 2011 m. metų skola buvo didesnė už 2010 m. skolą tiktai 4.08%. Iš čia matome skolų augimo tendenciją. Skolos dydžio palyginimui paimkime LR biudžeto pajamas, kurios 2012 m. sudarė apie 21 mlrd. LT.

Didžiausia prekybos skola yra kompanijoje AB Lietuvos energija ir siekia 288 831 000 LT. Per metus ji padidėjo 23.71% bei sudaro 15.63% visų kompanijų klientų skolų.

Didžiausias klientų skolos padidėjimas yra kompanijoje APB Apranga – 335.04%, bet sudaro tik 0.57% visų kompanijų klientų skolų.

Mažiausias klientų skolos padidėjimas yra kompanijoje AB „LESTO” – 3.63%.

Labiausiai klientų skola mažėjo kompanijoje AB „Gubernija” – -48.59%.

Bendras klientų skolų visoms tiriamoms kompanijoms padidėjimas 2012 m. siekė 272 546 537 LT, palyginimui padidėjimas 2011 m. siekė „tik” 61 710 167 LT. Klientų skolų augimo tendencija labai stipri ir grėsminga.

Stabiliai klientų skolos mažėjo AB „Gubernija”, AB „TEO LT” ir AB „Limarko laivininkystės kompanija”. Pagal mūsų Reitingus, tik į AB TEO LT verta investuoti.

Kompanijų skolos

Dabar pasižiūrėkime iš kitos pusės. Mūsų tiriamos kompanijos taip pat skolingos. Ir jų skola tiekėjams 2012 m. buvo 1 599 944 467 LT, tai 13.90% daugiau negu 2011 m. 2011 m. kompanijų skola siekė 1 404 697 362 LT ir buvo sumažėjusi 4.90%. Todėl, mus kaip investuotojus, gali neraminti augančios kompanijų einamosios skolos.

Labiausiai tiekėjams įsiskolino AB „LESTO”. Jos skola tiekėjams siekė 330 224 000 LT ir sudarė 20.64% visų kompanijų skolų. Tačiau labiausiai skolas didino AB „Lietuvos jūrų laivininkystė”. 2012 m. skola tiekėjams išaugo 202.85% ir sudarė 1.04% visų kompanijų skolų tiekėjams. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė” skolos tiekėjams absoliučiais dydžiais auga, tačiau augimas lėtėjo 2012 m., nes 2011 m. kompanijos skolos tiekėjams buvo išaugusios 318.68%.

Mažiausiai skolas tiekėjams augino AB „Rokiškio sūris”. Jos 2012 m. buvo padidėjusios 0.53%. Labiausiai skolas tiekėjams 2012 m. mažino AB „Anykščių vynas”. Sumažėjimas siekė 72.93%. Tik AB „Limarko laivininkystės kompanija” mažino skolas tiekėjams 2011 m. ir 2012 m., 25.61% ir 62.34% atitinkamai.

2011 m. skirtumas tarp visų kompanijų Skolų tiekėjams ir Klientų skolų buvo 170 424 767 LT. 2012 m. ši suma jau buvo 247 724 199 LT, t.y. padidėjo 46.36%. Galima pasidžiaugti, kad NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų kompanijų bendra einamoji skola mažesnė už bendrą jų klientų skolą. Tikslesnei skolų analizei reikia ištirti kiekvienos kompanijos Prekybos skolų ir Mokėtinų sumų dinamiką.

Ekonomine prasme bet kokios skolos turi kelti susirūpinimą. 2012 metais kompanijų bankų sąskaitų nepasiekė beveik ketvirtis milijardo litų. O kompanijų apyvartinis kapitalas realiai sumažėjo beveik 200 mln. LT. Mes atlikome tik 31 kompanijos skolas. Jei NASDAQ OMX Vilnius listinguojamos kompanijos reprezentuoja visą Lietuvos verslą, tai turime susirūpinimą keliantį vaizdą. Kažkur klaidžiojantys pinigai per metus nuvertėja, kai tuo tarpu jie gali būti investuojami su geromis palūkanomis. Mūsų tinklalapyje galite pamatyti, kad daug kompanijų turi aukštą, už infliaciją aukštesnę nuosavo kapitalo grąžą.

Reikia pastebėti, kad kreditoriniai įsipareigojimai į abu galus dar ne pilnai atspindi visą situaciją. Gal būt svarbiau pasižiūrėti, kaip kompanijos pačios kiekviena atskirai tvarkosi su tokia situacija. Reikia įvertinti kiekvienos kompanijos Pinigų apyvartos ciklą.

Pinigų apyvartos ciklas yra periodas dienomis, kada grynosios lėšos yra „užšaldytos” Apyvartiniame kapitale arba laiko tarpas tarp apmokėjimo už Apyvartinį kapitalą ir lėšų gavimo už pardavimus iš Apyvartinio kapitalo.

Pinigų apyvartos ciklas skaičiuojamas dienomis. Jis lygus vidutiniam dienų skaičiui, kada klientai apmoka sąskaitas plius vidutinis atsargų apyvartumas dienomis minus vidutinis dienų skaičius, kada pati kompanija apmoka savo sąskaitas tiekėjams. Kuo dienų skaičius mažesnis, tuo geriau. Trumpas apyvartos ciklas rodo, kad kompanija dažnai ir ilgam turi grynųjų lėšų savo veiklai.

Trumpaisiais Pinigų apyvartos ciklais gali pasigirti AB „Kauno energija” ir AB „Lietuvos dujos”. Jų ciklas 2012 m. sudarė 12.16 d. ir 6.24 d. atitinkamai.Patį didžiausią, 230 d. ciklą turi AB „Vilniaus degtinė”, o didžiausią neigiamą (kada kompanija pati vėluoja apmokėti sąskaitas) ciklą turi AB „Lietuvos jūrų laivininkystė”, Jis siekią 46.19 d. Neigiamus ciklus dar turi AB „LESTO”, AB „LITGRID”, AB „Limarko laivininkystė kompanija”.

Visų tirtų kompanijų Pinigų apyvartos ciklo mediana 2011 m. buvo 60.36 d., o 2012 m. jau siekė 72.57 d.

Kaip matome, visumoje augo net tik skolos, bet ir pinigų apyvartos ciklai. Gaunasi, kad 2012 m. visos kompanijos vidutiniškai kas mėnesį savo pinigus atgaudavo viena diena vėliau.

Kai kompanijai pradeda trūkti lėšų apyvartiniam kapitalui, ji priversta tuos pinigus skolintis iš banko. Tai atsiliepia kompanijos pelningumo rodikliams. Reiškia, kad AB „Lietuvos dujos” pasiskolina pinigus tik 6 dienoms, o AB „Vilniaus degtinė” 230 dienų. Akivaizdu, kad AB „Lietuvos dujos” bankui sumoka daug mažiau palūkanų negu AB „Vilniaus degtinė”.

Rezultate matome, kad kompanijos pasiekti savo pinigus darosi vis sunkiau. Vidutiniškai pinigai iš pardavimų gaunami per 2-2.5 mėnesio. Tai didelis laiko tarpas. Kompanijos turi pasirūpinti, kad pardavimų vadybininkai prekes parduotų greičiau ir pareikalautų greitesnio atsiskaitymo, o pirkimų departamentas išsireikalautų ilgesnių laikotarpių sąskaitoms tiekėjams apmokėti.

Pabaigai

Buvo atliktas 2 900 biržose listinguojamų kompanijų 20 metų Pinigų apyvartinio ciklo tyrimas. Tyrimo rezultatai vienareikšmiškai parodo, kad trumpas ciklas didina kompanijos pelningumą ir sparčiau kelia akcijos kainą biržoje.

Šaltinis: Aipt.lt