Jūs laukiate recesijos? Naivume šventas – bus dar blogiau

Pinigų į rinką pripumpuotas beprotiškas kiekis. Būtų viskas labai gerai, jei kas nors žinotų, ką su tais pinigais daryti. Centriniai bankai atlieka tik savo formalią funkciją – pasirūpinti tinkama pinigų pasiūla konkrečioje ekonominėje zonoje. Ir negali nieko sakyti, jie šią funkciją atlieka puikiai. 10 balų su pliusu.

O toliau? O toliau visiškas bulshitas! CB stengiasi, stengiasi ir šūdas gaunasi. Kam durniui reikalingi pinigai? Ačiū nereikia…

Ir ežiukui rūke akivaizdu, kad pinigų kiekis rinkoje visiškai nieko nereiškia. Pinigai yra niekas, pinigai neturi vertės. Prirašyk sąskaitoje nuliukų kad ir visą gūglę – visiškai niekas nepasikeis.

Ir čia centriniai bankai daro vieną didelę klaidą. Prispausdino kalnus babkių, jau ruošėsi grįžti prie ‘normal’, bet, pyst, ir Normal į pasimatymą neatėjo. Va taip, molča…

Tada centriniai bankai sako, dafai, dar atpiginam pinigus, o jei reikės, prispausdinsim, kiek reikės (o kiek, tas, blyn, reikės?). Nu, bet kokiu tūpu reikia būti, kad 10 metų kišti pinigus durniams ir kažko norėti atgal? Negavai, ok, dar duosiu… Nu, trūksta žodžių…

Esmė čia yra simple-pimple. Pinigai rinkoje turi suktis! O, jūs nustebote? O be reikalo. Išjunk kompą ir eik vartoti! Nenori? OK, išjunk kompą ir eik daryti verslą! Suk babkes! Suk, kol leidžia sukti nemokamai.

Yra vienintelis ir pats geriausias ekonomikos sveikatos indikatorius – Pinigų apyvartos greitis (Velocity of money). Sakot, kad ne geriausias? Nesvarbu… Jis parodo, kiek kartų konkrečioje ekonomikoje vienas pasiūlos pinigas apsisuka, kad būtų sukurtas vienas Bendrojo vidaus produkto pinigas (apskaitinis). Kuo daugiau, tuo geriau. Na, per daug irgi nesveika…

V=1 yra toks optimalus variantas, kai visi pinigai bent kartą apsisuka ir padaro prekę ir paslaugą. Žodžiu, pinigai realiai dirba ekonomikoje.

Tačiau štai iliustracija, kurią pamačius, norisi verkti:

Džyzus, euro zonoje ir Kinijoje V vos 0.23, Karlai! Tik Valstijose babkės normaliai sukasi, nes ten žmonės žino joms tolką. Palyginimui, Lietuvos V=0.63. Tai reiškia, kad kažkurioje euro zonos valstybėje V mažiau nei 0.23!!!

Nu tai, blyn, Super Mario, kuriems galams tie tavo eurai reikalingi? Šis projektas žlugo ir reikia jį mesti lauk. Su FED čia nepasilyginsi, Ten viena valstybė, vienas baksas nuo Pasaulinio tvano laikų, vienas mentalitetas. Ten vienas prezidentas (jis dar ir vienas, tipo, praimas).

Gali jums D.Trump patikti, gali nepatikti – niekam tai nerūpi – bet šis verslininkas ir politikas, panašu, žino, kaip kuriama Gerovės valstybė. Ir ne mums jį vertinti: iš runkelių varpinės tik tvarto galas ir tematosi…

Maža to, išlenda į visokius delfius koks finansų ekspertas ir pradeda krušti protą, kad ateina krizius ir dabar reikia žiauriai taupyti. Nė velnio nereikia taupyti.

Geriausiu atveju, reikia investuoti. Taupyti neapsimoka. Tą jums net centriniai bankai sako: pimpą jums duosim už jūsų indėlius, pasiimkit babkes ir neškit į parduotuvę. Arba verslą darykite.

Tik va bėda, jie negali to pasakyti tiesiogiai, nu gi demokaratija pas mus, ką noriu, tą darau su savo babkėm, ar ne?

Bet mes pamirštam, kad pinigai yra ne tik tavomano. Pinigai yra tavomano plius valstybės susitarimas, kad tai mainų priemonė. Todėl reikia imti ir mainytis. Kitaip susitarimas negalioja, kitaip ekonomika stoja, kitaip darbo užmokestis tau neauga, kitaip srėbsi bybienę greitu laiku.

Ir tai liečia ne tik mus, lietuvius, indėlių prikaupusių tiek, kad tai jau prilygsta pusei šalies BVP; tai liečia ir kitaicus, ir vakaraicus. Visi mėgstam taupyti.

Bet tik ne amerikiečiai! Jie mėgsta investuoti. Į viską. Jie mėgsta išlaidauti, o mes pažvengti iš jų Juodųjų penktadienių. Bet jie ir gyvena geriau. Nepavydim, nereikia. Nėra kada pavydėti, kai savo kiemą tvarkom.

Euro zonoje vertei sukurti panaudojamas mažiau nei kas penktas euras! Ir verkiam! Verkiam, kad BVP augimo tempas mažėja. O centrinis bankas ciniškai anekdotus skaldo: “ready and prepared” dar labiau sumažinti bazines palūkanų normas. Realy, Mario?! Aš galiu pasikliauti savo ausimis ir akimis???

Ekonominė krizė neateina nei per dieną, nei per metus. Ji bręsta ilgai. Iš kitos pusės, ekonominė krizė yra ekonomistų susitarimas, kad pagal tam tikrus rodiklius fiksuojame krizės pradžią.

Iš čia išplaukia išvada, kad ekonomika yra suknistas mokslas. Atsiradęs tam, kad sukurtų gerbūvį visiems planetos gyventojams (tipo, skirstom ribotus resursus neribotiems poreikiams), jis nieko, be indikatorių krizei nustatyti, nesukūrė. O Gerbūvio kriterijaus nėra lig šiol.

Taip ir gyvenam, bro!…

Rašyk laiškus.