Investavimo strategijos: Kokią strategiją pasirinkti?

Kokią strategiją pasirinkti? „-Na tu ir paklausei… Tai jei aš žinočiau, kokią strategiją pasirinkti, tai jau būčiau milijonierius!“. „-O tai kodėl vis dar ne milijonierius?“ „-Matyt, ne tą strategiją pasirinkau? Manai tai lengva užduotis?“ „-Nemanau. Žinau tiksliai. Susidūrus su tokia gausybe informacijos labai sunku priimt gerus sprendimus“.

Toks pusiau realus pokalbis atskleidžia vieną išdidesnių pradedančiųjų investuotojų problemų. Nesakome kad visi su ja susiduria. Dalis ateina į rinką jau žinodami, ko iš jos nori. Deja, tokių mažuma. Straipsnis neišspręs šios problemos. Jis tik apžvelgs galimybes, pabandys padėti pasirinkti. Bet kokiu atveju, straipsnis ir negali būti sprendimo priėmimo priežastis, nes toks sprendimas yra grynai kiekvieno investuotojo individualus, asmeninis reikalas. Tad kuo daugiau uždusite sau klausimų apie tai, ką norite veikti rinkoje, tuo šis straipsnis bus naudingesnis.

Kai kurie žmonės nori valdyti savo investicinius portfelius labai aktyviai (tiksliau, vien tik spekuliuodami), pirkdami, kai akcijų kainos atrodo žemos ir parduoti, kai kainos pakilo pakankamai, sukurdamos patrauklią grąžą. Šio portfelio valdymo strategijos sėkmė priklauso nuo investicijų valdytojo įgūdžių ir, galbūt, net šiek tiek nuo sėkmės. Tačiau laiko patikrintos portfelių valdymo strategijos padidina sėkmės tikimybę. Kokios tos „laiko patikrintos strategijos“?

Pirkti ir laikyti (Buy&Hold)

Viena iš populiariausių strategijų – pirkti ir palaikyti – moko laikyti pozicijas metų metais, tik retkarčiais perbalansuojant portfelį esant reikšmingiems pasikeitimams arba kai įvyksta akcijų „splitai“. Šios strategijos pagrindinė idėja reiškia ilgalaikį kainų kilimą rinkoje ir gali būti labai sėkminga.

Pagrindinis principas pagrįstas nuolatiniu turimų pozicijų papildymų, perkant tas pačias akcijas periodiškai. T.y. perkamų akcijų įsigijimo kaina yra vidurkinama. O krentančioje rinkoje įsigijimo kainos vidurkis net sumažinamas. Tad laiko perspektyvoje toks sumažinimas gali būti labai naudingas. Atkreipkite dėmesį į tai, kad pavadinimas gali suklaidinti, nes tai nėra strategija „Pirkti ir pamiršti“.

Reikia pažymėti, kad tokia strategija tarsi garantuoja, kad akcijų įsigijimo kaštai visada bus žemesni už tų akcijų kainą rinkoje. Tik vertinant iš šių dienų pozicijų, reikėtų pridurti, kad ta „garantija“ aktualizuojasi gerokai pailgėjusioje laiko perspektyvoje. „Dieve, dieve, iš kur tiek kantrybės pas žmogų gali rastis? Aš dabar noriu pelno. Ir daug…“

Dividendų strategijos

Kita strategija susijusi su aukšto dividendinio pajamingumo akcijų pirkimu. Toks portfelis peržiūrimas ir perbalansuojamas kartą per metus. Šios strategijos teorija yra ta, kad kiti ivestuotojai taip pat pastebės aukštą dividendų pelningumą ir pirks akcijas, keldami jų kainą. The Dogs of the Dow strategija tokiu principu ir veikia. Šis metodas, bei dar keli išvestiniai metodai buvo aprašyti ir mūsų tinklalapyje „DOW investavimo strategija“ .

„O čia jau geresnė strategija. Už dividendus galima ir golpuką gerą Marijampolėje nusipirkti. O jei riebūs divai pasitaikytų, tai ir bėemvė išeitų!“ Stop! Dividendus šioje strategijoje reikia reinvestuoti. Kitaip toli nenuvažiuosit.

Indekso strategijos

Jei norite, kad jūsų portfelis duotų tokią grąžą, kaip ir vidutinė rinkos grąža, naudokite indekso strategiją. Tai reiškia, kad tokiu atveju reikia pirkti investicinius fondus ar ETF‘us, atspindinčius indeksų, tokių kaip „Standard & Poor’s 500 indeksas, Wilshire, Russell 1000, Nasdaq Composite, NYSE Composite ar kitų vertybinių popierių rinkos indeksų, pokyčius. Ši strategija daro prielaidą, kad rinkos yra efektyvios, todėl ir jūsų investicijos duos gerą grąžą.

Bet paskutiniųjų metų istorija verčia suabejoti tokios strategijos efektyvumu. Antra vertus, šią strategiją derinant su „Pirkti ir laikyti“ bei Dividendų strategijomis, išties galima pasiekti gerų rezultatų.

Sektorių strategijos

Kuriant portfelius, kurie specializuojasi tam tikroje srityje, pavyzdžiui, augimo (growth) akcijų, pajamingumo (yield) akcijų arba pramonės sektoriuose, galima tikėtis didesnės nei visos rinkos grąžos. Tai gali būti sėkminga strategija – ypač kai ji derinama su „Pirkti ir laikyti“ strategija.

Yra ir kitokių įdomių akcijų pirkimo strategijų. Daugelis jų yra grindžiamos pagrindiniais Fundamentaliosios ir Techninės analizės metodais. Neįmanoma aprašyti visų strategijų, čia pateiktos kelios populiariausios, naudojamos patyrusių investuotojų. Daugelis strategijų, gali būti derinamos viena su kita sukuriant labiau asmeniniams poreikiams pritaikytą metodą, atsižvelgiant į savo investavimo filosofiją. Bet nesvarbu kokia strategija pasirinkti naudoti, pagrindinis raktas į sėkmę slypi tų investicinių taisyklių laikymesi.

Vertės (value) investavimas

Vertės (value) investavimas yra vienas iš Fundamentaliosios analizės, kaip investicijų metodo, pavyzdys. Tai reiškia, kad perkamos akcijos, kurios laikomos nepakankamai įvertintos pagal vieną ar daugiau fundamentaliųjų kriterijų. Nors tai gali atrodyti paprasta, tačiau tokių kriterijų parinkimas nėra visuotinai pripažintas ir investuotojai dėl jų nuolat ginčijasi.

Anksčiau buvo manoma, kad akcijos yra nuvertintos, kai jų kaina žemesnė nei viso bendrovės turto kaina, kitais žodžiais tariant, žemiau jos buhalterinės vertės. Tačiau tik nedaugelis investuotojų dabar sutinka su šiuo apibrėžimu. Vietoj to, daug šiuolaikinių teorijų teigia, kad nematerialus turtas – intelektualus kapitalas arba pažangi ir perspektyvi darbo jėga – yra labai svarbi įmonės bendros vertės sudedamoji dalis. Tokio mąstymo šalininkai linkę naudoti kitus vertinimo metodus, pavyzdžiui, kainos ir pelno (P/E) santykį, siekiant nustatyti, ar įmonė nuvertinta ar ne.

Augimo (growth) investavimas

Augimo (growth) investavimas dažnai laikomas priešingu vertės investavimui, nes growth investuotojų dėmesio centras yra greitas bendrovės augimas, o ne tai, kaip tiksliai jos akcijų kaina atspindi bendrovės vertę. Vertinant kompanijos augimą, paprastai reikia nustatyti, kaip greitai ji ji augina savo pelną ar pajamas. Tačiau sėkmingas growth investuotojas ne tik ieško tų įmonių, kurios greičiausi augimo tempai; jis ieško tokių bendrovių, kurių augimo greičio potencialas dar ne visiškai išnaudotas, t.y. už priimtiną kainą.

Pagrindinė rizika investuojant į augančias kompanijas yra ta, kad jų augimo tempai gali ateityje mažėti, todėl protinga pasirikti įmones su ilga ir stipria augimo istorija. Apskritai, growth investuotojai yra šiek tiek rizikingesni, nei vertės investuotojai, tačiau ir pelnas gali būti ženkliai didesnis.

 „Žinau ką perku“ strategija

Kitas investavimo būdas yra pirkti tai ką gerai žinai, o ne ieškoti išgrynintų investavimo strategijų. Tai reiškia, kad jūs investuojat į tą įmonę/-es, kurioje jūs dirbate, suprantate verslą, arba žinote, kad žmonės tame versle dirba gerai. Tarkime, kad jūs nusprendėte apipirkti naujame vietiniame „akropolyje“. Atvykus jums labai sunku rasti stovėjimo vietą, nes aikštelė yra visiškai užpildyta. Parduotuvėje pastebėsite, protingas kainas, o prie kasos aparatų – pirkėjų eiles. Jūs nusprendėte pasidomėti daugiau šia įmone. Jei tai, ką sužinojote, jums patinka ir bendrovės akcijomis viešai prekiaujama, jūs galite nuspręsti pirkti jos akcijų.

Kitas analogiško investavimo pavyzdys gali būti pirkti tokių bendrovių, kurios veikia jūsų kompetencijos srityje, akcijas. Pavyzdžiui, jei jus domina automobiliai, jūs galit pasirinkti gerų auto bendrovių akcijas. Tačiau reikia nepamiršti, kad jūsų portfelis būtų diversifikuotas, siekiant užtikrinti, ne visos akcijos būtų labai glaudžiai susijusios su jūsų interesų ar profesijos sritimi.

Spekuliavimas

Spekuliantai stengiasi numatyti kainų kitimus ir agresyviai perka bei parduoda pagal savo prognozės. Dauguma naudoja Techninę analizę ir jos metodus kainos krypčiai prognozuoti. Kai kuriems labai gerai sekasi; nepaisant to, spekuliavimas yra sunkus užsiėmimas.

Nuo 1990 m., atsiradus techninėms galimybėms, spekuliavimo strategijų arsenalą papildė day trating‘as. Tai reiškia, kad akcijos dažnai perkamos ir parduodamos vienos sesijos laikotarpyje. Likvidžiose rinkose akcijų kainos per sesiją kelis ar net kelis šimtus kartų juda žemyn ir aukštyn. „Daytraderis“ perka didelį kiekį akcijų, palaukia nedidelio rinkos judesio aukštyn ir jas iš karto parduoda. Tokių sandorių jis gali padaryti iki kelių šitų per sesiją. Žinoma, tada prekiaujama tik vienoje pozicijoje. Tai dar sunkiau už spekuliavimą, nes nemažą pelno dalį suryja komisas ir kiti su pirkimais susiję mokesčiai. Tiesą pasakius, ši strategija visiškai netinka Baltijos rinkoje dėl visiško, day trading požiūriu, likvidumo nebuvimo.

Dugninė žvejyba

Naudojant dugninės žvejybos strategiją, investuotojai ieško tokių akcijų, kurių kaina buvo stipriai ir staigia numušta. Realiai tai yra vertės investavimo strategijos variacija, kai ieškoma akcijų su labai reikšminga „nuolaida“. Kitais dugninės žvejybos strategijos pagrindimas – staigus ir trumpas , bet gilus kainų kritimas, po jo vėl atsigaunanti rinka. Iš principo tokia strategija, dar vadinama „peilių gaudymu“ yra labai rizikinga. Nes bet koks kritimas turi savo priežastis. Ir sumanus investuotojas pirma išsiaiškins priežastis bei galimas jų – ilgalaikes ar trumpalaikes – pasekmes.

Dividendų reinvestavimas
Dalis investuotojų reinvestuoja dividendus į bendrovės, išmokėjusios dividendus, akcijas. Tai gali būti labai pelninga, nes toks reinvestavimas veikia kaip sudėtinai procentai. Be to, naudojant šį metodą, laikui bėgant visos investicijų dalys – akcijų kaina, akcijų skaičius, o kartais ir dividendų dydis – dažniausiai padidėja. Nereikia nė sakyti, kad kuo ilgiau ši strategija taikoma, tuo didesnę įtaką turi bent vienos dalies padidėjimas.

Čia peržvelgėm kelias strategijas. Tik iškyla kitas klausimas: Ar dabar egzistuoja toks dalykas, kaip „laiko patikrintos strategijos“? Matyt, vėl gi tas pats laikas pajėgus atsakyti į šį klausimą. Bet kokiu atveju, klasikos niekada nereikia pamiršti.

Sėkmės pasirenkant!

Straipsnis pirmą kartą paskelbtas Spekuliantai.lt