Ar kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? Antra dalis

Pradžia.

Technologinės naujienos į gyvenimą visada ėjo labai sunkiai. Sunku patikėti, bet koriniu principu paremtas telefono ryšys (tai tas, kurį mes dabar naudojam ir jau ateina 5G ryšys), buvo sugalvotas ir galėjo būti įgyvendintas iš karto po Antrojo pasaulinio karo.

O kas gerai mokėsi istoriją mokykloje turėtų prisiminti XVIII-XIX a. darbininkų judėjimus prieš industrializaciją. Internetas, be kurio neįmanomas šiuolaikinis gyvenimas, irgi ne iš karto rado savo vietą po Saule.

Dabar atėjo kriptovaliutų eilė. Jų vystytojai ir gerbėjai būtent ir prisimena visas šias istorijos pamokas apie naujovių pripažinimą. Tačiau ne viskas taip paprasta. Kiek kriptovaliutos tikrai yra naujovė ir revoliucija?

Tam tikra prasme tai tikrai revoliucija. Nes technologija leidžia pinigus ne centralizuotai, be priežiūros institucijų. Sistema pati save “reguliuoja”. Ji yra aukščiau valdžios, aukščiau priežiūros institucijų.

Be to, naujoji kriptovaliutų sistema laiko informaciją, sumažina transakcijų kaštus ir dalyvių konsensuso pagalba sukuria aukštesnį evoliucinį socialinį kontraktą.

Blockchain (blokų grandinės) technologija sukuria sąlygas ir prielaidas naujiems aktyvų tipams: skaitmenizuoti žemės sklypai, muzikos kūriniai, piniginės perlaidos tarp daiktų interneto įrenginių.

Pinigų, kaip mainų priemonės, prasme, kriptovaliutos nėra jokia revoliucija. Mainų priemonės formos pakeitimas esmės nesudaro jokios.

Tačiau kriptovaliutos turi privalumą vartotojams, neturintiems prieigos prie bankų, pavyzdžiui, pabėgėliai. Kriptovaliutomis juk galima atsiskaityti iš bet kur ir bet kada, jei tik yra elektra ir internetas. Nereikia jokio tarpininko, kurio vaidmenį šiandien vaidina bankai.

Iš principo, tai reiškia lengvesnį priėjimą prie kapitalo ir galimybes tuo kapitalu naudotis savo reikmėms. Tai jau naujovė dabartinėje finansų sistemoje. Tačiau komerciniai bankai gali greitai rasti būdų čia neatsilikti. Bent jau resursų inovacijoms jie turi pakankamai.

Teigiama, kad kriptovaliutų ir kriptožetonų tinklai geriau paskirstys kapitalą ir jis nesusikoncentruos vienose rankose. Kiek tame tiesos, dar sunku pasakyti, nes žinome, kad vien tik 40% bitcoin laiko apie 1000 hodl’erių.

Vien tai kerta per teiginį aukščiau. Bet yra kitas dalykas, bitcoin ir ypač ethereum platformose sukurti nauji verslo modeliai, kurie ekonominius santykius daro skaidresnius, paprastesnius. Tai gal ir palaipsniui atsilieps ir į kapitalo paskirstymą tarp tinklo dalyvių.

Bet šiandien to niekas nežino ir negali garantuoti. Taip, blockchain sukuria tokias prielaidas. tačiau žmogaus godumas yra godumas ir nuo jo neišgelbės jokios technologijos. Visi sieks turėti daugiau.

Iš kitos pusės, “teisingas” kapitalo paskirstymas siejamas su komunistinėmis ir socialistinėmis idėjomis. Ir jos gali atrodyti gražiai tiems, kurie savo kailiu socializmo ir komunizmo nepatyrė. Mes gi tokiomis idėjomis netikime. Tačiau sveikinam galimybę kiekvienam kurti savo ateitį ir savo kapitalą paprastesniu būdu.

Ir šiandien yra kalbama, kad kriptovaliutos su savo blockchain pagrindu yra nauja vertybė, o ne nauji pinigai. Kiek tame tiesos, mes dar nežinome, tačiau bandysime atrasti…

Bus daugiau

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: