Kriptovaliutų manija – tai skaitmeninė Tulpių manija?
Manija – nuolatinis palydovas. Tulpių manija arba tulpių beprotystė (Dutch Tulpenwindhandel) buvo spekuliacinė tulpių svogūnėlių manija XVII amžiaus Olandijoje. Tai bene pirmasis ir tikrai seniausias geriausiai žinomas ir išanalizuotas biržos burbulo atvejis istorijoje. Jis visada prisimenamas, kai mūsų dienomis pučiasi ar sprogsta koks kapitalo kainų burbulas.
Tulpės į Europą atkeliavo iš Turkijos maždaug 50 metų prieš tai. Gležnos, gražios ir įvairiaspalvės gėlės greitai tapo prabangos objektu. Netrukus paklausa įvairiaspalvių tulpių svogūnams stipriai viršijo jų pasiūlą. Todėl retų rūšių tulpių svogūnėlių kainos pradėjo nepagrįstai kilti. Sąlyginai nepagrįstai, juk paklausa auga.
Ir greitai vienas svogūnas jau galėjo sudaryti nuotakos kraitį, o už retą Tulipe Brasserie rūšį iškeitė visą alaus daryklą Prancūzijoje. Pikas buvo pasiektas 1633-37 metais kai jau nekilnojamasis turtas buvo ne tik vertinamas svogūnų skaičiumi, bet ir už jį šie perkami. Ir per vieną naktį šis burbulas sprogo. Finansiškai nukentėjo beveik kiek viena Olandijos šeima.
Vertės klausimas
Spekuliacinio burbulo atveju toks klausimas visai nekyla. Nepriklausomai nuo turto klasės. Tulpių niekas nesodino. Jos buvo perkamos tam, kad po trumpo laiko parduoti už daug didesnę kainą. Kokia dar vertė?..
Situacija, kai kalbama apie kainą, bet nekalbama apie vertę paprasčiausiai vadinama beprotyste.
Ilgainiui iškilo klausimas, ar tulpių svogūnai tikrai tiek verti, kiek už juos mokama. Svogūnų dileriai jau nusprendė nemokėti aukštos kainos, o pirkėjai pradėjo galvoti ar tos ‘daržovės’ vertos jų viso turto. Sumaniausi investuotojai pradėjo pardavinėti svogūnus ir pasiimti pelną. Domino efektas iššaukė pardavimą ‘už bet kokią kainą’ ir burbulas sprogo.
Kaip ir kiekvieną burbulo sprogimą lydi panika ir chaosas. Niekas nenori pirkti, ko nereikia niekam. Svogūnus pardavinėjo į nuostolius. Net vyriausybei teko įsikišti, bet tai tik dar labiau pagilino krizę. Niekas nuo jos neišsisuko, net tie, kurie pardavė pirmieji, savo kapitalą vėliau prarado per kilusią depresiją. Situacija, kai kalbama apie kainą, bet nekalbama apie vertę paprasčiausiai vadinama beprotyste.
Akademinės studijos 1989 metais parodė, kad vieno Semper Augustus rūšies tulpių svogūno kaina aukščiausiai buvo pakilusi iki 5 500 florinų 1637 metais, kas atitinka $193,000 tyrimo metu. Skaičiuojama, kad bumas prasidėjo 1623 metais nuo 1 000 florinų ($35,000).
Taip pat skaitykite:
Tai jei patikėsime šia studija, tai tulpių kainų burbulas augo 14 metų vidutiniškai po 13% kasmet. Semper Augustus rūšies tulpių svogūnai yra premium. Kitų tulpių kainos augo sparčiau.
Standartinis tais laikais Gouda rūšies lotas 1635 metais kainavo 1.5 guldeno. O 1637 metais kaina jau siekė apie 15 guldenų. Tai apie 216% kasmetinio augimo. Standartinis Admirael van der Eyck lotas per metus kilo tris kartus arba 200%. Ir tai metas, kada tulpėmis pradėjo prekiauti visi. Iki 1634 metų tulpių rinkoje veikė tik profesionalai.
Vėliau prisijungė aktyvesni piliečiai, metę darbus ir pradėję prekiauti tulpėmis. Tai vienas burbulo požymių, kai eilinis pilietis rinkoje uždirba daug pinigų ir tikisi, kad taip bis nuolatos.
Pinigai
Be jokios abejonės, joks kainų burbulas negali išsipūsti be pinigų. Kaip parodė daugelio analitikų ir istorikų tyrimai, pinigų pasiūla Olandijoje buvo didžiulė.
Taip įvyko ir dėl valstybinės monetarinės politikos, ir dėl Amsterdamo banko sugebėjimo ‘gaminti pinigus iš oro’, ir dėl aukso importo iš Amerikos. Kitais žodžiais tariant, auganti pinigų pasiūla šalyje sudarė prielaidas pūstis tulpių kainų burbuliui.
Bitcoin tulpės
Kalbant apie bitcoin kilimą kitų valiutų atžvilgiu, norom nenorom, prisimenama šita tulpių manija, kaip kainų burbulo etalonas. Ir niekas nepaneigs, kad bitcoin atveju turime akivaizdų burbulą. Ir analogija su Olandišku atveju čia yra ne viena. Na bent jau tuo, kad tulpės Olandijoje buvo egzotiška naujiena ir jomis prekiavo išskirtinai profesionalai.
Kitas panašumas yra tas, kad manijos metu tulpių niekas nenaudojo pagal paskirtį. Brangiai pirktus svogūnus perparduodavo. Sodinti buvo per daug didelė prabanga. Taip ir šiandien, retas bitcoin pirkėjas naudoja juos kaip atsiskaitymo priemonę. Daugiau kų yra laikoma kaip investicinis kapitalas, tikintis parduoti brangiau.
Pačioje pradžioje rinkoje veikė tik ‘profesionalai’: kasėjai ir tie, kurie bitcoin naudojo pagal paskirtį. Bet ilgainiui į rinką plūstelėjo pinigai, o paskui dar daugiau pinigų.
Tiesa, negalima taip drąsiai teigti, kad bitcoin mažai naudojamas pagal paskirtį. Naudojamas, tik toli gražu ne daugumos, bet vis tiek aktyviai. Dėl šio naudojimo atsirado problemos, kurios šiuo metu dar ne iki galo išspręstos, bet dėl ko atsirado Bitcoin Cash valiuta.
Na ir… bitcoin kaina keturis metus kilo vidutiniškai po 142% kasmet. O per paskutinius kalendorinius metus kaina pakilo 612%.
Ir ko jums ne ‘Tulipmania”???
Pabaigai
Taip tiesiogiai gretinti tulpes ir elektroninius pinigus, gal tiksliau, naujų pinigų užuomazgą nėra visiškai korektiška. O jei iš tikrųjų, tai gretinama ne investicinis objektas, o žmogaus psichologija tada ir dabar. Dar tiksliau, nėra ko gretinti. Psichologija tada ir dabar yra viena ir ta pati: godumas ir baimė. Ir istorija iki 2007-2009 metų krizės matė ne vieną tokią. Ir matys dar ne vieną.
Bitcoin atvejo analizė – tai ne reiškinio neigimas, ne prieštaravimas. Tai tik istorijos priminimas. Nereikia, kad rinkos periodiškai griūtų, nereikia nusivylimo. Tik va bėda, instrumentai pasikeitė nuo svogūnų, perėjo popierines akcijas, žaliavų kontraktus, ‘dot,com’us’, pasiekė ‘scriptus’. Tačiau žmogaus elgesio modeliai rinkoje nė kiek nepasikeitė.
Todėl visiškai nesunku atspėti, kas mūsų laukia nelabai jau tolimoje ateityje…
Wikipedia, britannica.com ir kita interneto informacija.
ĖĖ žinovas papasakok dar paieškojęs informacijos ir dėl ko tas tulpių burbulas sprogo. Rasi klaidų savo straipsnyje.
O koks skirtumas dėl ko tiksliai jis sprogo? Juk sprogo.