Kas vyksta rinkose, kodėl laukiam krizės ir kodėl jos nebus? 2019 m. ruduo

Visų pirma, turime sutarti, apie kokią krizę mes kalbam. Nes kas vienam žmogui krizė, kitam – galimybė. Visų antra, krizė ji ir todėl krizė, kad ateina netikėtai. O jei ji atėjo pasiruošus, tai turite laikinus sunkumus, bet ne krizę.

Greičiausiai, mes kalbame apie ekonominę krizę, paliesiančią daugelį pasaulio šalių. Nes kam čia pas mus labai įdomi krizė Venesueloje arba Zimbabvėje. Kur kas liūdniau būtų su ekonomine krize JAV, Vokietijoje, Kinijoje.

Akademiniu vertinimu, ekonominę sveikatą nurodo trys pagrindiniai dalykai. Apie juos mums visada pasakoja centriniai bankai, kai sprendžia monetarinės politikos klausimus:

1. Bendrojo vidaus produkto ketvirtinės dinamikos įvertis;
2. Vartotojų prekių krepšelio indekso pokytis (infliacija);
3. Nedarbo lygis.

Ir jau matome, kad Vokietijos ekonomika rimtai stabdo: paskutinio ketvirčio BVP įverčio pokytis yra neigiamas.

source: tradingeconomics.com
source: tradingeconomics.com

Infliacija normalia laikoma, kai neviršija 2-3% augimo. Ir čia pagrindinėse ekonomikose viskas tvarkoj:

source: tradingeconomics.com
source: tradingeconomics.com

Infliaciją, kaip žinome, lemia pasiūla ir paklausa, bet didesne dalimi lemia naftos kainos. O jos kilti neskuba. Kaip tik turi žemėjimo tendenciją ir nesvyruoja daug.

Normaliu nedarbo lygiu laikoma 4-5% dinamika. Ir čia Prancūzija jau turi problemų. Nors šios šalies 20 metų nedarbo lygio vidurkis siekia 9.24%. Tai dabar dar žemiau vidurkio:

source: tradingeconomics.com
source: tradingeconomics.com

Šitie rodikliai yra inertiški, jie nesikeičia labai greitai. Tai kad jie pradėtų rodyti krizę, turi labai daug vandens pratekėti ir dar nebūtinai ta krizė ateis.

Ir prisiminkime, kad praėjusi krizė buvo likvidumo krizė, o jos šaknys buvo – S.Jakeliūnas ir jo pakalikai nežino – daugiau nei 20 metų prieš tai priimtas JAV vyriausybės sprendimas „būstas kiekvienam piliečiui”.

Dabar likvidumo stoka negresia. Pinigų yra. Pinigai yra ekonomikos kraujas. Svarbu, kad tas kraujas tekėtų. Ir kai prieš keletą metų visi prognozavo Kinijai „kietą” arba „minkštą nusileidimą”, aš jums rašiau, kad Kinijos ekonomika tik „normalizuojasi”. Ir štai koks proveržis pinigų apyvartos greityje:

Tai iš kurios pusės ateis krizės? Nesvarbu, į kurią pusę pasilenksi, ji vis tiek ateis iš priešingos pusės… Tai ar verta jos laukti, kai nežinai nei kas, nei kada bus. Bereikalingas energijos eikvojimas…

Muitų karai? Baik juokus, Karlai. Vyriausybės visais laikais kišosi į laisvą rinką ir siekė ją reguliuoti, prisidengdama figos kilniais šalies interesų tikslais.

Dabar išgarsinti JAV ir Kinijos Muitų karai yra puikiai vykdoma D.Trump reklaminė kampanija, kurioje šis veikėjas nori parodyti, kad Adam Smith „nematomoji ranka” realiai yra „Donald Trump ryškiai matoma ranka„. Na, turi kompleksų bičas ir labai gerai juos bando maskuoti. Bet nesubtiliai…

O akcijų indeksai, vieni geriausių indikatorių, toliau yra istorinėse aukštumose. Ir tai normalu, kai FED skatina ekonomiką žemomis palūkanomis.

Tačiau S&P 500 indekse turime divergenciją tarp vertės ir AO osciliatoriaus. Vadinasi, korekcija jau už kampo. Bet krizės dar nesimato? Na, nebūtinai tas kampas dar šiemet bus, bet bus gana artimoje ateityje. Korekcijos metu palaikymas yra ties 2 346. Čia labai stiprus palaikymas. Iki jo dar daug dugnų reiks pramušti.

Išvados

Nežinau, kodėl jūs laukiat krizės ir kodėl jums jos reikia? Gal spekuliacines pozicijas ne į tą pusę atidarėte ir dabar patiriate nuostolius, nes, blyn, krizė, kaip jums pasakojo jutiūbas, taip ir neatėjo?

Pagrindiniai ekonominiai pagrindinių ekonomikų makrorodikliai sudaro dar labai gerą vaizdą. Nors jie nėra leading indikatoriai, bet akivaizdu, kad kalbėti apie recesijas konkrečiose šalyse dar gerokai per anksti.

Ir jo, plokštėjanti JAV Iždo VVP pajamingumų kreivė ėmė ir nebeplokštėja. Staiga ji vėl pasuko „normalumo” link. Krizę, na, ar recesiją kuriam laikui atidedam…

O ten pažiūrėsim…