Antradienis, 19 kovo, 2024
Mokomieji Straipsniai

Kaip uždirbti iš akcijų? Aštuoniolikta dalis

Ir aštuoniolikta dalis. Kiekviena šių rinkų investuotojams gali pasiūlyti įvairiausių likvidžių instrumentų. Ir šie instrumentai leidžia kurti įdomias investavimo strategijas. Tai priklauso tik nuo Jūsų paties, Jūsų žinių, Jūsų psichologijos ir supančio pasaulio filosofinio supratimo.

Egzistuoja keturios investicinių instrumentų rinkos.

  • Akcijų rinka,
  • Skolos vertybinių popierių rinka,
  • Žaliavų ir prekių rinka,
  • Valiutų rinka.

Akcijų rinka

Apie akcijų rinką žinome daugiausiai. Akcijų biržose prekiaujama akcinių bendrovių akcijomis. Lietuvoje mes turime Vilniaus biržą, kurioje galime įsigyti didelių ir žinomų Lietuvos bendrovių akcijų, tapti jų dalininkais.

Pasaulyje žinomiausi akcijų rinkos segmentai yra S&P500 indeksą sudarančios akcijos, NASDAQ indekso akcijos ir pan. Seniausiai žinomas indeksas Dow Jones Industrial susideda tik iš 30 bendrovių akcijų, todėl jo negalima laikyti atskiru segmentu.

Vilniaus biržoje populiariausi indeksai yra OMX Vilnius ir OMX Baltic Benchmark GI.

Akcijų rinkoje gali išskirti tris pagrindinius komponentus

  • Akcijas,
  • Tarptautiniai akcijų pakvitavimai (ADR arba GDR),
  • Fondiniai indeksai.

Išskiriamos dvi akcijų rinkos. Pirminė ir antrinė rinka. Pirminėje rinkoje prekiaujama pirmą kartą viešai kompanijų išleidžiamomis akcijomis IPO. IPO yra Initial Public Offering.

Pirminis viešas pasiūlymas. Kai šioje rinkoje superkamos visos IPO pasiūlymo akcijos, tik tada tos akcijos patenka į antrinę rinką, kur jau galima laisvai jomis prekiauti.

Kompanijos akcijas viešai parduoda siekdamos kelių tikslų. Pritraukti papildomų lėšų projektams vykdyti, dėl mados, padidinti savo vertę, kiti tikslai.

Paskutinis garsiausiai nuskambėjęs IPO buvo Facebook Inc. akcijų viešas siūlymas.

Pirmoji akcijų birža buvo įkurta Londone XVII a. Šiandien tai antra pagal dydį akcijų birža. Kaip tik Londono biržoje pirmą kartą pradėti vartoti „meškų“ ir „bulių“ terminai.

Pačios didžiausios akcijų biržos:

  • NYSE – Niujorko akcijų birža,
  • NASDAQ – Nacionalinė asociacija Vertybinių popierių pardavėjai,
  • AMEX – Amerikos akcijų birža,
  • LSE – Londono akcijų birža,
  • TSE – Tokijo akcijų birža,
  • DB – Frankfurto (Vokietijos) akcijų birža,
  • SEHK – Honkongo akcijų birža,
  • TSE – Toronto akcijų birža.

Šiais laikais individualiems investuotojams sudarytos sąlygos savarankiškai investuoti beveik visose pasaulio akcijų biržose.

Skolos vertybinių popierių rinka

Skolos vertybinių popierių rinką daugiausia sudaro vyriausybių vertybiniai popieriai obligacijos, municipalinės ir korporatyvinės obligacijos, depozitų sertifikatai.

Obligacijų rinka vaidina svarbų vaidmenį ekonominiame gyvenime. Čia investuota trilijonai dolerių. Obligacijos naudojamos ne tik investavimo tikslams, jomis aktyviai prekiauja spekuliantai.

Obligacijų rinkos dalyviai yra instituciniai investuotojai. Tai bankai, fondai. Šitoje rinkoje šalių vyriausybės ir savivaldybės, išleisdamos fiksuotų palūkanų ir apibrėžto termino obligacijas, skolinasi pinigus biudžeto deficitui padengti.

Tokia skolinimosi priemone naudojasi ir privačios įmonės, jei jos prireikia daug lėšų projektams vykdyti.

Pagal vyriausybių obligacijų pajamingumą galima spręsti apie ekonominę situaciją. Tai labai geras indikatorius.

Žaliavų ir prekių rinka

Žaliavų ir prekių rinkoje prekiaujama žaliavų ir prekių ateities kontraktais. Tai geri instrumentai investuotojams, labai mėgstami spekuliantų.

Gerai orientuojantis pasaulio ekonominėje ir politinėje erdvėje, fjučeriai yra puikus investavimo instrumentas. Tai likvidi ir skaidri rinka.

Didžiausios biržos yra Čikagoje ir Londone.

Žaliavų ir prekių rinkoje išskiriamos kelios grupės:

  • Taurieji metalai (auksas, sidabras, platina, paladis),
  • Spalvoti metalai (varis, aliuminis, nikelis ir kt.),
  • Energijos resursai (nafta, dujos, mazutas, benzinas ir kt.),
  • Grūdinės prekės (kviečiai, kukurūzai, soja, kiauliena ir kt.),
  • „Minkštos“ prekės (cukrus, kava, kakava, apelsinų sultys ir kt.).

Valiutų rinka – Forex

Valiutų rinka aptarnauja tarptautinius atsiskaitymus, parodo kapitalo judėjimo kryptį. Valiutų rinka skirstoma į dvi pagrindines:

  • Forex,
  • CME (IMM)&GLOBEX.

Forex yra tarpbankinė rinka pradėjusi egzistuoti 1973 m. sužlugus valiutinei dolerio standarto sistemai. Nuo tada dauguma valiutų turi laisvai plaukiojantį kursą.

Valiutų rinkos atlieka šias operacijas:

  • Spot tipo sandoriai – kai pristatymo diena yra antra po sandorio sudarymo;
  • Fovardiniai kontraktai – kai pristatymo laikas trunka nuo kelių dienų iki kelių metų;
  • Valiutiniai fjučeriai ir opcionai – kai pristatymo laikas griežtai reglamentuotas.

Spot tipo sandoriais paprasčiausiai keičiama valiuta, norint atsiskaityti už realias prekes ar žaliavas. Tačiau tokių sandorių rinkoje yra labai mažai.

Dominuoja spekuliantų pinigai, kai žaidžiama iš valiutų skirtumo arba apsaugant investicinį portfelį.

Forex „žaidėjai“ skirstomi į keturi lygmenis:

  • Bankai ir stambūs brokeriai. Tai Forex rykliai. Minimalus vieno sandorio dydis yra nuo 5 milijonų. Jie ir nustato valiutos kotiruotes, kurias mes matome.
  • Mažesni bankai ir brokeriai. Minimalus vieno sandorio dydis nuo 1 milijono.
  • Trečiame lygyje yra klientai. Tai stambūs spekuliantai, fondai, įmonės, kurios nuolat turi keisti valiutą. Minimalus sandorio dydis yra 500 000.
  • Ketvirtame lygyje mažiausi klientai su minimaliu sandorio dydžiu 100 000.

Daugiau lygių nėra. Ir jei Jums kažkas siūlo „pažaisti“ Forex už 15 dolerių, tai Jūs patenkate „sąlyginai į šeštą lygį“, kuriame visi yra aukos.

Fovardiniai kontraktai yra valiutų keitimo sandoriai sutartu kursu, o kontrakto vykdymas atidėtas. Fovardų dažniausiai būna iki metų. Gali būti 1,2,3,6 mėn.

Fovardai būna dviejų tipų:

  • Autraitai (outright) – vienkartinis sandoris su ilgesniu bei dviejų dienų vykdymu;
  • Svopas (swop) – dviejų priešingų sandorių kombinacija su skirtingais vykdymo terminais.

Fovardais dažniausiai gamybos įmonės saugosi nuo galimo neigiamo valiutų kurso įtakos ateityje.

Patys didžiausi Forex žaidėjai būna centriniai bankai. Jie gali „reguliuoti“ kursus šalies ekonomikos naudai. Kiti žaidėjai yra komerciniai bankai, įvairūs kolektyvinio investavimo subjektai, įmonės, fiziniai asmenys.

Visi mes bent kartą esam dalyvavę Forex rinkoje, kai reikėjo pirkti ar parduoti kitos šalies valiutą.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.