Jesse Livermore

Jesse Livermore – visų laikų spekuliantų legenda

Džesis Livermoras (Jesse Livermore) (1877- 1940)  buvos vienas ryškiausių biržos spekuliantų prieš šimtą metų. Jį dar vadino Didžiąja Wall Streeto Meškas. Spekuliavo jis nelengvais birža ir visai Amerikai laikais.

JAV stabiliai pradėjo augti XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje. Tais laikais pradėjo steigtis investiciniai bankai. Iškilo žinomi milijonieriai J.P Morganas, Dž. Rokfeleris ir daug kitų.

Kai JAV prezidentu tapo T.Ruzveltas, vyriausybė daug investavo į šalies geležinkelių infrastruktūrą. Tais laikais H.Fordas pastato Ford Motor Company gamyklą. Šalis elektrifikuojama. Finansų rinka plačiai vystosi ir koncentruojasi Wall Streete.

Džesis Livermoras buvo fermerio sūnus. Iš namų jis pabėgo būdamas 15 metų ir įsikūrė Bostone. Savo pirmus pinigus uždirba bukmekerių kontorose.

Jose buvo žaidžiama iš akcijų kainų pokyčių. Nereikėjo pirkti pačių akcijų. Dž.Livermoras turėjo puikią intuiciją ir gerą rinkos jautimą. Jis greitai aplošė daugelį bukmekerių kontorų ir tapo jis nepageidaujamu.

Turėdamas 1 000 dolerių kapitalą (šiandien apie 20 000 dol.) 1903 m. persikelia į Niujorką.

Krizės pradžia

1906 m. įvykęs katastrofiškas žemės drebėjimas San Franciske išprovokavo neramumus finansų rinkose, kurie pasibaigė akcijų rinkos griūtimi 1907 m., kai akcijų kursai nukrito 50%.

Bankrutuoja bankai ir investiciniai bankai. Bankai bandė taisyti situaciją supirkinėjant akcijas. Bet kai kursai nukrito, bankai susidūrė su bėdomis. J. P Morganas tada nusprendė gelbėti bankus, skiriant jiems pinigus (visiškai kaip dabar, tik dabar bankus gelbėjo mokesčių mokėtojų pinigais).

O tuo tarpu Dž.Livermoras nieko nelaukia ir akcijas pardavinėjas. Spekuliuoja „short selling“ pozicijoje. Šitoje meškų rinkoje spekuliantas uždirbo 3 mln. dolerių. Šiuos pinigus jis bando investuoti į  prekybos medvilne verslą. Verslauti jam visiškai nesiseka ir jis paskelbia bankrotą.

Po I-ojo pasaulinio karo pabaigos JAV akcijos vėl pradėjo kilti. Augo ir amerikiečių gerbūvis. Padidėja pinigų srautas į Wall Streetą. Leidžiama maržinė prekyba akcijomis.

Kainų burbulas stipriai pučiasi. Burbulas sprogsta 1929 m. spalio 24 d.  (Juodasis Ketvirtadienis). Nauji biržos milijonieriais staiga tampa skurdžiais, stiprios kompanijos patiria sunkumų. Prasideda Didžioji Depresija.

Akcijų kilimo metu Džesis Livermoras atidirbo prarastus milijonus. Jis pastebėjo, kad dauguma akcijų jau yra pervertintos ir neturi realaus pagrindo kilti.

Jis nedelsiant nusprendžia akcijas pardavinėti (short selling). Ir tuo metu, kai bankrutuoja bankai, visko netekę spekuliantai šokinėja per dangoraižių langus, Dž.Livermoras uždirba solidų kapitalą. Ketvirtajame dešimtmetyje jo kapitalas jau pasiekė 100 mln. tuometiniais doleriais.

Jesse Livermore

Manoma, kad dideli pelnai ir stresas prekyboje jį privedė prie depresijos. Būdamas 62 m. jis nusišauna kambaryje vieno iš Manheteno viešbučio.

Niekas nežino, kur buvo išleisti uždirbti pinigai. Nes po mirties jo sąskaitose rasta „tik“ 5 mln. dolerių.

Kas įdomiausia Džesio Livermoro biografijoje, tai jo sugebėjimas atspėti rinkos kryptį. Kas tai? Sėkmė? Žinojimas? Gali būti, kad abu. Oficialioje biografijoje nenurodoma, kad Dž.Livermoras turėjo aukštąjį ar bent kokį kitą finansinį išsilavinimą. Jis buvo savamokslis ir mokinosi iš savo klaidų ir sėkmių biržoje.

Gali būti, kad jam įtakos turėjo XIX a. pabaigoje išleista Čarslo Macko knyga „Neįprastai populiarūs minios klystkeliai ir beprotybė“ („Extraordinary Popular Delusions and the Madness of Crowds“). Tai buvo jo mėgstamiausia knyga.

Daug apie patį spekuliantą gali pasakyti jo paties citatos iš knygų. Jis pats parašė knygą „Kaip prekiauti akcijomis“ („How to Trade in Stocks“) 1940 m. 1923 m. knygą apie jį parašo Edvinas Lefevras „Žymiausios biržos spekulianto prisiminimai“ („Reminiscences of a Stock Operator“)

Džesio Livermoro citatos:

Spekuliacinis žaidimas, neabejotinai, yra pats geriausias žaidimas pasaulyje. Tik tai žaidimas ne idiotams, tinginiams, emocionaliai nestabiliems, norintiems greitai uždirbti avantiūromis. Tokie gyvenimą baigs neturtingi.

Kainų kotiruotes stebim, kad nustatyti rinkos kryptį. Kainos juda aukštyn arba žemyn, priklausomai nuo pasipriešinimo. Paprastai sakant, kainos, kaip ir viskas pasaulyje, juda mažiausios pasipriešinimo kryptimi. Kainos kyla, kai pasipriešinimas tam mažiausias. Kai pasipriešinimas auga, kainos krenta.

Aš staiga suvokiau, kad spekuliantą supa begalė spąstų, sukurtų jo paties žmogiškosios natūros.

Kai man buvo keturiolika metų, aš kotiruočių neklausdavau “kodėl?”. Neklausiu ir dabar, kai man 40 metų.

Aš nesiklausiau kitų nuomonių ir neturėjau mylimų akcijų.

Aš niekada nesiginčydavau su kainomis.

Sėkmei biržoje reikalingas pastabumas, patirtis, atmintis ir sugebėjimas skaičiuoti. Spekuliantas dažnai turi reikalą su atsitiktiniais reiškiniais ir jis privalo bandyti juos nuspėti.

Spekuliantas turi stebėti ne konkrečios akcijos kryptį, o visos rinkos tendenciją.

Aš visada seku, kas vyksta žaliavų ir prekių rinkose.


Facebook Comments
%d bloggers like this: