Antradienis, 19 kovo, 2024
Mokomieji Straipsniai

Behavioral finance arba Investuotojo elgsena. 2 dalis

Behavioral finance arba savo galimybių pervertinimas. Tęsiame straipsnį apie investuotojų ir spekuliantų elgesį rinkoje. Psichologija yra bene svarbiausias veiksnys mums priimant vienokius ar kitokius su finansais susijusius sprendimus.

Investuotojai dažnai mato taisykles ten kur jų nėra ir traktuoja atsitiktinę sėkmę kaip savo įgūdžių rezultatą. Taip formuojasi suvokimas “aš viską galiu”, kuris liūdnai baigiasi, kai sėkmė išsenka.

Yra sakoma, kad bulių rinkoje kiekvienas yra finansinis genijus. Euforija, skolinamasi pinigu. Į rinką atėjus meškoms ilgokai nesuvokiama kas nutiko, kodėl „tokios geros akcijos krenta”, reikia pirkti “kol pigu” ir t.t.

Žmonės yra linkę pervertinti savo galimybes, ypatingai tose srityse, kur kažką žino. Pavyzdžiui, vyrai yra linkę pervertinti savo galimybes ir žinias sporte, vadovavime ir sugebėjime sutarti su kitais.

Juk kiekvienas doras lietuvis yra krepšinio apžvalgininkas, o gal net turi sugebėjimus būti rinktinės treneriu :D. Taip pat ir investuotojai mano žiną rinką ir pervertina savo galimybes.

Svetimi sprendimai dažniausiai atrodo abejotini, bet asmeniniai sprendimai yra visada racionalūs ir pagrįsti. Informacija, kurios pagrindu yra padaromi sprendimai yra laikoma labai svarbia, tik kažkodėl rinka jos neįvertina :).

To rezultate atsiranda aktyvi prekyba ir didelės apyvartos – tiek perkantis, tiek parduodantis naudojasi informacija, kurią jis laiko svarbiausia, tačiau abu teisūs būti negali. O jei visi vienodai vertintų tam tikra akciją, prekybos iš esmės nebūtų.

Žmonės taip pat linkę prisiminti savo sėkmes ir pamiršti nesekmes, dar labiau pervertindami savo jėgas.

Behavioral finance arba Framing

Sprendimai yra dažnai priklauso nuo to, kaip suformuluotas klausimas ir nuo esamų pasirinkimų.

Vienas dažniausiai naudojamų pavyzdžių, skirtų iliustruoti šią teoriją skamba taip: “asmeniui yra pasiūloma rinktis tarp prabangaus rašiklio ar grynų pinigų. Dažniausias atsakymas yra gryni pinigai.

Tačiau jei siūlomas prastas rašiklis, prabangus rašiklis ar pinigai, renkamasi prabangų rašikli”.

Pardavimų ekspertai, žinodami šią žmonių savybę, į siūlomų “daiktų ”sąrašą stengiasi įtraukti “prastą” pasirinkimą, siekdami parduoti prabangų.

Įsivaizduokite, kad jums reikia priimti 2 lygiagrečius sprendimus. Perskaitykite abu ir nuspręskite.

1-a užduotis. Pasirinkite tarp:
A. Užtikrintas 2400 Lt uždarbis
B. 25% tikimybė uždirbti 10000 Lt ir 75% tikimybė nieko neuždirbti.

2-a užduotis.
C. Užtikrintas 7500 Lt praradimas
D. 75% tikimybė prarasti 10000 Lt ir 25% tikimybė nieko neprarasti.

Didžioji dalis žmonių pasirenka A ir D. A patrauklus, nes tai garantuotas uždarbis, C nepatrauklus, nes tai garantuotas praradimas. Bet ar tikrai viskas čia gerai?

Pabandom dar viena užduotėlę:
E. 25% tikimybė uždirbti 2400 Lt ir 75% tikimybė prarasti 7600 Lt.
F. 25% tikimybė uždirbti 2500 Lt ir 75% tikimybė prarasti 7500 Lt.

Tai aišku F, ar ne? 🙂

Tačiau pasižiūrejus į pirmą užduotį – A + D = E, o B + C = F. Smagi situacija gaunasi, pasirenkam kienviename pasirinkime atrodytu mažiausią blogį, o bendroje sumoje gaunasi, kad pralošiam. Hm… 🙂

Išvada – žmonės daro sprendimus rizikingose situacijose izoliuotai nuo aplinkos ar kitų sprendimų. Racionalus žmogus įvertina sprendimą platesniu mastu.

Investavime pasikartoja tos pačios klaidos – sprendimai daromi čia ir dabar, neatsižvelgiant į bendrus sprendimų padarinius.

Kitaip tariant, orientuotis reikia į bendrą gerovę, o ne į lokalius pelnus ar praradimus.

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt. Autorius: pink.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.