Kriptorinkos saulėlydžio pradžia

Kriptorinkos pabaiga

Radau puikią temą polemikai, tiksliau, tema pati mane rado. Klausimas grynai ekonominis bei aktualus. Ir kiek žinau, ne visi kriptovaliutų gerbėjai pajėgūs atsakyti į šį klausimą.

O klausimas toks: jei kriptovaliutos pradedamos plačiai naudoti ar net pakeičia fiat, kaip atrodys kreditavimas? Kaip žinia, Vakarų finansinėje sistemoje už kreditus imami procentai.

Tai jei jūs pasiskolinot 100 pinigų su 10% metinių palūkanų, tai po metų turėsite grąžinti 110 pinigų. Ir visa tai puikiai veikia daug metų, nes pinigų kiekis rinkoje yra reguliuojamas. Reguliuoja šalių centriniai bankai.

Tačiau su kriptovaliutomis toks principas nepraeis. Dėl fiksuotos pasiūlos. Nes bet kokios kriptovaliutos pasiūla yra žinoma ir yra fiksuota. Bitcoin pasiūla rinkoje bus 21 000 000, kai bus iškastas paskutinis bitcoinas.

Kas vyksta šiandien?

Šiandien mes dar visiškai ramiai skolinamės bitcoinus. Pagrinde jie skolinami prekybai biržoje, norint juos shortinti. Tokią paslaugą teikia Bitfinex ir kitos stambios kriptobiržos.

Ir visas šitas kiekis pinigų stovi kriptovaliutų shortuose. Tai viena iš priežasčių, kodėl dabar nekyla kriptovaliutų kainos.

Skolintojai yra hodleriai, kuriems šiuo metu valiutos nereikia. Jie už skolinimą gauna procentus.

Ir štai kompanija Genesis Global Trading, dirbanti su instituciniais investuotojais, paskelbė, kad jiems paskolino įvairių kriptovaliutų jau už sumą, lygią $553 mln.

Ir visas šitas kiekis pinigų stovi kriptovaliutų shortuose. Tai viena iš priežasčių, kodėl dabar nekyla kriptovaliutų kainos. Aišku, tai nedidelis kiekis, palyginus su visa rinka, bet taip jau yra, kad rinka eina ten, kur eina instituciniai investuotojai.

Bet grįžkime prie palūkanų…

Genesis pinigus iš hodlerių ima už 5-7% metinių palūkanų, o instituciniams duoda už 10-11%. Šie grąžina skolą bitcoinais, eteriais, riplais, kešais ir t.t.. Daugiausia paskolinta yra eterių.

Viskas čia gerai, taip veikia visos rinkos ir nieko naujo Genesis čia neišrado nieko naujo. Paprasčiausiai varo gerą verslą ir vargo nemato. Kol kas…

Kodėl kyla klausimas?

Įsivaizduokite, kad yra iškasti visi bitkoin. Ir Genesis visus juos paskolina su 10% palūkanomis metams. Skolininkas po metų turi grąžinti 23 100 000 BTC.

WTF??? Tokio kiekio rinkoje nėra ir būti negali. Čia dar nekeliam klausimo, kodėl būtent tokios palūkanos, o ne kitokios. Bet nesvarbu, kokios palūkanos. Kokios bebūtų palūkanos, mes vis tiek susidursime su situacija “WTF???!!!”.

Kad čia nėra jokio išsigalvojimo, jums siūlau paskaityti gražią istoriją apie auksakalį Fabianą, kuris kaip tik sukūrė pinigų sistemą su palūkanomis ir esant fiksuotai pinigų pasiūlai. Yra ir filmukų Youtube.

Tuo pačiu bitcoin ekonomikoje negalima ir infliacija. Dėl tos pačios priežasties. Bet čia viskas gerai, nes pačioje bitcoin eros pradžioje buvo daug kalbama, kad tai pinigai be infliacijos.

Ar yra išeitis?

Taip, išeitis yra! Garantuoju, kad daugeliui iš jūsų jinai nepatiks. Paimkime Fisher’io Kiekybinę pinigų teoriją. Kas įdomiausia, šita teorija tinka vienodai kriptovaliutų, vienodai fiat valiutų ekonomikoms.

Todėl tai pakankamai objektyvus kripto ekonomikos analizės įrankis naudojant šiuolaikinę akademinę ekonomikos teoriją.

Bendroji Kiekybinės pinigų teorijos formulė nurodo santykį tarp kainų ir pinigų pasiūlos:

M*V=P*Q.

M – pinigų pasiūla.

V – pinigų apyvartos greitis.

P – Bendras kainų lygis.

Q – Prekių ir paslaugų kiekis (realusis BVP; P*Q – nominalusis BVP).

Padarykime nedidelį istorinį ekskursą.

Didžiosios Depresijos nualintoje Europoje 1932-33 metais Austrijos Wörgl miestelio bendruomenė atliko paprastą eksperimentą. Išleido savo bendruomeninius pinigus 1:1 oficialiems šilingams. 

Valiuta buvo padengta tikrais pinigais, kurių suma buvo padėta į banką sostinėje. Naujų pinigų esmė buvo ta, kad jie buvo be palūkanų.

Sakyti, kad infliacijos nebuvo, gal kiek per drąsu, nes pagal taisykles, jei virš mėnesio kupiūros užsibūdavo vienoje kišenėje, tai jų perkamoji galia krisdavo (buvo tai pažymima specialiu ženklu). Susimokėti tekdavo ir keičiant vietinę valiutą atgal į šilingus.

Todėl žmonės neskubėjo kišti pinigų į kojinę, o skubėdavo juos išleisti. Eksperimentas galiojo kiek daugiau nei metus, kol valdžia jo nenutraukė.

Žodžiu, esant vidutiniai 5 500 Wörgl šilingų apyvartai vertės buvo sukurta už 2.5 mln. šilingų, ženkliai sumažėjo nedarbas, padidėjo gyventojų gerbūvis.

Ir jokių bankų, jokių palūkanų, kreditų. Tik paprastas supratimas apie reikalo esmę.

Tiek trumpai apie pinigų be palūkanų ir infliacijos eksperimentą. Trūkumų jis turėjo daug, bet ne apie tai kalba, grįžtam prie mūsų teorijos.

Tos formulės aukščiau kintamuosius galima užrašyti procentiniu pokyčiu, tada ta formulė tampa tokia:

m+v=p+q.

Jei turime pinigus, kai pasiūla nekinta ir nėra jokių palūkanų (infliacijos), tai:

m – 0, nes pasiūla nekinta.

p – 0, nes nėra infliacijos.

q – BVP metinis pokytis.

Tai jei Wörgl eksperimento metu v=45 354.55%, tai 

v=g=45 354.55%.

Išvados

2018 m. 2Q JAV pinigų apyvartos greitis buvo 1.30, Euro zonos – 0.23, Kinijos – 0.23. BVP augimo tempas atitinkamai 4.2%, 0.4%, 1.8.

Ir jei norime, kad bitcoin ekonomika atitiktų pradinę idėją, pakeistų esamą sistemą ir sukurtų didžiulę vertę, visi bitcoin turėtų suktis rinkoje. Vadinasi, jokių biržų, jokių fondų, jokių palūkanų, jokio HODL. Tik apyvarta, apyvarta, apyvarta.

Ir gaunasi taip, kad hodlinimas, depozitai biržose, fondai bitcoiną padaro tokiu pačiu, kaip ir fiat valiutos. Tai reiškia, kad niekas nesikeičia. Ir jei niekas nesikeičia, fiat valiutos yra geresnis pasirinkimas.

Jei prie dabartinių bitcoin kainų (apie $6 500), “kasimo” pelningumas lygus $0.225 už 1 THash/s ir maineriai pradeda uždarinėti fermas, tai kainai toliau mažėjant, bitcoin tinklas nustos egzistuoti.

Kriptorinkos saulėlydžio pradžia

 

Jis šiandien gali išlikti tiek prie aukštų bitcoin kainų, nuo $10 000 ir aukščiau. Ko visi labai norėtų. Tačiau tokia didelė bitcoin kaina yra visiškai nepagrįsta ekonomiškai. Bent jau aš neradau pagrindimo.

Tačiau tinklą gali išsaugoti smarkiai išaugęs transakcijų skaičius. Ir čia mes grįžtame prie tos pačios minties, kad bitcoin apyvartos rinkoje (bitcoin ekonomikoje) greitis būtų didelis. Ir jau seniai nustatyta, kad bitcoin vertę sudaro būtent transakcijos, o ne jo absoliuti vertė, išreikšta doleriais.

Bet kol einama bitcoin laikymo depozituose, piniginėse, fonduose ir jo skolinimo už procentus keliu, tol einama kriptorinkos žlugimo link.

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: